Romas Pikčilingis: "Man Klaipėda - antrieji namai"

Kas Jus su uostamiesčiu sieja? - paklausėme prieš keletą dienų Klaipėdoje viešėjusio Romo Pikčilingio.

Aišku, kad pirmiausia ryšys prasidėjo nuo futbolo. Mano įkurta Kauno "Aido" komanda, o vėliau ir "Kelininkas", kuriame dirbau, varžėsi su jūsų miesto ekipomis. Nepraleisdavau nė vienerių rungtynių tarp "Atlanto" ir Vilniaus "Žalgirio" komandų, žaidusių Sovietų Sąjungos pirmenybėse. Gerai prisimenu 1975 metus, kuomet atlantiečiai vienintelį kartą per oficialius susitikimus nugalėjo žalgiriečius. Tada "Atlantas" vilniečius įveikė rezultatu 1:0, o pergalingą įvartį pelnė dabartinis LFF prezidentas Julius Kvedaras.

Klaipėdą aš dar vadinu antraisiais namais. Mano antroji žmona Virginija yra gimusi Klaipėdoje. Ji yra gerai uostamiestyje žinomo architekto Petro Lapės dukterėčia. Mano antroji pusė nuo pat gimimo iki 1963 metų gyveno mediniame stadiono namelyje. Dabar jo vietoje stovi "Atlanto" viešbutis. Su Petru Lape, jam dar gyvam esant, dažnai susitikdavom. Jis praeityje geras futbolininkas buvo. Todėl, suprantama, per tuos susitikimus kalba apie futbolą sukdavos. Per savo atostogas bent savaitei ištrūkstu į Klaipėdą. Su žmona visuomet Veiviržėnuose aplankome "lapiukų" kapus.

Kiek laiko dirbate Lietuvos futbolo federacijoje?

Etatinis darbuotojas esu nuo 1992 metų. Kai Kauno futbolo federacijoje ėjau atsakingojo sekretoriaus pareigas, buvau ir LFF vykdomojo komiteto narys.

Dabar esate dar ir Kauno apskrities futbolo federacijos viceprezidentas. Kodėl Jūsų miestas jau keletą metų neturi komandos Lietuvos elitinėje lygoje?

Skaudu, kad taip yra. Jei pažvelgtume į istoriją, Kauno klubai daugiausiai kartų yra buvę Lietuvos čempionais ir prizininkais. Dabar daug mūsų miesto auklėtinių žaidžia svetur. Miesto treneriai nuoširdžiai dirba su jaunaisiais futbolininkais ir nepraranda vilties vėl turėti Kauną garsinančią komandą. Kauno klubai stokoja rėmėjų. Turėkime kantrybės.

Pastaruoju metu dažnai girdime apie klubų, o ir pačių futbolininkų nešvarius statymus lažybų kontorose. O kaip buvo savietmečiu?

Tada oficialių lažybų nebuvo, bet nešvarių dalykų, manau, buvo. Tačiau dideli pinigai "nevaikščiodavo". Komandos dažniausiai viena kitai "padėdavo" už gerą vakarienę. Berods, 1986 metais maniškis "Aidas" atėmė svarbius taškus iš į aukso medalius pretendavusio Klaipėdos "Granito" (1:1). Šios lygiosios padėjo Kauno "Bangai" tapti Lietuvos čempione. Sučiupti nesąžiningus lošėjus lažybų kontorose nėra taip paprasta - reikia svarių įrodymų.

Artėja Jūsų jubiliejus, tačiau šampano taurės nepakelsite. Kodėl?

Pakelti tai galėsiu. Kita kalba - šampaną išgerti. Pernai sukako lygiai keturiasdešimt metų, kai esu visiškas abstinentas. Atsisakyti alkoholio 1973 metais mane privertė labai rimta trauma darbe. Nesu užsikodavęs. Paprasčiausiai pasakiau sau, kad "velnio lašų" nevartosiu visą likusį gyvenimą. Ir iki šiol žodžio laikausi. Prieš trejetą metų vienoje interneto svetainėje pasirodė nuotrauka, kurioje aš nufotografuotas su alaus bokalu. Vadinasi, Pikčilingis vėl pradėjo gerti alkoholį. Taip balandžio pirmąją - melagių dieną - papokštavo mano geras draugas, žurnalistas Valdas Kasperavičius. Išmokti negerti alkoholio - didelio meno nereikia. Reikia tik valios.

Kalbino Algirdas AURUŠKEVIČIUS