Per plauką likęs gyvas F2 vandens formulių atstovas E. Riabko: pasaulio čempionate tenkins tik pirma vieta

Kuo vandens formulės čempionatai skiriasi nuo žemės formulės varžybų, Edgaras Riabko aiškina paprastai:

„F2 ar F1 varžybų taisyklės tiek ant vandens, tiek ant žemės yra labai panašios – varžovų tikslas – kuo greičiau įveikti trasą. Vis dėlto vandens sporto trasa yra keliais kilometrais trumpesnė – siekia vos 2 km, tad žiūrovai gali stebėti pilną trasą, stovėdami krante.

Vandens formulės turi privalumą, lyginant su automobiliais – jos išvysto 200 km/val. greitį, o net ir 180 laipsnių posūkiuose gali išlaikyti 100 km/val. greitį, tad šios formulės ne plaukia, o skrieja virš vandens. Todėl jų vairuotojai paprastai vadinami pilotais.“

Nuo 2015-ųjų vandens formulių varžybos rengiamos ir Lietuvoje, jas ėmė organizuoti pats E. Riabko, gavęs netikėtą pasiūlymą po to kai Europos čempionatas, turėjęs vykti Italijoje, buvo atšauktas.

Tuomet surengęs pirmąsias Lietuvoje tarptautines vandens formulių varžybas Zarasuose, Edgaras ėmė organizuoti pasaulio vandens formulių čempionato etapus Zarasuose ir Kauno mariose.

Kaip pats pilotas teigia – čia yra jo namai, jo treniruočių vieta ir itin palanki lokacija tokio rango varžyboms, kurios Lietuvoje vyksta iki šiol. Edgaras turi planų pasaulinio čempionato organizavimą ir toliau tęsti Lietuvoje, plečiantis ir į Kupiškį bei Nidą, tačiau pabrėžia, kad per paskutinius 30 metų valstybės finansavimas šiai sporto šakai tik skurdo, tad mažėjo ir Lietuvos atstovų gretos.

Vis tik pasaulio čempionas nenuleidžia rankų – šiemet jis įkūrė motorlaivių akademiją ir siekia auginti naują vandens sporto atstovų kartą, kuri galėtų pranokti ir patį Edgarą. Ši idėja kilo, nes Lietuvos čempiono kelias prasidėjo nuo vaikystės:

„Motorlaivių sportas yra mano kraujyje nuo gimimo: augau ant kranto ir mačiau kaip tėvelis ir vyresnysis brolis sportuoja, o kai man suėjo 10 metų, gavau savo pirmąjį laivą ir iki šiol be šio sporto negaliu gyventi.

2011-aisiais tapęs Europos čempionu F5 klasėje, pradėjau svajoti apie didesnes pergales, iškovojus daugiau trofėjų svajonės tapdavo tik didesnės, bet niekada nesitikėjau, kad taip greitai tapsiu Europos čempionu (2018 ir 2019 m.) ir pasaulio vice čempionu (2020 m.) F2 klasėje. 2018-aisiais, pirmą kartą tapęs Europos čempionu, verkiau giedodamas Lietuvos himną ir negalėjau suvaldyti emocijų.“

E. Riabko įsitikinęs, kad jį link bet kokių gyvenimo tikslų veda kantrybė: „Dar būdamas dešimties pamilau kartu sportavusią merginą ir sakiau, kad ši šviesiaplaukė ekstremalė bus mano žmona. Tik po aštuonerių metų ji į mane atkreipė dėmesį. Buvau kantrus, kaip ir sporte, taip pasiekiau savo didžiausią pergalę.“

Vis tik ne visi užsibrėžti tikslai įgyvendinami tik kantrybės dėka – 2014-aisiais besivaržydamas Latvijoje vykusiame čempionate, Edgaras per plauką liko gyvas:

„Pirmajame posūky susidūriau su latviu. Apsiverčiau ir užstrigau formulėje: paspaudus vieną mygtuką turėjo atsisegti visi šeši mane laikantys diržai, penki atsilaisvino, bet vienas diržas liko apsikabinęs mano šlaunį.

Niekaip negalėjau ištrūkti, nors ir stengiausi – suplėšiau ir kombinezoną, ir persirėžiau šlaunį, tą primena iki šiol likęs randas. Vanduo apsėmė mane visą, likau be deguonies ir pirmą kartą gyvenime pajutau tą jausmą, apie kurį kuriami filmai: visas gyvenimas prabėgo pro akis – šeima, vaikai, kaip jie dabar gyvens be manęs… Buvo baisu. Mano laimei, man jau praradus sąmonę, gelbėtojai spėjo mane atgaivinti.“

Net ir po tokios traumos, Edgaras nedvejojo dėl tolimesnio dalyvavimo kitose varžybose. Jo motyvacija – aistra tam, ką daro, ir vis didėjantis šio prabangaus ir pavojingo sporto fanų klubas, stebintis ne tik varžybas Kaune, bet ir atvykstantis palaikyti į kitus miestus. Vandens formulės pilotas drąsiai dalinasi savo tikslais:

„Matydamas, kiek mano svajonių jau išsipildė, tikiu jomis ir manau, kad tik svajodamas galiu pasiekti savo gyvenimo tikslus. Artimiausia mano svajonė – iškovoti F2 klasės pasaulio čempiono titulą. Tikiu, kad galiu tai pasiekti, todėl jokia kita vieta manęs netenkins“ – atvirauja E. Riabko.