Reguliari mankšta padidina šansus išvengti insulto

Be to, jei jūs reguliariai mankštinotės 40-ties, tai sulaukus 70-ties metų jūsų smegenų kraujagyslės gali būti kaip 16-mečio.

Mokslininkai teigia, jog tai taip pat gali sumažinti pavojų sveikatai keliančių kraujo krešulių grėsmę senatvėje.

Audinių pažeidimas insulto metu gali būti sumažintas dėl pradedančio veikti žalą atstatančiojo mechanizmo smegenyse.

„Papildomų kraujagyslių“ tinklas arterijoms susiaurėjus leidžia kraujui tekėti kitu keliu.

Tačiau jos traukiasi smegenims senstant, be to, jų dydis ir skaičius skiriasi priklausomai nuo žmogaus.

Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų gerinti šių kraujagyslių būklę ir grindžia kelią naujiems gydymo būdams, kurie galėtų užkirsti kelią iš to kylančioms ligoms.

Tačiau dabar tyrimas atskleidė, jog paprastas gyvenimo būdo pokytis vidutiniame amžiuje galėtų pagerintį padėtį nenaudojant jokių vaistų.

Bandymo su pelėmis pagalba mokslininkai iš Šiaurės Karolinos universiteto nustatė, jog mankšta gali užkirsti kelią šių papildomų kraujagyslių praradimui.

Jie teigė, jog insulto žala smegenims ir atstatomasis gydymas smarkiai priklauso nuo papildomos kraujo cirkuliacijos mąsto.

Papildomos kraujagyslės – tai smulkios kraujagyslės esančios šalia pagrindinių koronarinių arterijų. Jų veikimas panašus į vandens drėkinimo intakų aplink užblokuotą vandens srautą veikimą.

Laboratorijos graužikai, kurie reguliariai mankštintis pradėjo nuo 12 mėnesių, sulaukę 25 mėnesių amžiaus turėjo tokią pat papildomų kraujagylių gausą kaip 3 mėnesių sulaukę gentainiai.

Skaičiuojant žmogaus metais tai būtų tas pats kas 40-ties metų amžiaus pradėti užsiiminėti reguliaria aerobikos mankšta, kaip, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu ar bėgiojimas, o sulaukus 70-ties džiaugtis tokiomis geros būklės gyvybę gelbstinčiomis arterijomis, kokios būna pas 16-mečius.

Kai besimankštinusios 25 mėnesių amžiaus pelės patyrė insultą, jų smegenys buvo tokios pat geros formos kaip jaunų, 3 mėnesių amžiaus pelių. Jos taip pat turėjo didesnį kiekį molekulių padedančių kraujagyslėms tinkamai veikti ir išlikti sveikoms.

Nesimankštinusios jų bendraamžės turėjo mažesnį kiekį papildomų kraujagyslių, kurios taip pat buvo mažesnio diametro.

Pasak tyrimo autoriaus dr. Džeimso Faberio (James Faber) šie rezultatai rodo, jog reguliari aerobikos mankšta gali apsaugoti papildomą kraujo cirkuliaciją ir sušvelninti insulto pasekmes vėlesniame amžiuje.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Tarptautinėje Amerikos širdies asiociacijos insulto konferencijoje (the American Heart Association's International Stroke Conference ) Hiustone.