SELL žaidynėse - Klaipėdos studentų pergalės

Iš viso 15 sporto šakų varžybose žaidynėse varžėsi per 1500 atletų.

Klaipėdos universiteto komandai atstovavo 56 žmonių delegacija. Juos į varžybas padrąsinančiais šūkiais, laikydamas universiteto vėliavą rankose, išlydėjo Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas.

"Kovokite garbingai ir iš širdies. Tuomet jus lydės sėkmė ir pergalės bus jūsų nuolatinis palydovas. Linkiu į Klaipėdą grįžti su visų spalvų medaliais", - kalbą rėžė nuolat sporto reikalais besirūpinantis Klaipėdos universiteto rektorius.

Jo padrąsinantys žodžiai įkvėpė KU atletus - ant prizininkų pakylos laiptelio kopta per tuziną kartų. Nuolat per apdovanojimų ceremoniją plevėsavo Lietuvos trispalvė.

"Pergales skinantys sportininkai yra geriausi savo universiteto ir šalies ambasadoriai. Kiekvienas iškovotas medaliukas mums yra itin svarbus ir naudingas. Juk dėl kiekvienos pergalės yra išlieta itin daug prakaito ne tik varžybų metu, bet ir treniruotėse. Džiugu, kad studentai sugeba ne tik studijuoti, bet ir aktyviai sportuoti bei džiuginti mus savo pergalėmis", - kalbėjo kaskart sportininkus lyg savo vaikus globojanti Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininkė Genovaitė Avižonienė.

Klaipėdos universitetas tarp visų žaidynėse dalyvavusių komandų bendroje įskaitoje iškovojo aukštą - devintąją vietą.

Lengvaatlečiams - 4 medaliai

Pirmasis žaidynėse aukso medaliu nudžiugino rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius. Šis 21-erių Klaipėdos universiteto studentas 7 kg 257 g sveriantį rutulį nustūmė 18,90 m ir akivaizdžiai pranoko visus savo oponentus.

LYDERIS. Šarūnas Banevičius rutulio stūmimo sektoriuje neturėjo lygių.

Iškart po šių varžybų Šarūnas (treneris Gintaras Pridotkas) išvyko į Alytų varžytis Baltijos šalių metimų rungčių mače. Ir šiose varžybose jis buvo pirmas - rutulį nustūmė 18,24 m.

Pagrindinis Š. Banevičiaus konkurentas klaipėdietis Rimantas Martišauskas rutulį nustūmė tik 16,56 m.

Iš viso varžėsi 12 dalyvių iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

"Rygoje oras rutulio stūmimui buvo parankus - švietė saulė, o Alytuje stipriai lijo, užtat ir prastesni rezultatai. Visgi, svarbiausia, kad vėl buvau pirmas. Kryptingai dirbu ir judu į priekį. Svarbu - stabilumas", - iškart po varžybų teigė Š. Banevičius.

Jis prieš porą savaičių Kaune vykusiame Lietuvos universitetų studentų čempionate pasiekė dar įspūdingesnį rezultatą - 19,06 m. Tai Klaipėdos suaugusių rekordas ir geriausias šių metų Europos jaunimo iki 23 metų rezultatas.

Š. Banevičius sakė, kad tai buvo tik repeticija prieš svarbiausias šio sezono varžybas: liepos mėnesį Rusijoje vyksiančią universiadą ir Suomijoje rengiamą Europos čempionatą.

Jei šis rutulio stūmikas ir toliau demonstruos puikius rezultatus, tuomet jis net gali dalyvauti 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Žinant tai, kad jam vos 21-eri ir kaip sparčiai kyla jo rezultatai, - tai labai tikėtinas dalykas.

Š. Banevičius itin griežtai laikosi treniruočių režimo ir turi geležinę valią.

BĖGIKĖ. Banga Balnaitė ant prizininkų pakylos laiptelio kopė du kartus.

"Sportuoju jau aštuoneri metai ir niekada nepraleidžiu treniruočių. Į sporto salę, stadioną ar Klaipėdos maniežą keliauju net per didžiąsias šventes. Jei nori kažko pasiekti, turi pamiršti visas šventes ir susikoncentruoti tik į darbą", - savo valia ir užsispyrimu stebino jaunasis čempionas.

SELL žaidynėse Rygoje du medalius iškovojo bėgikė Banga Balnaitė. Ši trenerio Mindaugo Krakio auklėtinė 1500 m nubėgo per 4 min. 36,4 sek. ir pasipuošė sidabro medaliu, o 800 m nubėgo per 2 min. 14,69 sek. ir liko trečia.

Sidabro medalį iškovojo Artūras Janauskas. Edmundo Norvilo auklėtinis bėgęs 110 m per barjerus ir trasoje sugaišęs 14,41 sek., pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

Nedaug iki medalio trūko Mantui Norvilui, bėgusiam 100 m. Jis šį atstumą įveikė per 10,89 sek. ir liko penktas.

Eilinį kartą visas varžoves už nugaros paliko sprinterė Lina Grinčikaitė. E. Norvilo auklėtinė buvo neįveikiama 100 m (11,57 sek.) varžybose ir savo komandai dar padėjo iškovoti 4x100 m estafetės varžybas.

Tiesa, šįkart Klaipėdos universiteto absolventė L. Grinčikaitė atstovavo Lietuvos sporto universitetui, kuriame studijuoja doktorantūrą.

Sunkiaatlečiams nebuvo lygių

Į SELL žaidynes pirmą kartą buvo įtrauktos sunkiosios atletikos varžybos. Čia jau akivaizdžiai dominavo klaipėdiečiai, lydimi sunkiosios atletikos trenerio Bronislavo Vyšniausko.

Tarp dailiosios lyties atstovių pirmąją vietą iškovojo ir absoliučia nugalėtoja tapo klaipėdietė Aleksandra Stepanova.

Tarp vyrų skirtingose grupėse čempionais tapo Mantas Vitkauskas (iki 69 kg), Marius Mickevičius (iki 85 kg) ir Algimantas Trajanauskas (iki 94 kg).

Sidabro medaliais pasipuošė Tomas Li-čin-hai (iki 85 kg) ir Modestas Šimkus (per 94 kg). Pastarasis atletas vos 1 kg nusileido pasaulio jaunimo čempionui ir Londono olimpinių žaidynių Londone 7 vietos laimėtojui latviui Artūrs Pl?snieks. Rovimo rungtyje Modestas iškėlė 175 kg ir latvį pranoko net 10 kg, tačiau stūmimo rungtyje latvis iškėlė 216 kg, o M. Šimkus - 205 kg.

Bronzos medaliu iš sunkiaatlečių pasipuošė Sergejus Smirnovas (iki 94 kg).

Futbolininkai - treti

Itin galingai pergalingu keliu grupės varžybose žingsniavo Klaipėdos universiteto futbolininkai, treniruojami Mariaus Komovo. Deja praėjusių metų čempionams nepavyko apginti šio titulo.

Jie D grupės varžybose 2:0 įveikė Estijos gamtos mokslų universiteto atstovus, 3:0 palaužė Rygos technikos universiteto atstovus ir 6:0 sutriuškino Stokholmo ekonomikos universiteto futbolininkus.

Tačiau pusfinalyje mūsiškiams jau pritrūko sėkmės: klaipėdiečiai turėjo kelias progas įvarčiams pasiekti, tačiau jų neišnaudojo ir net patys praleido apmaudų įvartį - pralaimėta 0:1, kaip vėliau paaiškėjo, žaidynių nugalėtojams - Latvijos valstybės apsaugos koledžo futbolininkams.

KU studentai sugebėjo susikoncentruoti ir kovoje dėl trečiosios vietos po baudinių serijos nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto futbolininkus. Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi - 1:1.

Iš viso žaidynėse varžėsi 16 futbolo ekipų.

"Galėjome būti ir pirmi. Apmaudžiai pralaimėjome. Kitąmet pažadu, kad tapsime čempionais. Esame įpykę ir žūtbūt turėsime reabilituotis", - iškart po rungtynių kalbėjo vienas iš Klaipėdos ekipos žaidėjų Karolis Atutis.

Imtynininkams - 3 medaliai

Laisvųjų imtynių varžybose Jonas Rudavičius svorio iki 120 kg varžybose iškovojo sidabro medalį, gerokai lengvesnių - iki 74 kg - atletų grupėje Rokas Maciukevičius liko trečias.

Tarp dziudo iki 74 kg grupės atstovų Valdas Kanapeckas pelnė bronzos medalį.

"Aš esu sambo kovotojas, tad man dziudo taisyklės nėra parankios. Deja, sambo varžybų žaidynėse nėra, tad teko kautis pagal dziudo taisykles", - aiškino V. Kanapeckas.

Orientavimosi varžybose per plauką nuo medalio - ketvirta liko Monika Gotcaitytė, įveikusi 5,2 km trasą su 17 kontrolinių punktų.

SELL žaidynių istorija

1923 m. balandžio 11 d. Tartu mieste (Estija) Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungos sudarė bendradarbiavimo programą. Vienoje iš šios programos dalių buvo numatyta reguliariai rengti studentų sporto varžybas.

Jau 1923 metų rudenį Tartu mieste įvyko I Baltijos studentų olimpinės žaidynės. Studentai varžėsi lengvosios atletikos, teniso ir futbolo aikštėse. Vėliau šios sporto žaidynės buvo vadinamos SELL (keturių Baltijos šalių pavadinimų - Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos - santrumpa) žaidynėmis.

Žiemos žaidynės pradėtos rengti nuo 1929 metų. Dar vėliau, pradedant 1937-taisiais, įvyko trys SELL šachmatų turnyrai. Paskutinės prieškario SELL žaidynės surengtos 1940 metų kovo 2-3 dienoms Otepėje (Estija). Žaidynes ilgesniam kaip 50 metų laikotarpiui nutraukė sovietinė Baltijos šalių okupacija.

1997 metų balandžio 21 dieną Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sporto asociacijų vadovai Tartu mieste pasirašė SELL žaidynių atkūrimo deklaraciją. Nutarta 1998 metais XV SELL vasaros žaidynes surengti Estijoje, Tartu mieste. Į jas pakviesta studentų ir iš kitų pasaulio šalių. Dalyvavo per 800 atletų iš 15 šalių, studentai atstovavo 52 universitetams. Nuo to laiko kasmet žaidynių vieta vis keičiasi.

Šįmet SELL žaidynės buvo suorganizuotos išskirtinai: buvo surengtas įspūdingas karnavalas, atidarymo ceremonija, šou programa, dangų nušvietė šimtai balionų.

Rygoje keturias dienas, kuomet vyko žaidynės, jautėsi draugiška atmosfera. Rygos mieste gyvenantys žmonės ir varžybų organizatoriai darė viską, kad tik varžybose dalyvaujantys atletai pajustų tikrą šventę.