Pirmosios Lietuvoje sporto organizacijos pėdsakai

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad pirmoji sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo Klaipėdoje įsteigta Šaulių sąjunga (Schützen Gülde)*. Viduramžiais Europos miestuose gyventojai, norėdami apginti miesto interesus, privalėjo ginkluotis, mokytis naudoti ginklą. Taip atsirado šauliai. Prūsijos miestuose šauliai turėjo savo namus, šaudyklas. Vėlesniais laikais būtinybė ginkluotis prarado tiesioginę prasmę. Šaulių organizacijos išlaikė ankstesnes tradicijas ir tapo sporto, pramogų ir pasilinksminimo vietomis. Buvo rengiamos šventės, šaudymo turnyrai.

Klaipėdos šaulių gildija savo veiklą pradėjo 1838 m., o kaip sporto organizacija įregistruota 1840 metais. 1841 metais šauliai įsigijo nemažą plotą žemės, kur pirmiausia įsiruošė šaudyklą. Netrukus prie Šaulių gatvės pastatytas mūrinis pastatas – organizacijos būstinė (dabar čia klaipėdiečiams puikiai žinoma Koncertų salė)..

Iš tiesų ši organizacija su sportu, kaip mes dabar jį suprantame, turėjo ne daug ką bendro. Tačiau buvo išlaikiusi visas tradicijas, kurios gana įdomios. Kasmet buvo renkamas „karalius“. Tai toks asmuo, kuris per šaudymo varžybas surenka daugiausiai taškų. Jo atvaizdas su tam tikromis apeigomis įdedamas į garbės lentą, kurioje jis kabės, kol sąjunga gyvuos. Pavardė irgi įrašoma į garbės lentą. Įdomus pats „karaliaus“ rinkimo ritualas. Karalius šventinamas net tris dienas. Tas tris dienas visas alaus gėrimo išlaidas moka „karalius“. Įdomiausia detalė yra ta, kad „karaliui“ įteikiamas medalis su įrašyta jo pavarde, medalis kabinamas ant grandinės, kuri, vis sunkėdama, perduodama vis naujam „karaliui“.

Įdomiausia yra tai, kad ši grandinė ko gero nėra dingusi! Išeivių iš Klaipėdos krašto iki šiol Vokietijoje leidžiamas laikraštis „Memeler Dampfboot“ (nuo 1849 m. iki II pasaulinio karo buvo leidžiamas Klaipėdoje) 1997 m. balandžio mėnesį pateikė informaciją, kad 1951 m. laikraštis „Hammer Zeitung“ sužinojo apie Klaipėdos karališkojo papuošalo išgelbėjimą ir išspausdino šį įdomų pranešimą:

„Tai buvo paskutiniais praeitojo karo metais, kai žmonės iš Rytų Prūsijos turėjo palikti namus ir kiemus ir traukė į Vakarus. Tarp nelaimingųjų buvo ir ponia Kop (Kopp). Ji turėjo be savo vyro mėsinės daug ką palikti likimo valiai, bet su šaulio grandine, didžiausiu jos vyro pasididžiavimu, ji išsiskirti negalėjo. Į savo rankinį bagažą ji paėmė sunkų, kelis kilogramus sveriantį sidabro papuošalą. Kai ponas Kopas (Kopp) 1939 metais buvo paskelbtas šaulių karaliumi ir jam ankstyvesnis karalius perdavė šią grandinę, jis dar nesuprato kokią vertybę jis laikė rankose. Kai ramybės valandą jis po gabalėlį ją apžiūrinėjo, suprato šio Klaipėdos šaulių sąjungos, kuri tik prieš metus, 1938 metais šventė šimto metų jubiliejų, pasididžiavimo istorinę vertę. Ant vienos plokštelės, kurioje pavaizduota kaizerio Frydricho Vilhelmo (Friedrich Wilhelm) galva, galima perskaityti : „Su pagarba, Königsberg, 1940 metų rugpjūčio 3 d., karališkasis jūrų ir prekybos miestas Klaipėda“. Kitoje plokštelėje parašyta: „Geriausiam šauliui, 1941 rugpjūčio 3 d.“

Kelią iš Klaipėdos į Hamą (Hamm) grandinė vos rado. Ponia Kop daug kartų buvo bepasiryžtanti šį sidabrą iš savo jau ir taip sunkaus bagažo išimti. Minų paieškos laive tarp Pilau (Pillau) ir Noifarvaserio (Neufahrwasser) iš jos buvo reikalaujama išmesti per bortą lagaminą. Tik didelių pastangų dėka jai pavyko išsaugoti Klaipėdos šaulių grandinę ir nugabenti į Hamą. 1981 metais grandinė buvo perduota dabartiniam savininkui (jis nėra klaipėdietis).

Kai auksakalys sužinojo apie „Memeler Dampfboot“ egzistavimą, jis tuoj pat susisiekė su redakcija. Pokalbio metu jis pasakė galintis suprasti, kad grandinė turėtų būti perduota šaulių gildijai ar jos įpėdiniui arba patekti į muziejų (gal net Klaipėdoje)“.

Tame pačiame laikraštyje atspausdintos karalių pavardės, pradedant 1838, baigiant 1937 m. Paminėta, kad paskutiniajam šaulių karaliui Kopui (Kopp) tuomet išgraviruotas ordinas nebuvo.

Kas žino, gal kam nors iš klaipėdiečių turinčių ryšius su Vokietijoje gyvenančiais Klaipėdos krašto išeiviais ar jų palikuonimis pavyktų aptikti tolimesnius „karalių“ grandinės pėdsakus ar bent sužinoti jos likimą? O gal pavyktų ją grąžinti į Klaipėdą?

--------------

* 1. Liudas Kudrickas, FIZIŠKAS AUKLĖJIMAS, Nr. 2, 1935 m.;

2. LIETUVOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ISTORIJA, Vilnius, 1991 m., ats. redaktorius Henrikas Šadžius.