Tokijuje pasiseks geriau

Priežasčių dar neieškojo

Kaip jau rašėme, H.Žustautas Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybų vienviečių kanojų 200 m distancijoje užėmė 11-ąją vietą. Europos vicečempionas ir Europos žaidynių nugalėtojas H.Žustautas B finale (9-16 vietos) finišavo trečias. Olimpinėse žaidynėse debiutavęs Lietuvos kanojininkas nuotolį įveikė per 40,230 sek. Vienviečių kanojų varžybose kovojo 25 sportininkai.

„Dabar išvis nieko negalvoju apie neseniai pasibaigusias olimpines žaidynes. Tiesiog noriu poilsio. Šiuo metu atostogauju pas močiutę. Po kokio mėnesio vėl kibsiu į darbus. Po dviejų savaičių pradėsiu judėti, o po trijų jau treniruosiuosi rimčiau, kaip sakoma, visu etatu“, - kalbėjo H.Žustautas.

Prieš startą ir debiutą olimpinėse žaidynėse kanojininkui buvo planuojamos prizinės vietos. Buvo tikimasi, kad H.Žustautas Rio de Žaneire finišuos 1-6 pozicijoje. Paklaustas, ar tokie „rėmai“ nesukelia papildomo streso, neužkrauna dar didesnės atsakomybės, sportininkas sakė, kad nereikia į tai labai gilintis ir sukti galvos.

„Pats vis tiek žinai, kur realiai gali būti, kokią vietą gali užimti, tai pats sau ir nustatai ribas, o ne kiti. Nežinau, kiek esu lyderis ar ne. Tai sprinto rungtis, kur kovoja 12-13 pajėgių sportininkų, ir visi gali pademonstruoti aukštus rezultatus. Užėmiau 11-ąją poziciją, taigi negalima sakyti, kad buvau lyderis. Bet jei varžybos būtų vykusios po dviejų dienų, gal viskas būtų susiklostę visiškai kitaip ir lyderiai jau būtų buvę kiti. Sprinte sunku kažką prognozuoti“, - teigė H.Žustautas.

Kanojininkas prisipažino, kad jo rezultatas galėjo būti ir geresnis. Bet, kaip sakoma, galbūt tai buvo ne jo diena, ne jo varžybos, svarstė H.Žustautas.

„Sunku kažką pasakyti, dar neanalizavau tokio pasirodymo priežasčių. Kai vėl kibsiu į darbus, tada žiūrėsiu, kas buvo blogai, kas gerai. Galbūt perdegiau, galbūt nepasisekė aklimatizuotis. Į Rio de Žaneirą atvykau dvi dienos iki starto. Prieš tai du kartus buvau toje laiko juostoje vėlgi atskridęs tik prieš dvi dienas, ir viskas susiklostė gerai. Ir šį kartą nenorėjau nieko keisti, tikėjausi, kad ir vėl tai pasiteisins. Galiausiai viskas susiklostė nelabai gerai“, - pridūrė H.Žustautas.

Nors pačiam ir nepavyko sužibėti debiutinėse olimpinėse žaidynėse, kanojininkas turi kuo pasidžiaugti - vyrų dviviečių baidarių 200 m distancijoje Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko iškovotais bronzos medaliais.

„Tikrai nėra liūdesio, kad kiti mano sporto šakos atstovai grįžo su medaliais, o ne aš. Labai džiaugiuosi dėl jų. Galėjo ir baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas dviviečių baidarių varžybų 1000 m distancijoje pelnyti medalius, bet jie užėmė penktąją vietą. Jie buvo netoli apdovanojimų. O mums su Ignu Navakausku, kuris vienviečių baidarių 200 m distancijoje užėmė devintąją vietą, šį kartą nelabai pasisekė. Reikia tikėtis, kad kitose olimpinėse žaidynėse pasiseks geriau“, - atviravo H.Žustautas.

Gyvena nežinioje

Kanojininkas taip pat tikisi, kad po šių baidarininkų iškovotų medalių jų sporto šakos populiarumas mūsų šalyje padidės. Juk Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose septyniose olimpiadose nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir dviejose pastarosiose laimėjo medalius.

„Juk ir akademinio irklavimo atstovai iš šios olimpiados parvežė medalius. Apskritai irklavimas Lietuvoje turėtų kažkiek atsigauti. Turėtų ir dėmesys išaugti, ir nauja sporto bazė atsirasti. Aišku, turime kažkokias sąlygas, bet kitur būna ir geriau, - pasakojo H.Žustautas. - Pavyzdžiui, aš sportuoju Vilniuje, tai sostinėje išvis nėra jokios bazės. Turime būtinai važiuoti treniruotis į Trakus. O iki jų apie 30 km. Šia sporto šaka susidomėjusiems vaikams kasdien tokį atstumą važinėti nelabai norėtųsi, o dar tai reikėtų daryti po pamokų. Vaikai yra vaikai. Jie daugiau laiko nori praleisti su draugais, nedaugelis nori laisvalaikį aukoti dėl sporto, treniruočių, varžybų ir pan. Būna, kad rudenį ir Vilniuje sportuojame, irkluojame Žaliuosiuose ežeruose. Bet ten neturime kur normaliai laikyti valčių. Yra toks apgriuvęs gelbėtojų namelis, nors iš tikrųjų ten jų laikyti negalime. Daugiau sostinėje nėra kur irkluoti. Juk upėje nepairkluosi, srovė visai kita.“

Pasibaigus vienoms olimpinėms žaidynėms, sportininkai iškart pradeda galvoti apie būsimąsias, kuriose tikisi pagerinti savo rezultatus arba pakartoti prieš tai pasiektus. Tačiau Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai su nerimu laukia kitos olimpiados. Mūsiškiai baiminasi, kad 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse lietuvių mėgstamų sprinto distancijų neliks. Primename, kad lapkričio mėnesį Azerbaidžane numatytas Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kongresas. Jame turėtų paaiškėti, kokios distancijos bus Tokijo olimpiadoje. Norima naikinti dvi vyrų distancijas - 200 m kanojų vienviečių ir 200 m baidarių dviviečių. Būtent šiose distancijose lietuviai iškovojo medalius dviejose pastarosiose olimpiadose. Vietoj minėtų distancijų, olimpinėje programoje ketinama didinti moterų kanojų ir baidarių irklavimo rungčių skaičių.

„Dabar belieka laukti, ar mūsų 200 m distancija liks olimpinė, ar ne. Šiuo metu esame nežinomybėje. Iš tiesų neįsivaizduoju, kas bus, jei vis dėlto ją panaikins. Galbūt tada 500 m distanciją padarys olimpinę, o gal paliks tik 1000 m... Nežinau, žiūrėsime. Kai bus sprendimas, tada jau sėsiu ir galvosiu. Kalbant apie dvivietę, tai nelabai yra su kuo ją irkluoti. Nebent 30-metis olimpinis vicečempionas Jevgenijus Šuklinas nuspręstų dar toliau sportuoti, tai gal dar ir galėčiau apie tai pagalvoti. Juk čia turi vienas iš vienos pusės irkluoti, kitas - iš kitos. Reikia bandyti, žiūrėti, kaip viskas tiktų, pavyktų“, - sakė H.Žustautas.

Grįžus iš Rio de Žaneiro, Vilniaus oro uoste pasitikusiems žurnalistams H.Žustautas užsiminė, kad, jei galiausiai jo 200 m distancija iš olimpinės programos bus išbraukta, jis svarstytų galimybę pereiti į akademinį irklavimą. Tačiau, pasak kanojininko, tai buvo pasakyta daugiau juokais.

„Iš tiesų būtų sunku ten pereiti. Nors galbūt. (Šypsosi.) Nereikėtų atmesti jokios galimybės. O galbūt išvis reikėtų pereiti į kokią kitą sporto šaką. Dar sunku pasakyti, ar būsiu 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, vien dėl to, kad neaišku, ar mano distancija liks olimpinė. Jeigu galiausiai jos nepanaikins, tai, žinoma, tikiu, kad po ketverių metų ten būsiu ir pasieksiu geresnį rezultatą nei šį kartą. Dabar rezultatas buvo ne pats geriausias. Likau ne paskutinis, bet juk niekas nenori pralaimėti, niekam tai nepatinka“, - dėstė H.Žustautas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"