Top-10: Lietuvos sportininkai, su kuriais žurnalistams nemaloniausia bendrauti

Maždaug prieš savaitę pubikavome dešimtuką Lietuvos sportininkų, su kuriais žurnalistams maloniausia bendrauti. Sąrašo viršuje atsidūrė lengvaatletis Virgilijus Alekna ir krepšininkas Renaldas Seibutis.

Žinoma, sudarėme ir kitą dešimtuką – sportininkų, su kuriais mūsų žiniasklaidos atstovams nemaloniausia bendrauti.

Kreipėmės į 32 Lietuvos sporto žurnalistus, paprašydami išskirti tris sportininkus, su kuriais bendrauti darbiniais reikalais nėra malonu.

Atsakymų sulaukėmė lygiai iš 20-ies. Remdamiesi šiais atsakymais ir sudarėme Top-10. Taip pat kolegų paprašėme keliais žodžiais paaiškinti savo pasirininkimą.

Priešingai nei maloniausių sportininkų dešimtuke, kur V. Alekna triumfavo be didesnės konkurencijos, šioje apklausoje dėl pirmos vietos vyko nuožmi kova.

Galiausiai krepšinio žvaigždė Šarūnas Jasikevičius keliais balsais nurungė penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę. Šarui ir atitenka Lietuvos sportininko, su kuriuo žurnalistams yra nemaloniausia bendrauti, titulas.

Dažnas mielai į sąrašą būtų įtraukęs Arvydą Sabonį, Dainą Gudzinevičiūtę ir Arvydą Macijauską, tačiau patikslinome, kad dešimtukas – be karjeras baigusių sportininkų.

Lietuvos sportininkai, su kuriais žurnalistams nemaloniausia bendrauti:

1. Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)

„Bendravimas su Šaru – nuolatinė įtampa ir šokinėjimas ant pirštų galų: vienas žodis gali įžiebti konfliktą“. Ne vienas kolega pabrėžė – pokalbiai su Š. Jasikevičiumi vargina, išsunkia tiek fiziškai, tiek emociškai. Kiti išskyrė krepšininko būdą: „mėgstantis nekultūringai kabinėtis prie klausimų“, „jaučiasi didele žvaigžde ir nevertina jokių pašnekovų“, „mėgsta vėluoti į interviu“. O svarbiausia – „ne jo darbas žurnalistus mokyti dirbti!”

2. Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)

Gražuolė sportininkė, su kuria nemalonu bendrauti? Daugelio nuomone, L. Asadauskaitė smarkiai į blogąją pusę pasikeitė po 2012-ųjų olimpinių žaidynių, nors „jos sužvaigždėjimas pasireikšdavo dar gerokai iki Londono“. „Arogancijos kupinas žmogus“, „nemalonus 2012-ųjų atradimas“, „savo arogancija lygiuojasi į Kleizą“, „nenuoširdi ir įnoringa“ – štai tokiais žodžiais sporto žurnalistų apibūdinama olimpinė čempionė.

3. Jonas Mačiulis (krepšinis)

Jonui Mačiuliui nedaug trūko, kad patektų į sportininkų, su kuriais maloniausia bendrauti dešimtuką, o štai šiame užėmė tvirtą poziciją. Šiuo atveju tinka posakis „visiems neįtiksi“, arba tiesiog J. Mačiulis atsirenka su kuo ir kaip bendrauti. „Chamiškas“ – dažniausias epitetas, paliktas anketose prie J. Mačiulio pavardės. Arba toks: „sportininkas, kuris nosį rietė sulig kiekvienu karjeros laipteliu“.

4. Živilė Balčiūnaitė (lengvoji atletika)

„Elgėsi aikštingai dar iki laimėto Europos čempionato, o paskui jau buvo neįmanoma suprasti, kur tiesa, o kur melas“. Ko gero jokiam žurnalistui nėra malonu bendrauti, kai nežino, pašnekovas teisybę sako ar meluoja. Dopingo skandalo pėdsakai, atitvėrę sportininkę nuo žiniasklaidos, atvedė Živilę ir į šį dešimtuką. „Pakankami šneki, bet trūksta atvirumo, dažnai sako: klauskite trenerio“.

5. Linas Kleiza (krepšinis)

Žvilgsniu gali užstrigdyti klausimą žurnalisto gerklėje. Arba į nepatikusį klausimą atsakys vienu žodžiu ir įsmeigs žvilgsnį: „Štai toks mano atsakymas, tinka?“. Tiesa, paprastai stengiasi maloniai bendrauti, bet visad atrodo, kad „tai daro iš pareigos jausmo“, o ne vedamas nuoširdumo. Kažkas pažymėjo : „arogancijos viršūnė".

6. Darius Songaila (krepšinis)

„Kaip vienas pagrindinių pastarojo dešimtmečio Lietuvos krepšininkų, tiesiog nuobodus pašnekovas“. L. Kleiza, J. Mačiulis, Š. Jasikevičius – galbūt ir sukelia kalbinančiam žurnalistui diskomfortą, bet retai kada būna nuobodūs. O D.Songaila toks. Gal dėl to, kad „į žurnalistus žiūri iš aukšto“?..

7. Ričardas Berankis (tenisas)

Pagrindinis kaltininkas, dėl ko R. Berankis pateko į šį dešimtuką, ko gero yra ne pats tenisininkas, o treneris Remigijus Balžekas. Žmogus, kontroliuojantis kiekvieną R. Berankio žingsnį. Vieno kolegos pavadintas „labiausiai susireikšminusiu žmogumu sporto pasaulyje“. Nurodinėjimas, kokius klausimus užduoti – „pagarba“ žurnalistui gali nusiristi net iki tokio lygio. Nepakantūs kritikai, sudaro įspūdį, kad apie save nori girdėti tik liaupses. Daugelį tiesiog erzina formalumai: „kad pasikalbėtum su Berankiu, turi gauti Balžeko leidimą“, „kalba tik tada, kai jie (su Balžeku) patys to nori“.

8. Artūras Jomantas (krepšinis)

Kažkada itin perspektyviu laikyto krepšininko žaidimo kreivė su metais ėjo tik žemyn, kaip ir bendravimo su žiniasklaida įpročiai. „Susidaro įspūdis, kad dėl visų savo bėdų kaltina žiniasklaidą“, „matosi, kad yra nusiteikęs prieš žiniasklaidą, nors pats tikriausiai nesupranta, dėl kokios priežasties“, „kvailai principingas“. Dažnai dar prieš užduodant pirmą klausimą užima agresyvią poziciją. Į dešimt iš eilės klausimų gali atsakyti vienu žodžiu, ir jam bus nusispjaut, kad iš tokio interviu žurnalistui jokios naudos.

9. Gintarė Gaivenytė (dviračių sportas)

Nekalbumo etalonas. Jei sportininkus erzina klausimas „Kokios nuotaikos?“, tai žurnalistus – atsakymas „Nežinau“. Arba situacijos, kai komentarą žodis po žodžio reikia ištempti. Dviračių sporto gražuolė dažnai tiesiog neturi, nenori ar neranda ką pasakyti, ir ši savybė įspraudė G. Gaivenytę į šį dešimtuką.

10. Donatas Zavackas (krepšinis)

Garsioji Kauno istorija smarkiai pakeitė D. Zavacką, „nors ir anksčiau nebuvo itin malonus pašnekovas“. „Pats prisikalbėjo (Kauną pavadindamas mėšlo krūva), tačiau atrodo, tarsi dėl pasekmių kalti būtų visi žurnalistai“. Atvejis panašus į A. Jomanto. Atskiro skaičiavimo, ar už D. Zavacką balsavo tik Kauno žurnalistai, neatlikome...

Arčiausiai dešimtuko: Steponas Babrauskas (krepšinis) ir Ramūnas Vyšniauskas (sunkioji atletika).