Pasak šios tarybos nario, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininko Algirdo Aušros, jei Lietuva nori teisėtai vadintis jūrine valstybe, joje turi gyventi ir jūriniai žmonės.
"Viena iš pagrindinių galimybių - vaikų buriavimas. Abejoju, ar sugebėsime konkuruoti su Kaunu krepšinio srityje, bet mes turim jūrą, tad galime tobulėti šioje srityje", - dėstė A. Aušra.
Vis dėlto pripažįstama, kad sąlygų šiam sportui Klaipėdoje beveik nėra - vaikai anksčiau treniruodavosi uosto akvatorijoje, tačiau prieš keletą metų, prasidėjus rekonstrukcijoms, persikėlė į Dreverną, kur įrengtas uostelis.
Posėdžio metu buvo prisiminta ir neaiški Smiltynės jachtklubo padėtis - pasak A. Aušros, į jį investuota apie 18-20 mln. litų, tačiau dabar viskas sustojo, Juodkrantėje esą nėra vietos prisišvartuoti didesniam laivelių skaičiui, o Klaipėdos piliavietėje buriavimas esą skirtas labiau turistams.
Anot Osvaldo Kudzevičiaus, gaila, kad klaipėdiečiams tenka važiuoti į Dreverną ir gaišti laiką kelionėms, tačiau Smiltynės jachtklubas jau tapęs kone privačiu objektu, tad pasinaudoti juo sudėtinga.
Nors diskusijos dėl galimų uostelių ir prieplaukų tęsėsi ilgai, sprendimo nebuvo rasta. Buvo nutarta sudaryti Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos darbo grupę, kuri turėtų išsamiai išanalizuoti dabartinę vaikų buriavimo ir apskritai buriavimo Klaipėdoje situaciją bei pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti sąlygas. Šių pasiūlymų tikimasi sulaukti pavasarį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą