Senjorų žaidynės - pustuštėse arenose

Organizatoriai žada rinktis į posėdį ir diskutuoti, kas buvo padaryta ne taip, jog renginys nemasino senjorų ir liko neišdalyta daugiau nei trys šimtai medalių.

"Tiesiog liko medalių, kadangi nebuvo kam jų įteikti. Pavyzdžiui, į boulingo varžybas atvyko vos vienas, į biliardo ir lengvosios atletikos varžybas - vos po tris dalyvius (prasidėjus biliardo varžyboms buvo vos du dalyviai ir tik vėliau prisijungė trečiasis. - Autor. past.), futbolininkai nesubūrė komandų. Taip pat mažai dalyvių buvo badmintono varžybose, tačiau dėl pateisinamos priežasties - tomis dienomis Rygoje vyko Baltijos šalių badmintono senjorų čempionatas", - po renginio "Vakarų ekspresui" susidariusią situaciją komentavo Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialistas Ignas Pocius.

Senjorai pasirinko sodus?

Prieš renginį buvo tikimasi, kad žaidynėse dalyvaus bemaž 800 dalyvių, tačiau nesusirinko nė pusės tiek.

"Preliminariais duomenimis, suskaičiavome 305 dalyvius. Kalbėkime atvirai: žaidynės tikrai nepavyko taip, kaip tikėtasi. Gal ne tas laikas, galbūt senjorai išvyko į sodus ir panašiai. Kita vertus, kodėl stalo tenisininkai, šachmatų, šaškių atstovai, tinklininkai subūrė komandas, o kitų sporto šakų atstovai - ne? Galbūt reikia ir pačių sporto šakų atstovų didesnio noro ir iniciatyvos?" - garsiai svarstė I. Pocius.

Šeštadienį vidurdienį Klaipėdos centriniame stadione turėjo vykti įvairūs smagūs žaidimai: kamuolio žongliravimas, įvarčių mušimas ir kiti žaidimai, tačiau čia dalyvių tiesiog nebuvo.

"Mums svarbus ne rezultatų ar rekordų siekimas, o senjorų subūrimas į vieną vietą. Norėjome, kad jie pasisemtų kuo daugiau teigiamų emocijų - tiesiog turiningai ir sveikai praleistų laiką. Apmaudu, kad šioms žaidynėms kai kurių sporto šakų atstovai nesubūrė didelio būrio senjorų", - neslėpdamas apmaudo kalbėjo I. Pocius.

Analizuoja klaidas

Žaidynėse dalyvavę senjorai svarstė, kad dalyvių ratą susiaurino ir tai, kad leista dalyvauti senjorams, sulaukusiems 60 metų. Tik kai kurių sporto šakų atstovams buvo leista dalyvauti nuo 55 metų.

"Galbūt reikėtų leisti dalyvauti ir 50 metų sulaukusiems senjorams. Juk čia svarbu ne laimėti, o dalyvauti, tiesiog į sportą, sveiko gyvenimo būdo propagavimą įtraukti kuo daugiau žmonių", - teigė senjorai.

Nors Klaipėdoje vykusios pirmosios sporto žaidynės ir nepavyko, tačiau neatmetama galimybė, kad jos vyks ir kitąmet.

"Šios žaidynės galėtų tapti tradicinėmis, tik reikia pamąstyti, kaip paversti jas patrauklesnėmis. Reikia padaryti išvadas: apsvarstyti renginio laiką, viešinimą, organizavimą, sumažinti sporto bazių, kuriose vyksta varžybos, skaičių. Tiesiog reikėtų, kad varžybos vyktų arčiau vienos kitų. Vienoje vietoje visko organizuoti neįmanoma dėl sporto šakų specifiškumo. Žaidynių biudžetas nėra didelis - maždaug 2000 eurų. Daugiausia lėšų atsieina pagaminti medalius, o būrys sporto mokyklų trenerių dirba savanoriškais pagrindais", - pabrėžė I. Pocius.