Taiklumo receptas saugomas pajūryje

LKL „Žvaigždžių dienos“ tritaškių metimų konkursai su trumpute pertrauka rengiami nuo 1994 metų. Ir kol kas nė vienos komandos krepšininkai negali prilygti Klaipėdos „Neptūno“ snaiperiams.

Klaipėdiečiai šį titulą yra iškovoję net septynis kartus.

Pirmasis tai 1997 metais padarė Svajūnas Airošius, jis nugalėjo ir 1999 metais. Paskui buvo Petro Šalvio (2005 m.) ir iš Šilutės kilusio Mariaus Kasiulevičiaus (2006 ir 2009 m.) eilė.

2008 metais konkurse triumfavo M.Runkauskas. Jis į viršų pergalingai rankas kėlė ir šiais metais Šiauliuose.

O jei dar paskaičiuosime, kad tris kartus (2000, 2002 ir 2003 m.) taikliausiu krepšininku tapo uostamiestyje karjerą pradėjęs ir čia kaip sportininkas subrendęs Arvydas Macijauskas, tai jokių abejonių dėl Klaipėdos kaip snaiperių kalvės nekyla.

„Sporto gyvenimo“ paklaustas, ar yra kokia paslaptis, kad tritaškius taip gerai mėtyti sekasi būtent uostamiesčio ekipos ar prie Baltijos jūros užaugusiems žaidėjams, 26 metų M. Runkauskas atsakė sąžiningai - „nežinau“.

Tačiau tai buvo vienintelis klausimas, į kurį atsakymo neturėjo 26 metų 190 centimetrų ir 85 kilogramų „Neptūno“ gynėjas.

- Ar specialiai ruošeisi pastarajam LKL „Žvaigždžių dienos“ tritaškių metimų konkursui? - „Sporto gyvenimas“ paklausė M. Runkausko.

- Šiais metais tikrai nesiruošiau. Tik su komandos draugais per treniruotes pamėtydavome, aišku, dar ir po jų pasilikę salėje. Nemanau, kad tokiems konkursams apskritai galima specialiai pasiruošti. Jei taikliai mėtai, tai ir mėtysi. Juk neišmoksi pataikyti per kelias dienas. Be to, pergalę lemia ir sėkmė.

- Esi vienas iš „Neptūno“ lyderių, kartą jau tapęs taikliausiu tritaškininku. Ar tai ir nulėmė, kad šių metų snaiperių konkurse Klaipėdai atstovavai būtent tu?

- Tikrai ne. Komandoje surengtoje atrankoje dalyvavo visi krepšininkai. Paprastai kalbant, visi „persimetėme“, o man sekėsi geriausiai. Todėl mane ir išsiuntė į Šiaulius.

- Toks konkursas tai jau ne naujiena. Tuo labiau kad pirmą kartą prieš penkerius metus taip pat laimėjai Šiauliuose. Ar jaudinaisi?

- Jaudinausi, o kaip nesijaudinsi. Taip būna prieš visus tokius konkursus.

Jų metu sunkiausia būna pačioje pradžioje. Visada sakydavau, kad po pirmo etapo lengviau susitvarkyti su jauduliu. Tada pats savimi labiau pasitiki.

Tačiau neslėpsiu, kad šį kartą pergalė nebuvo tokia netikėta kaip 2008-aisiais. Juk tada pirmą kartą apskritai dalyvavau tokiame konkurse.

Šį kartą vykdamas į Šiaulius šiek tiek tikėjausi viską pakartoti. Jeigu nesitiki laimėti, neverta ir dalyvauti.

- Pernai LKL „Žvaigždžių diena“ vyko Klaipėdoje. Tu taip pat mėtei tritaškius, tačiau namie nugalėti nepavyko.

- Gal perdegiau ir labiau, nei reikėjo, tikėjau savo jėgomis. Labai jau norėjosi nugalėti savų sirgalių akivaizdoje, juk visai kitas palaikymas buvo. Bet nepavyko.

- Ar esi suskaičiavęs, kiek yra pavykę iš eilės pataikyti tritaškių?

- 42.

- Jei rungtynių metu galėtum pasirinkti, iš kur atakuoti - iš vidutinio nuotolio ar iš tritaškio zonos, koks būtų tavo sprendimas?

- Mesčiau tritaškį. Tokius metimus ne tik labiau mėgstu, bet ir jie stabilesni.

- Jaunystėje krepšinis buvo ne vienintelė sporto šaka, kurios treniruotes lankei.

- Tik pradėjęs sportuoti labai daug blaškiausi. Iš pradžių paviliojo lengvoji atletika - bėgdavau ilgus nuotolius. Paskui patraukiau į krepšinį. Vėliau grįžau į lengvąją atletiką, bet iš jos vėl pasprukau į krepšinį ir jame likau iki šiol. Pabandžiau po truputį, bet lengvoji atletika „neužkabino“, priešingai nei krepšinis.

- Karjerą pradėjai Klaipėdoje ir joje ilgai žaidei. Paskui kelis sezonus ragavai legionieriaus duonos Latvijoje ir Prancūzijoje, kol 2011 metais grįžai į gimtąjį uostamiestį. Užsienis nesuviliojo?

- Į namus grįžau, nes su sužadėtine Kristina laukėmės vaikelio. Norėjome, kad jis gimtų Lietuvoje ir čia paaugtų didesnis. Užsienyje su mažu vaiku tikrai nėra lengva. Šiuo metu sūnui jau pusantrų metų ir jis namie jau mėto į krepšį.

Be to, „Neptūnas“ pasiūlė geras sąlygas, todėl net nesuabejojęs iš karto sutikau.

- Šis sezonas Klaipėdos „Neptūnui“ tikrai neeilinis. LKL komanda nėra pralaimėjusi nuo 2012 metų spalio 23 dienos ir, iškovojusi trylika pergalių iš eilės, čempionate pakilo į antrąją vietą. Tačiau VTB Vieningojoje lygoje jums pavyko laimėti tik dvejas rungtynes ir grupėje užimate paskutinę vietą. Plačiai nuskambėjo ir žinia apie sunkią finansinę komandos padėtį bei krepšininkams nemokamus atlyginimus.

- Vertinant sporto požiūriu, šis sezonas mums tikrai yra labai geras. O ir finansinė padėtis po truputį gerėja, tad nėra jokio reikalo kelti paniką.

Reikia treniruotis ir eiti į priekį. Kiekvienais metais kylame vis aukščiau, tad šiemet bandysime patekti į prizininkų gretas.

Su komandos draugais labai dažnai apie tai kalbamės ir visi puikiai suprantame, kad turime neeilinę galimybę pagaliau iškovoti medalius ir ja reikia būtinai pasinaudoti. Būtų labai apmaudu, jei to nepavyks padaryti.

- Tai daugiau streikuoti nesiruošiate?

- Truputį pastreikavome. Dabar komandos viduje viskas gerai, tad tam nėra jokio reikalo.

VTB Vieningojoje lygoje liko vienos rungtynes. Šį sekmadienį Rusijoje žaisime su Krasnojarsko „Jenisej“, kuri yra visiškai įveikiama komanda. Bandysime laimėti, nes pergalės atveju dar turime galimybė grupėje pakilti iš paskutinės vietos. Tad bandysime kilti iš dugno.

Na, o paskui visas dėmesys bus sutelktas į kovas LKL.

- Ar yra laiko pagalvoti apie sportinės karjeros perspektyvas?

- Dabar galvoju tik apie šį sezoną. Noriu jį užbaigti kuo geriau - su „Neptūnu“ tapti LKL prizininku. O kai baigsis sezonas, tada ir žiūrėsime.

Jei tenkins sąlygos, tai tikrai norėčiau ir toliau žaisti Lietuvoje. Tačiau neatmetu ir galimybės vėl išvykti rungtyniauti į užsienį.

- Laimėjęs tritaškių metimų konkursą viešai pažadėjai, kad gautą 4000 litų piniginį prizą išleisi kartu su komandos draugais. Sužadėtinė nesupyko?

- Ne. Ji buvo Šiauliuose ir viską matė bei mane pasveikino. O komandai vakarėlį surengsiu pasibaigus sezonui. Gal visko neišleisiu, tada liks ir šeimai.