Sporto žaidimai: "turtingieji" prieš "vargšus"?

Po penkiolikos metų vieną lapkričio trečiadienį Klaipėdos "Dragūno" rankinio komanda autobusu pajudėjo Kauno link. Tos pačios dienos vakare jie įveikė Lietuvos vicečempionus Kauno "Granito-Gajos-Kario" rankininkus, tą pačią naktį pernakvojo Kauno kareivinėse (komanda neturi pinigų tam kad galėtų apsistoti viešbutyje), o kitą dieną per Baltarusiją pajudėjo Zaporožės, kurioje Klaipėdos komandos laukė daugkartinė Ukrainos čempionų ZTR komanda, link. Per dvi dienas buvo nuvažiuota 1 500 kilometrų ir nors "Dragūnas" pralaimėjo, bendras rezultatas buvo palankus, tad komanda pateko į Europos Iššūkio taurės turnyro aštuntfinalį.

Kuomet komanda, atrodo, neturėjusi vilčių laimėti prieš stipresnį konkurentą jį įveikia, kyla ne tik natūralus džiaugsmas, bet ir jausmas, kuris vokiečių kalboje vadinamas žodžiu "schadenfreude" - dėl turtingesnio ir stipresnio klubo pažeminimo.

Pamenu, būdamas Anglijoje skaičiau straipsnį apie futbolininkų ir regbininkų gyvenimo ir elgesio skirtumus. Futbolas tapo brangiu gerai apmokamų pasiturinčių profesionalių vaikinų, kurie nešioja "Rollex" laikrodžius ir važinėja kelis šimtus tūkstančių svarų kainuojančiais sportiniais automobiliais, užsiėmimu. Tuo metu regbininkai, žaisdami net aukščiausioje lygoje, dirba kituose darbuose, nes pinigų neužtenka, o po rungtynių kartu su komandos gerbėjais eina išgerti į "pabą" pintą ar kitą alaus.

Dar viena XIX amžiaus istorija iš Anglijos priminė "Dragūno" komandą. Keithas Dewhurstas knygoje "Underdogs: The unlikely story of football's firs FA cup heroes" aprašo anglų futbolo komandos, kuri turėjo kristi nelygiavertėje kovoje prieš aukštesnės klasės komandą, istoriją.

1879 m. futbolo komanda, kurią sudarė tekstilės fabriko darbininkai iš nedidelio Darveno miestelio netoli Blackburno, Anglijos futbolo asociacijos taurės ketvirtfinalio varžybose susitiko su "Remnants" - turtingu Londono priemiesčio Berkšairo klubu, kuriame žaidė pasiturinčios klasės atstovai, vadinti Old Etonians (senieji itoniečiai). Berkšaire yra ir Anglijos karalių Vindzoro rezidencija.

Darvenas, atrodo, neturėjo jokių galimybių prieš klubą, kuriame žaidė trys nacionalinės rinktinės nariai. Tuomet ir pats žaidimas buvo socialinių santykių Anglijoje atspindys - turtingi prieš vargšus, senoji tvarka prieš naująją, gerai besimaitinantys prieš alkanus (senieji itoniečiai buvo nuo 5 iki 8 cm aukštesni negu Darveno žaidėjai ir svėrė vidutiniškai 7 kg daugiau).

Darveno, kaip ir Klaipėdos "Dragūno", problemos prasidėjo dar gerokai prieš teisėjo švilpuką. Kur gauti pinigų nuvykti žaisti į Londoną ir ar žaidėjai yra pasirengę paimti laisvą dieną rungtynėms šeštadienį ir negauti algos už šią dieną? Dėl ekonominio nuosmukio kai kuriems žaidėjams nuolat trūkdavo pinigų šeimoms išlaikyti. Šeštadienio mačas Londone sukėlė finansinių sunkumų ir žaidėjams, ir jų palaikyti atvykstantiems sirgaliams iš Lankašairo. "Remnants " žaidėjams tokių problemų nekilo.

Kadangi būsimos rungtynės įelektrino visą Darveno miestą, reikiama suma visgi buvo surinkta. Iš pradžių stadione viskas klostėsi kaip turėjo būti - darveniečiai pralaiminėjo 1:5, tačiau įvyko stebuklas. Senieji itoniečiai pavargo ir Darveno žaidėjai išlygino rezultatą. Turėjo būti žaidžiamas 30 minučių pratęsimas, tačiau "Remnants" kapitonas atsisakė ir pasiūlė peržaisti rungtynes.

Senieji itoniečiai atmetė Darveno pasiūlymą už 40 svarų sužaisti rungtynes Darvene iš dalies todėl, kad jie nežinojo, kur iš viso jis yra, o taip pat ir todėl, kad visai nenorėjo keliauti į darbininkišką fabrikinį miestelį. Todėl jie pasiūlė lankašyriečiams 25 svarus už tai, kad rungtynės būtų peržaistos kitą savaitę Londone.

Darveno žaidėjai dar kartą buvo priversti susiveržti diržus ir atvykti į Londoną. Rezultatas vėl buvo lygus 2:2, tačiau ir šį kartą "Remnants" atsisakė vykti į šiaurę.

Į trečią mačą Darveno žaidėjai keliavo naktiniu traukiniu ir atvyko tik rungtynių dieną. Ši kartą jie pralaimėjo triuškinamai.

Stebuklas neįvyko. Senieji itoniečiai vėliau iškovojo Futbolo asociacijos taurę, tačiau lankašyriečiai grįžo namo kaip didvyriai.

Šiais laikais daug kas pasikeitė futbole. Profesionalizmas, kuris anksčiau nebuvo vertinamas, tapo norma. Nors žaidžia ne pinigai, o žaidėjai, bet be pinigų nenuvyksi į susitikimo vietą ar reikiamą stadioną.

Neseniai Klaipėdos politikai tarybos posėdyje, kuriame negalėjau dalyvauti, paskirstė papildomas lėšas prioritetinių sporto šakų klubų veiklos finansavimui - Lietuvos čempionato gale besisukiojantis "Atlanto" futbolo klubas turėtų gauti 200 tūkst. litų, krepšinio lygos vidutiniokas "Neptūnas" - papildomai 500 tūkst., o "Dragūnui" nenumatyta nieko. Klaipėdos meras kalba diplomatiškai ir aptakiai: "Jeigu norime kažkam pridėti lėšų, tuomet reikia jas kam nors sumažinti. Miesto galimybės ribotos, tačiau apie papildomą "Dragūno" finansavimą reikėtų pamąstyti..."

O kol mąstoma, "Dragūno" rankininkai rengiasi varžyboms ir pakuoja lagaminus kelionei į Kragujevaco miestą, kuriame komandos laukia "Radnički" - penkta Serbijos komanda. Matyt, vėl autobusu.