Sporto reformos ratilai pasiekė ir Vilnių

Sporto reformos ratilai pasiekė ir Vilnių

Klaipėdos valdžios stumiama sporto reforma verčia nerimauti ne tik vietinius trenerius, sportuojančių vaikų tėvelius ir sporto šakų atstovus, bet ir Seimo bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narius. [CITATA] Pirmadienį dėl šio klausimo Klaipėdoje lankėsi ir ilgai su Klaipėdos sporto ir valdžios atstovais diskutavo LTOK viceprezidentas Algis Vasiliauskas bei du Seimo nariai: Agnė Bilotaitė ir Sergejus Jovaiša.

"Sporto reforma pasėjo didžiulę nežinią. Treneriai kalba, kad neklausoma jų nuomonės ir viskas daroma labai skubotai, neįsigilinus į situaciją. Norime apie tai padiskutuoti ir viską išsiaiškinti", - diskusiją pradėjo A. Bilotaitė.

Jai antrino Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys S. Jovaiša, kuris pabrėžė, kad šiame komitete jau buvo svarstomas Klaipėdos sporto reformos klausimas.

Priminsime, kad gegužės 30 dieną Klaipėdos tarybos nariai priėmė sprendimą, kad toliau finansavimą iš biudžeto gautų rankinis, krepšinis, plaukimas, povandeninis plaukimas, futbolas, tinklinis, laisvosios imtynės, graikų-romėnų imtynės, dziudo, boksas, sunkioji atletika, lengvoji atletika, sportinė gimnastika, meninė gimnastika, sportinė aerobika ir dviračių sportas.

Visos kitos mieste kultivuojamos sporto šakos privalės verstis kaip klubai, už kiekvieną auklėtinį iš valdžios gaus nustatytą sumą lėšų, vadinamąjį krepšelį.

Pagal pirminius apskaičiavimus krepšelio suma gali siekti 62 litus vienam vaikui.

Teigiama, kad reforma gali pareikalauti 29 darbuotojų (23 treneriai ir 6 administracijos darbuotojai) atleidimo ir 400 tūkst. litų jiems priklausančioms kompensacijoms išmokėti.

Netenkina kriterijai

"Klaipėdos sporto valdžia neturi jokios strategijos. Neaišku, ar jie siekia meistrišku ar masiškumo. Jei siekiame masiškumo, tai turėtume elgtis kaip sovietiniais laikais - eiti per mokyklas ir versti rengti įvairias spartakiadas", - kalbėjo sportinių šokių "Žuvėdra" kolektyvo vadovas Romaldas Idzelevičius.

Tiek jam, tiek diskusijoje dalyvavusiems Klaipėdos sambo, regbio, tekvondo, badmintono, stalo teniso atstovams keisti pasirodė kriterijai, pagal kuriuos vienos sporto šakos lieka biudžetinėse įstaigose, kitos - turi pereiti prie klubinės sistemos.

"Sporto reformos projektas nėra tinkamai paruoštas ir pagrįstas. Sprendimo projekte numatyti 8 kriterijai nustatyti neteisingai ir šališkai. Kas sugalvojo, kad turi būti būtent tokie kriterijai? Juk kiekviena sporto šaka skirtinga: vienos sporto šakos - masiškos, kitos - ne. Skiriant balus, atsižvelgiama į sportuojančių vaikų skaičių, neva turi dirbti keturi treneriai. Kaipgi dirbs keturi treneriai, jei valdžia skiria pinigų tik dviem etatams?" - retoriškai klausė Klaipėdos miesto sambo federacijos prezidentas Jurijus Petrovas.

Kovoja teisme

Lietuvos regbio atstovai teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai sudėliojo prioritetus. Jie šį Tarybos sprendimą apskundė teismui. Liepos pabaigoje Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė Lietuvos regbio federacijos skundą, tačiau regbininkai nepasiduoda - šią nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui.

"Kovosime iki galo. Reformos rengėjai padarė klaidų, ir jas reikia taisyti", - aiškino Lietuvos regbio federacijos atstovas Tomas Bieliauskas.


R. Idzelevičiui pasirodė keista, kad skaičiavimo lentelėje reformos autoriai įvardija, jog sportinius šokius lanko 27 vaikai, nors jų mieste įvairiuose klubuose yra per du tūkstančius.

"Susidaro įspūdis, kad čia kaip viešuose pirkimuose - kriterijai parengti tam, kad būtų atsijoti tie, kurie nereikalingi", - rėžė sambo atstovas J. Petrovas.

Širdį išliejo ir Klaipėdos stalo teniso treneris Laimutis Udra.

"Mes įdėjome tiek darbo dėl sportinių rezultatų, Klaipėdos vardo garsinimo, atidavėme dalį savo širdies, o jūs mus norite išvyti į gatvę? Tai ne juokinga, o skaudu", - kalbėjo L. Udra.

Pažeidžia socialinį teisingumą?

Keli sporto šakų atstovai ir Tarybos narė Lilija Petraitienė pabrėžė, kad dabartinis sporto pertvarkos projektas yra parengtas pažeidžiant socialinio teisingumo principą, neišvengiant subjektyvumo ir diskriminuoja vienas sporto šakas kitų šakų atžvilgiu.

"Kodėl nepasiūlome prie klubinės sistemos pereiti visoms sporto šakoms? Kodėl išskiriame kelias sporto šakas? Ką, jie lygesni už lygius?" - retoriškai klausė politikė.

Vieni iš sporto reformos autorių Saulius Budinas ir Vytautas Čepas pabrėžė, kad reforma vykdoma būtent tam, kad būtų padidintas sportuojančių vaikų skaičius.

"Mes eilę metų sekame Klaipėdos sporto tendencijas. Sportuojančių vaikų nedaugėja. Kai rugsėjį į sporto būrelius sueina vaikai, visi užsiregistruoja juos ir nebesuka galvų. Nors vėliau dalis vaikų nebelanko vieno ar kito sporto būrelio, pereina į kitą, treneriai toliau dirba sau ramiai ir pernelyg nesistengia pritraukti naujų vaikų. Jie pateikia senus skaičius. Juk kam stengtis, nes ir taip iš biudžeto lėšų gausi tą pačią algą. Kai bus krepšelio sistema - gudrauti nebepavyks", - aiškino jie.

Be to, S. Budinas pabrėžė ir tai, kad yra sporto šakų, kurių išlaikymas itin brangus - net iki trijų tūkstančių litų vienam vaikui.

"Paklauskime mokesčių mokėtojų, ar jie gali sau leisti skirti tokias lėšas vienam vaikui. Gal geriau už tokią pačią sumą išlaikyti sporte 50, o ne 1 vaiką. Juk geriau, kad jie nesišlaistytų gatvėmis, o sportuotų. Pavyzdžiui, dabar biudžeto lėšų negauna tenisininkai, kiokušin karatė atstovai, ledo ritulininkai. Kuo jie prastesni už kitų sporto šakų atstovus? Juk jie visi Klaipėdos sportuojantys vaikai. Krepšelio sistema paskatins sportuoti daugiau vaikų. Po metų galėsime susitikti ir paanalizuoti skaičius, galiu drąsiai sakyti, kad sportuojančių vaikų tikrai padaugės", - kalbėjo S. Budinas.

Supainiojo interesus?

V. Čepas užsiminė ir apie tai, kad praėjusi konservatorių Vyriausybė patvirtino, jog sportas priskiriamas prie neformalaus ugdymo.

"Savivaldybės atsakingos už sportuojančius iki 19 metų atstovus, o prie aukšto sportinio meistriškumo turėtų daugiau prisidėti valstybė. Savivaldybės nėra pajėgios tai padaryti. Tiesiog nėra tam lėšų", - aiškino V. Čepas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narys Arūnas Barbšys kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, mero pavaduotojo Vytauto Čepo. Miesto tarybos narys siekia išsiaiškinti, ar vienas iš pagrindinių Klaipėdos miesto sporto sistemos reformos iniciatorių ir rengėjų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas V. Čepas nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų.

V. Barbšiui užkliuvo tai, kad V. Čepas aktyviai dalyvavo sporto reformos svarstyme ir Tarybos balsavime, nors yra Klaipėdos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas.

Viešoje erdvėje sklando kalbos, kad V. Čepui nuo šio balsavimo vertėjo nusišalinti.

Pats V. Čepas į tai sureagavo ramiai.

"Tai kas tuomet turi vykdyti sporto reformą, jei ne su sportu susiję žmonės? Negi reformą turi vykdyti kepėjai ar konditeriai?" - klausė politikas.

Jis pabrėžė, kad nuo sporto nėra atitolęs, nors ir kai kas pateikia priešingą situaciją.

"Aš universitete dėsčiau sporto psichologiją, daugiau nei trejus metus dirbau Kūno kultūros ir sporto departamente. Sporte tikrai gaudausi", - sakė V. Čepas.

Jam antrino ir S. Budinas. "Nebūtina turėti sporto išsilavinimą, kad išmanytum apie sportą. Be to, yra posakis: geras sportininkas nevisuomet taps geru treneriu, kaip ir geras treneris - geru vadybininku", - kalbėjo S. Budinas.

Prastas estų pavyzdys

Anot LTOK viceprezidento, asociacijos "Sportas visiems" prezidento A. Vasiliausko, Klaipėdos valdžiai su sporto reforma pernelyg skubėti nevertėtų.


"Kalbėjausi su kolegomis iš Estijos. Jie įsivedė sporto krepšelio sistemą ir dabar žegnojasi, pataria tokios pat klaidos nedaryti. Ar tik nebus taip, jog po reformos treneriai liks be socialinių garantijų, klubai - be pinigų? Gi sugriauti galima daug ką, bet ar bus lengva visa tai atstatyti? Jei atleisite beveik 30 trenerių, tuomet Klaipėda ateityje patirs stiprų smūgį. Nereikia skubėti, patarčiau viską gerai apsvarstyti", - kalbėjo A. Vasiliauskas.

Jam pritarė ir S. Jovaiša.

"Reikia sukurti sistemą, kad tiems treneriams būtų sudarytos garantijos ir jie būtų išlaikyti sporte", - teigė Seimo narys.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė ėmė ginti reformos autorius, teigdama, kad treneriai nėra išmetami į gatvę, o tiesiog jie pereina į kitą finansavimo sistemą.

"Įgyvendinę sporto reformą, mes galėsime finansuoti maždaug tūkstantį sportuojančių vaikų daugiau, nei dabar", - pabrėžė ji.

Susitikime dalyvavo bei žodį tarė Klaipėdos dailiojo čiuožimo atstovai, palaikantys krepšelio sistemą.

"Mes Klaipėdoje dirbame septynerius metus ir negauname biudžeto lėšų. Esame priversti išsilaikyti patys. Kuo mes prastesni už kitus? Jei būtų įvestas sportininko krepšelis, gautume bent po keliasdešimt litų už vaiką. Tai būtų nors šiokia tokia paskata", - aiškino dailiojo čiuožimo atstovė.

"Reformą reikėtų tobulinti"

Rimantas CIBAUSKAS, Klaipėdos tarybos narys

Reforma sukėlė daug nepasitenkinimo, verčia klausti, ar nepasielgta skubotai, ar prieš priimant sprendimus atsižvelgta į visų suinteresuotų pusių poziciją. Šiandien matome, kad ši reforma kiršina sporto bendruomenę. To neturėtų būti. Mes, Tarybos nariai, turime savęs paklausti, ar viską padarėme gerai. Privalome atsižvelgti į žmonių nuomonę, jų pastabas. Privalome tarnauti klaipėdiečiams, juk jie tam mus ir išrinko į Tarybą, kad atstovautume jų interesams.

Reikia ieškoti kompromiso, tobulinti sporto reformą. Sporto treneriai - savo srities patriotai, jie daro viską, kad garsintų Klaipėdos vardą, juos turime gerbti. Negalime trenerių ir sportuojančių vaikų išvyti į gatvę. Tai labai jautrios temos.

Manau, kad Tarybos sprendimą dar galima koreguoti, nereikia to priimti kaip "šventos karvės", kurios negalima keisti. Aš pasisakyčiau, kad šį klausimą vertėtų peržiūrėti ir koreguoti. Ignoruoti ar sugriauti sporto sistemą nėra sunku, tačiau vėliau atkurti tai bus labai sudėtinga. Reikia tobulinti visa tai, kol dar yra laikas.

Svarbiausia, kad dėl šios pertvarkos nenukentėtų vaikai, norintys sportuoti, kad jie turėtų visas galimybes pasirinkti norimą sporto šaką ir siekti rezultatų. Aš nuolat remiu sportą ir pasisakau už vaikų užimtumą. Juk vaikai - mūsų ateitis.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder