V. Marozas: "Žemaitijos dragūnas" turi visus kozirius"

Klaipėdos komanda jau yra subrendusi tokiai pergalei. "Žemaitijos dragūnas" tokios sudėties rungtyniauja jau daugelį metų. Kitų šalies klubų meistriškumo progresas kiek stabtelėjo, o mūsiškių - gerokai ūgtelėjo. Klaipėdiečių žaidimas yra gerai subalansuotas: tiek gynyba, tiek puolimas yra aukšto lygio. Vien ką reiškia vartininko Rolando Uoslio nuostabus žaidimas - tai tarsi pusė komandos. Juk, kai apsigini, tuomet ir su daug didesne ugnele gali užpulti varžovus. Mūsų ekipos žaidėjai - tikri patriotai, jie aikštėje atsiduoda visu šimtu procentų. Džiaugiuosi trenerio Artūro Juškėno indėliu. Jis sugeba kovingai nuteikti ekipą.

Klaipėdiečiai turi visus kozirius nugalėti. Rungtyniaujama tarp savų žiūrovų, be to, psichologiškai taip pat tvirčiau "Žemaitijos dragūnas" turėtų jaustis, kadangi "Lūšį" šį sezoną nugalėjo dėl LRT taurės. Jei reikėtų prognozuoti žaidimo baigtį, tuomet 80 procentų skirčiau "Žemaitijos dragūnui", o varžovams palikčiau kur kas menkesnę galimybę - 20 procentų.

Palyginkite tuometinę čempionišką ir dabartinę, tikėkimės taip pat tapsiančią nugalėtojais, Klaipėdos rankinio ekipas?

Dabartinis rankinis daug greitesnis ir dinamiškesnis. "Žemaitijos dragūno" stiprioji pusė - greitis. Anksčiau mes rungtyniaudavome lėčiau, nevengdavome improvizacijų, remdavomės mąstymu, šaltu protu. Apskritai rankinis yra kietas vyriškas žaidimas, čia nėra kada vartytis ant žolės kaip tai vyksta futbole.

Iš tuometinės čempioniškos Klaipėdos rankinio ekipos "Žemaitijos dragūne" liko vienintelis Artūras Juškėnas. Tiesa, jis tuomet buvo žaidėjas, o dabar - ekipos žaidimo styguotojas. Prisiminkite A. Juškėno indelį 1990 metais.

Tuomet Artūras buvo vienas jauniausių žaidėjų. Jis buvo emocingas, judrus kairiojo krašto puolėjas. Na jis tuomet nebuvo tarp pagrindinių žaidėjų, bet ir nebuvo tarp nuolat sėdinčių tik ant suolo.

Jūs ir dabar su A. Juškėnu nuolat palaikote ryšius. Kokios strategijos kovoje dėl aukso medalių jam siūlytumėte laikytis?

Pagrindinis dalykas - izoliuoti stipriąsias varžovų puses, bandyti uždengti lyderius. "Lūšis", mano nuomone, yra viena iš labiausiai aikštėje mąstančių ekipų. "Žemaitijos dragūnas" - itin stiprus komandiniu darnumu, vienybe. Klaipėdiečių ekipos žaidėjai panašesnio meistriškumo, tad nuolat gali palaikyti greitą žaidimo tempą. Mūsiškiai šį sezoną žaidžia itin stabiliai, o "Lūšis" - patyrė ir netikėtų pralaimėjimų. Tikiu A. Juškėno komanda, vyrai yra subrendę nugalėti ir tikiuosi, kad taip bus. Rankinio sportas pastaruoju metu tarp komandiniu miesto sporto šakų akivaizdžiai dominuoja ir tikiu, kad šis dominavimas išliks dar daugelį metų.