Pasaulio lietuvių žaidynės: nuo Kanados iki Klaipėdos

Varžybų dalyviai, nuo vaikų iki senjorų (priklausomai nuo sporto šakos), varžysis badmintono, biliardo, futbolo (7x7), golfo, boulingo, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, riedučių, smiginio, stalo teniso, sportinės žūklės, pneumatinio šaudymo, šaudymo iš lanko, šaškių, šachmatų, šiaurietiško ėjimo, teniso, salės ir paplūdimio tinklinio bei keliautojų sporto (pėsčiomis ir baidarėmis) varžybose. [CITATA]

Neįgalieji dalyvaus bočios, plaukimo, paplūdimio tinklinio ir smiginio varžybose.

"Bus apkrautos beveik visos miesto sporto bazės. Renginiai pasiskirstys po daugelį Klaipėdos sporto salių ir stadionų", - dienraščiui pasakojo Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialistas Ignas Pocius.

Žaidynių atidarymas numatytas birželio 28 d. 20 val. Klaipėdos "Švyturio" arenoje.

Slidinėjimas - Australijoje

Įdomu pastebėti, kad į pasaulio lietuvių sporto žaidynes yra įtrauktos ir slidinėjimo varžybos, tačiau jos vyks rugpjūčio 1-14 dienomis Australijoje.

Žaidynių organizavimo biudžetas siekia 1,2 mln. litų. Iš valstybės biudžeto skirta kiek daugiau nei 1 mln. litų. Klaipėdos miesto savivaldybė prisidėjo 200 tūkst. litų. Dar 1 mln. litų iš valstybės biudžeto skirta sporto infrastruktūrai Klaipėdoje atnaujinimti.

VĖLIAVNEŠYS. Paskutinėse pasaulio lietuvių žaidynėse trispalvę nešė olimpinis krepšinio čempionas Modestas Paulauskas.

Paskutinę žaidynių dieną numatyta surengti Sporto forumą, kuriame bus aptartos įvairių lietuvių bendruomenių įžvalgos, žaidynių rezultatai, taip pat parengta forumo rezoliucija dėl žaidynių tęstinumo. Forumo dalyviai turės nuspręsti, kur vyks kitos žaidynės 2017 metais. Paraišką kol kas yra pateikęs tik Kauno miestas.

Žaidynių istorija

Pirmosios pasaulio lietuvių sporto žaidynės buvo surengtos Toronte (Kanada) 1978 metų birželio 27-liepos 3 dienomis. Jos buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 60 metų ir pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados 40 metų jubiliejams.

Žaidynėse dalyvavo 1101 sportininkas iš JAV, Kanados, Anglijos, tuometinės Vakarų Vokietijos, Australijos ir Argentinos. Lietuviai rungtyniavo 11-os sporto šakų varžybose: lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, stalo teniso, teniso, golfo, futbolo, plaukimo, šaudymo, šachmatų, kalnų slidinėjimo.

Antrosios pasaulio lietuvių žaidynės vyko po penkerių metų - 1983 metų birželio 25 - liepos 4 dienomis išeivijos lietuvių sostinėje - Čikagoje.

Trečiosios - 1988 metų gruodžio 26-31 dienomis Adelaidėje (Australija). Vėliau, nuo 1991 metų, pasaulio lietuvių žaidynės kas 4-5 metus rengiamos įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Klaipėdoje.

Tik paskutinės dvejos žaidynės (2005 ir 2009 metais) vyko viename mieste - Vilniuje. Dabar estafetė perduota Klaipėdai ir tikimasi, kad ši šventė taps viena įsimintiniausių per visą pasaulio lietuvių gyvavimo istoriją.