Perrašyta Dakaro lietuvių istorija

Didelės ambicijos

Automobilių klasėje nugalėtoju tapo katarietis Naseras Al Atija (Nasser Al-Attiyah, „Mini“). Antrąją vietą bendrojoje įskaitoje užėmė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovas Ženjelis de Vijeras (Giniel de Villiers, „Toyota“). Jis nugalėtojui pralaimėjo 35 min. 34 sek. Trečias liko lenkas Kšištofas Holovčicas (Krzysztof Holowczyc, „Mini“; +1:32.01).

B.Vanagas („Toyota Hilux“) nugalėtojui pralaimėjo 11 val. 9 min. 53 sek., o A.Juknevičius („Mebar“) - 51 val. 22 min. 10 sek.

Trečią kartą per savo karjerą dykumų maratoną Pietų Amerikoje įveikęs B.Vanagas pasiekimų kartelę Lietuvos atstovams Dakare pakėlė į naują lygį. Atskiruose greičio ruožuose jis net keturis kartus pabuvojo tarp dvidešimties greičiausiųjų. Vienąkart pasiekta 20-a, dukart - 15-a, sykį iškovota 14-a vieta ir galiausiai - rekordinis finišas 4-oje pozicijoje.

„Visada stengiamės daryti geriausia, ką galime. Dakaras yra be galo sudėtingas projektas. Per trejus metus atrandame vis naujus horizontus Dakare. Šiemet tapome daug greitesni, nei buvome, ir pamatėme, kad tai yra visai kitas žaidimas nei važiuoti 30-uke ar 40-uke. Tiesiog suvoki tokį dalyką, kad vėl reikės dar kitaip mokytis, dar kitaip ruoštis, nes žaidimo taisyklės greitėjant keičiasi. Anksčiau buvo nesudėtinga lipti kas 10 pozicijų į priekį, o dabar matosi, kad pačiame priekyje yra be galo didelė kova, labai didelė koncentracija, labai didelis kiekis finansų, didelis kiekis specialistų ir didelis kiekis patirties. Visam tam mums reikės ruoštis. Dabar su siaubu suprantu, kad po 11 mėnesių vėl turime atiduoti techniką, ir man tai nebeatrodo ilgas laiko tarpas“, - sugrįžęs į Lietuvą sakė B.Vanagas.

Į klausimą, ar užimta 24 vieta - gerai, ar galėjo būti ir dar geriau, 37-erių lenktynininkas sakė, kad tai vieta, kurios jie buvo verti.

„Aš asmeniškai turiu ambiciją pasiekti daugiau, bet vėlgi juk žmogus planuoja, o visata juokiasi. Buvo tam tikrų klaidų, kurias padarėme, kurios mums kainavo turbūt kokias 3-4 valandas ir labai nemažai pozicijų. Tačiau visa tai yra patirtis. Jaučiuosi dar labiau užgrūdintas, dar stipresnis. Džiaugiuosi tuo, kad progresas visgi yra. Ir jis gana nemažas. Šiuo metu rezultatas su Dakaru - 3-0. Tai reiškia - iš trijų startų trys finišai. Žinant, kad daugiau nei pusė dalyvių net nefinišuoja, tai turime neblogą rodiklį. Taip pat šiais metais pasikandžiojome ir su lyderiais. Jiems tai buvo labai netikėta“, - teigė B.Vanagas.

Kaip tvirtino „Toyota Hilux“ vairuotojas, šiame Dakare jį labiausiai nudžiugino profesionalėjantis komandos požiūris, gebėjimas į viską žiūrėti profesionaliau.

„Dakaras anksčiau buvo didelis nuotykis. Dabar tai profesionalios lenktynės, kur dirba komandos, specialistai. Norėdamas kautis su jais, turi stipriai pasiruošti ir padaryti gerą darbą. Man smagiausia tai, kad būdami nedidelės šalies atstovai galime būti netoli pagrindinių komandų. Tai yra tik noras, darbas, profesionalumas - aiškios krypties turėjimas ir ėjimas jos link. Kartais būna neskanu, kartais skauda, kartais atsitinka ne taip, kaip suplanuoji, bet tai viskas - kelio dalis, ir nuo to tampame geresni“, - atviravo B.Vanagas.

Vienuoliktajame etape B.Vanagas išgarsėjo visame pasaulyje, kai finišavo ketvirtas. Pasak lenktynininko, po tokio pasirodymo smarkiai padidėjo organizatorių dėmesys.

Lenktynininkas prisipažino, kad vis dėlto pirmasis Dakaras jam buvo sunkiausias. Nors visos trys Dakarų patirtys skirtingos.

„Su tokia koncentracija klaidų, kurias buvau padaręs pirmajame Dakare, buvo iškilęs gyvybės ir mirties klausimas. Tačiau nepasidavėme. Per pirmąjį Dakarą gavau patirties kokiems penkiems į priekį“, - teigė lenktynininkas.

Trauma nesutrukdė

Ankstesniais metais jis vairavo latvišką „OSCar“, o šiemet pirmą kartą Dakare sėdo prie „Toyota Hilux“ vairo. Tačiau B.Vanagas dar nežino, ar tokiu pačiu automobiliu startuos ir 2016 m.

„Automobilis šiuo metu yra pakrautas į laivą ir vasario pabaigoje turėtų atkeliauti. Jis tikrai geras, gerai valdomas ir net negalima lyginti jo su tuo tanku, kuriuo prieš tai važiavau. Buvau didvyris vairuodamas „OSCar“, - sakė B.Vanagas.

Aštuntajame Dakaro etape sugedo „Toyota Hilux“ vairo stiprintuvas. Ir likus porai kilometrų iki galutinio tos dienos finišo vairas B.Vanagui išsprūdo, o ranka įstrigo vairaratyje. Lenktynininkas patyrė riešo lūžį. Tačiau tai jam nesutrukdė tęsti ralio ir vartojant vaistus jame finišuoti. B.Vanagui Lietuvoje buvo atlikti tyrimai. Nemažai kaulų lūžių ir nutrauktų raiščių patyrusio lenktynininko vakar laukė operacija. Rankos jis valdyti negalės apie tris mėnesius.

Dar prieš pirmąjį savo Dakarą B.Vanagas yra minėjęs, kad planuoja jame dalyvauti penkerius metus. Pasiekus jau tris finišus planas nesikeičia.

„Mažiau nei penki Dakarai tikrai negali būti. Tad du užtikrintai dar bus. Labai tikiu, kad parako bus ir toliau. Tai bus sudėtingiausi etapai ir didžiausia kova. Nes tai, kas buvo iki šiol, palyginti su tuo, kas laukia, tebuvo vaikų žaidimai. Tačiau reikia nepamiršti vieno dalyko, kad visi turime Vyčio geną. Tai simbolis, gerai pasakantis, kas yra lietuvis. Tai profesionalas, kuris turi aiškią kryptį, besinaudojantis įrankiais. Daugiau nieko nereikia. Jeigu tu žinai, kur eini, tai turi norėti ir tikėti, tada laiko klausimas, kada tai įvyks“, - sakė lenktynininkas.

Trūksta finansų

A.Juknevičius, kaip ir B.Vanagas, tik grįžęs į gimtinę pradėjo galvoti jau apie 2016 m. Dakaro startą.

„Grįžti namo visada smagu. Dvi savaites gyvenome Dakaro ritmu. Ten nėra laiko. Dabar tik išeiname iš to ritmo“, - teigė A.Juknevičius.

„Mebar“ vairavęs lenktynininkas šiame ralyje nuo pat pirmųjų dienų susidūrė su rimtomis automobilio problemomis. Antrus metus iš eilės daugiau laiko skirdamas remontui, o ne lenktynėms, 40-metis sportininkas jaučia apmaudą.

„Pasakiau Edvardui, kad turime porą mėnesių pagalvoti. Turi viskas susigulėti. Tokiam daugiaplaniam renginiui turi pradėti ruoštis labai anksti. Labai norime, nors dar nieko nežadame, bet galvojame apie kitus metus. Jau parsivežu penktąjį medalį iš Dakaro ralio. Norisi jau siekti rezultato. Nebesinori važiuoti tik dėl finišo ir taip pat nebesinori po 6-7 val. trasoje taisyti automobilį ir gaišti savo laiką“, - sakė A.Juknevičius.

Kaip tvirtino lenktynininkas, vien finišas jo nebetenkina, bet kai žinai, kad daugiau nei pusė dalyvių nefinišavo, tai rezultatas nėra blogas.

„Niekada nepasiduodame ir visada pasieksime finišą. Kiti po nesėkmių pasiduoda, o mes atkakliai remontuojame automobilį, dirbame naktimis ir visada finišuojame, bet slegia tas faktas, kad reikia ilgai vis remontuoti transporto priemonę“, - teigė A.Juknevičius.

Lenktynininkas tikisi, kad kitais metais jo komandai pavyks padidinti biudžetą, nes šiemet tarp visų dalyvių jis buvo vienas mažiausių (apie 140 tūkst. eurų). Kai B.Vanago - apie 800 tūkst. eurų (apie 2,76 mln. litų).

„Turime svajonę ir einame link jos keletą metų, bet geram rezultatui pasiekti reikia finansų. Šių metų automobilį susikūrėme garaže. Variklį pirkome Kaune už 3 tūkst. litų (apie 869 eurus) ir su juo įveikėme Dakarą“, - juokdamasis pasakojo A.Juknevičius.

Lenktynininkas dar pridūrė, kad jei kas nors iš lietuvių norėtų įveikti Dakarą, jis padėtų viskuo, kuo galėtų.

„Tegul tik daugiau lietuvių pabando įgyvendinti savo svajonę. Aš visą gyvenimą dirbau šia linkme. Esu įsitikinęs, kad kažkada lietuviai lips ant podiumo. Tik labai gaila, kad daug lemia finansai. B.Vanagas padarė teisingiausią žingsnį - nusipirko žinomo gamintojo automobilį, kuris leidžia važiuoti konkurencingai. Tai yra brangu. Pačiam kurti automobilį yra pigiau, bet jį reikėtų dar 2-3 metus tobulinti, kad būtų su juo galima varžytis konkurencingai. Gal ir mums kada pavyks įsigyti panašų automobilį kaip Beno“, - atviravo A.Juknevičius.

Iš 137 startavusių automobilių finišo liniją pasiekė mažiau nei pusė - 67.

Dakaro ralis Pietų Amerikoje buvo surengtas septintąjį kartą. Varžybų dalyviams Argentinoje, Bolivijoje ir Čilėje iš viso teko įveikti apie 9000 km.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“