Paulius Juodis: "Po kovos kumščiais nemojuojama"

P. Juodžio atsisveikinimas su komanda nebuvo netikėtas, kadangi šis sezonas "Neptūnui" nebuvo rožėmis klotas: Baltijos krepšinio lygos (BBL) Iššūkio taurės varžybose "Neptūnas" nusileido Vilniaus "Sakalams" ir į pusfinalį nepateko, o Lietuvos krepšinio lygos (LKF) taurės turnyre kovas baigė dar aštuntfinalyje.

Klubo vadovų toli gražu netenkina ir pozicija Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse - "Neptūnas" yra iškovojęs 5 pergales ir patyręs 9 pralaimėjimus bei užima aštuntąją vietą.

Trečiadienį vėlai vakare vyksiančiame valdybos posėdyje bus svarstomas P. Juodžio atsistatydinimo raštas ir kuo jį pakeisti.

- Pasitraukti iš "Neptūno" nusprendei nesulaukęs valdybos posėdžio. Gal taip pasielgti Tave kas nors paskatino?, - pasiteiravome P. Juodžio.

- Tokį sprendimą priėmiau pats, niekieno neraginamas. Suprantu, jog neįvykdžiau klubo valdybos iškeltų tikslų. Stengiausi, dariau viską ką galiu, tačiau sportas - nenuspėjamas. Šiemet norimų rezultatų pasiekti nepavyko. O kai nėra rezultato, reikia pasielgti garbingai - užleisti savo postą kitam. Tikiuosi, kad šis mano sprendimas privers susimąstyti ir sukrusti komandos vyrus. Visi suprantame, kad ši "Neptūno" komanda LKL čempionate verta būti ne aštuntoje pozicijoje, o gerokai aukščiau. Dar liko aštuonerios LKL rungtynės, dar viską įmanoma pakeisti. Tikiu, kad dar vyrai susiims ir parodys savo charakterį. Labai norėčiau, kad jie susimąstytų ir garbingai baigtų čempionatą.

 - Kaip manai, kodėl pačiam nepavyko vesti komandos pergalingu keliu? Galbūt komandos administracija nesuteikė laisvės, pernelyg kišosi į trenerio darbą?

- Susidėjo daug aplinkybių. Kaip sakoma: po kovos kumščiais nemojuojama. Visą atsakomybę už komandos nesėkmes prisiimu ant savo pečių. Kitų kaltinti neketinu.
Per mano trenerio karjerą toks įtemptas sezonas buvo pirmą kartą: daug rungtynių nugalėtojai sprendėsi paskutinėmis sekundėmis, teko žaisti nemažai ir pratęsimų. Galbūt mums lemiamomis rungtynių akimirkomis pritrūkdavo sėkmės. Jei būtume laimėję porą tokių rungtynių, LKL turnyrinėje lentelėje būtume pakilę aukščiau.

Žinoma, privalėjome BBL Iššūkio taurės varžybose nugalėti Vilniaus "Sakalus". Šį sezoną buvome juos įveikę keturis kartus, tačiau svarbiausią akimirką, kaip tyčia, jiems nusileidome. Kaip sakoma: bėda po vieną nevaikšto. Matyt, kad tai buvo likimo ironija. Apmaudu, bet jau nieko nepakeisiu.

Teko nemažai išlieti nervų, patirti ir nemigo naktų, krito ir kūno svoris. Kaip aš juokauju: liko tik oda ir kaulai. Dabar labiausiai noriu viską pamiršti, atsipūsti emociškai. Vėliau ramiai galėsiu pamąstyti, išanalizuoti savo klaidas ir stengtis jų nebekartoti.

Žodžio "sudie" "Neptūnui" nepasakiau, gal dar kada ateis mano diena ir grįšiu į šią komandą. Kad ir dirbti antruoju treneriu. Kaip sakoma: niekada nesakyk niekada.
Toks jau tas trenerio darbas. Visada sakau, kad yra dvi krepšinio trenerių kategorijos: vieni - tie, kurie buvo atleisti ir antri - tie, kurie dar bus atleisti.   

- 2009-2010 metų LKL reguliariajame čempionate buvai įrodęs, kad esi geras krepšinio specialistas, kuomet su jaunais ir mažam kam pagal pavardes žinomais "Neptūno" krepšininkais iškovojai penktąją vietą. Šiemet situacija priešinga: žaidėjai - geri, o rezultatais neblizgama.

- Pats ilgai svarsčiau kodėl taip yra, tačiau atsakymo rasti taip ir nepavyko.

- Kokie Tavo artimiausi tikslai? Gal jau spėjai sulaukti naujų pasiūlymų dirbti krepšinio treneriu?

- Nuo krepšinio atsitraukti neketinu. Kaip ir anksčiau treniruosiu jaunuosius Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinius. O vasarą jau laukia nauji iššūkiai - birželio 29-liepos 8 dienomis vadovausiu Lietuvos jaunių (iki 17 metų) vaikinų rinktinei Kaune vyksiančiame pasaulio čempionate. Dabar turėsiu daugiau laiko, daugiau stebėsiu jaunių varžybas. Reikia pradėti rimčiau mąstyti apie jaunių komandos pagrindą.

- LKF iškeltas tikslas - patekti į ketvertuką. Ar tai nebaugina?

- Iššūkių aš niekada nebijojau ir nebijau. Tam ir dirbu, kad tobulėčiau ir siekčiau aukščiausių tikslų. Žinant tai, kad čempionatas vyks Lietuvoje, kitų tikslų tikėtis ir nebuvo galima.

Nereikia pamiršti, kad dabartinių septyniolikmečių rinktinė nėra tokia talentinga kaip auksinė 1992 metais gimusių vaikinų komanda su Jonu Valančiūnu priešaky.  

Prisimenant pernykštį pasirodymą, tuomet jie būdami 16-mečiai, Europos čempionate nesublizgėjo - liko trylikti. Laukia sunkus ir atsakingas darbas. Ryškių žvaigždžių nėra, tačiau sieksime būti vieningi ir stiprūs, kaip komanda, o ne atskirų žaidėjų mišinys.

Nuo krepšinio dar tikrai nesu pavargęs. Jei jau pavargsiu, tai tuomet turbūt jau reikės keisti profesiją. Tačiau artimiausiu metu to daryti tikrai neketinu. Mėgstu savo darbą, o juk kiekviename darbe būna sėkmių ir nesėkmių periodai, nuo to juk nepabėgsi. Svarbiausia išanalizuoti savo klaidas ir atsispirti nuo žemės, žengti į priekį su dviguba energija. Kiekviena patirtis, jei ją tinkamai išanalizuoji ir išnaudoji, gali atnešti ir naudos ateityje. Juk tobulėja tik tas, kuris mokosi iš klaidų.