Prarado galimybę vaikščioti, siekti rekordų - ne

Jis Klaipėdos sporto klube "Apelsinas", stebint teisėjams ir visą procesą fiksuojant būriui žurnalistų, 8 kg svarmenį per valandą iškėlė net 564 kartus.

"Nuolat sportuoju, o kad nebūtų nuobodu, nusprendžiau mesti sau savotišką iššūkį. Svarstį nusprendžiau kilnoti valandą, pernelyg nesistengiau, kad ateityje mane galėtų aplenkti kiti, aš vėl galėčiau stengtis pagerinti rekordą. Noriu, kad ir kiti neįgalieji neužsidarytų tarp keturių sienų, o mestų sau iššūkius ir būtų aktyvūs, sportuotų", - "Vakarų ekspresui" aiškino rekordo autorius.

Svajonė - parolimpinės žaidynės

M. Baltuška specialiai svarsčių kilnojimo rekordui nesiruošė.

"Kai užsiiminėjau parkūru, bendras fizinis pasiruošimas buvo labai svarbus. Į tai telkiau didelį dėmesį. Ir dabar nuolat sportuoju. Kai būna geras oras, važinėju dviračiu. Na taip, tai nėra įprastas dviratis. Yra specialūs rėmai, prisikabini vežimėlį ir mini rankomis. Bandžiau nuvažiuoti ir iš Palangos į Klaipėdą, teko ir 100 km per dieną įveikti. Man patinka tokie iššūkiai", - sakė M. Baltuška.

Vaikinas yra kilęs iš Panevėžio, tačiau šiltuoju sezono metu su kitais neįgaliaisiais laiką leidžia stovykloje netoli Šventosios, Monciškėse.

"Po vasaros planuoju vykti į Kauną. Bandysiu studijuoti Lietuvos sporto universitete treniravimo sistemas. Sportas man - itin artimas. Gyvenimą noriu sieti su sportu", - pabrėžė M. Baltuška.

Jis žiniasklaidai yra teigęs, kad jo svajonė - vežimėlių lenktynių rungtis parolimpinėse žaidynėse.

Lemtingas šuolis - Norvegijoje

Prieš dvejus metus sunkią stuburo traumą patyręs ir gebėjimą vaikščioti praradęs 24 metų panevėžietis apie tai kalba ramiai ir džiaugiasi galimybėmis, kurias atveria negalia.

"Rekordą fiksuoti būtent gegužės 8 dieną nusprendžiau neatsitiktinai. Šią dieną suėjo lygiai dveji metai, kai treniruodamasis susilaužiau kaklą, tad sumąsčiau šią dieną paminėti. Tai ne gimtadienis, bet tarsi tokia šventė", - aiškino M. Baltuška.

Vaikinas anksčiau užsiimdavo parkūru - judėjimo būdu, kai pasitelkiama gimnastika, lengvoji atletika ir laipiojimas. Kitaip tariant, tai sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis.

M. Baltuška pasakojo, kad lemtingas įvykis, pakeitęs jo gyvenimą, įvyko 2013 metais Norvegijoje.

2013-ųjų pavasarį vaikinas išvyko savaitei pas bičiulius į Norvegiją. Ten jis sulaukė pasiūlymo išbandyti ekstremalų pamėgtą sporto salę.

"Ten atlikome įvairius ekstremalius pratimus. Esu iš prigimties karšto būdo, buvau labai įsijautęs, nežinau, apie ką galvojau, kai šokau, bet tik ore šovė mintis - gal kitaip reikėjo daryti. Užsigalvojau. Kai atsipeikėjau, jau buvo per vėlu. Tuomet tik trakšt, ir suskaudo kaklą, - pasakojo M. Baltuška.

- Kai sulūžau, buvo sunku kvėpuoti ir kalbėti. Tuomet tik prašiau, kad nieko nesakytų mamai, norėjau pats vėliau jai paskambinti ir papasakoti. Bet, žinoma, mama atvažiavo po kelių dienų. Tuomet pasidarė liūdna ir gėda prieš ją. Tuo metu šeimai buvo sunkoka, o aš mamą dar labiau apkroviau. Tačiau nesulaukiau nė vieno priekaišto, tik palaikymo", - tęsė mintis vaikinas.

M. Baltuška neslėpė, kad po traumos pirmomis dienomis viskas atrodė labai blogai, tačiau dabar jis tiesiog mėgaujasi gyvenimu ir apie kitokį praeities scenarijų net nemąsto.

"Dar prieš nelaimę neturėjau jokių galimybių taip sportuoti ir tiek pamatyti. O dabar su savo negalia ir fizinėmis galimybėmis aš galiu pasiekti labai daug. Apsukti ratą olimpiniame stadione, tegu ir su vežimėliu, ne ant kojų, yra kažkas pasakiška. Todėl sakyti, kad tas įvykis mano gyvenime padarė kažką labai bloga, net liežuvis neapsiverstų. Be to, kad nejuda kojos, viskas yra labai gerai", - tikino M. Baltuška.