Miesto komandoms - podukros vaidmuo

Paanalizavus šių uostamiesčio komandų biudžetus ir iš Klaipėdos savivaldybės gaunamas lėšas, ima aiškėti, kad mus pranoksta ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir mažesnių miestelių ekipos, jau nekalbant apie užsienio šalių komandas, kurių biudžetai dešimtis ar net šimtus kartų didesni.

Lietuvos sporto statistikos metraščio, išleisto 2013 metais, pateikti duomenys priverčia susimąstyti.

Pagal praėjusiais metais sporto klubams iš savivaldybių biudžetų skirtas lėšas Klaipėdą lenkia ne tik didieji miestai - Vilnius ir Kaunas, bet ir Šiauliai bei Utenos rajonas.

2012 metais Klaipėdos kūno kultūros ir sporto biudžetas siekė 12 mln. 851 tūkst. Lt, iš šių lėšų 11 mln. 987 tūkst. buvo skirti sporto mokymo įstaigoms, o klubams atseikėta tik 846 tūkst. Lt.

PERRAŠĖ ISTORIJĄ. Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai 2013 metais iškovojo istorinę pergalę - pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo LKL bronzos medalius. Negi tai nebus stimulas, kad miesto valdžia padidintų šiai komandai finansavimą? Viktoro PURIO nuotr.

Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės sporto biudžetas 2012 metais buvo 30 mln. 969 tūkst., iš jų sporto klubams skirta 6 mln. 703 tūkst. Lt. Taigi, vilniečių skiriamos lėšos sporto klubams didesnės net aštuonis kartus.

Kauno praėjusių metų sporto biudžetas - 27 mln. 551 tūkst. Lt, iš jų sporto klubams - 5 mln. 172 tūkst. Tai yra 6 kartus daugiau už klaipėdiečius.

Šiaulių savivaldybės tų pačių metų sporto lėšos - 22 mln. 796 tūkst. Lt, o sporto klubams skirta 1 mln. 174 tūkst. Lt.

Utenos rajono sporto biudžetas - 1 mln. 560 tūkst. Lt ir beveik visi jie skirti sporto klubams - 1 mln. 427 tūkst. Lt.

"Nepamirškite, kad mums reikia varžytis ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio šalių komandomis. Išsilaikyti labai sunku, nuolat intensyviai dirbame, ieškome rėmėjų. Bandome daryti viską, kad galėtume kuo garbingiau ginti Klaipėdos ir visos Lietuvos garbę", - teigė tarptautiniuose čempionatuose dalyvaujančių Klaipėdos komandų - "Neptūno" ir "Dragūno" atstovai.

PAKILIMAS. "Atlanto" futbolininkai vėl pakilo iš pelenų - pasipuošė Lietuvos futbolo A lygos sidabro medaliais ir iškovojo kelialapį į UEFA Europos lygos turnyrą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pagal biudžetą - tarp vidutiniokų

"Neptūnas" šiemet varžosi ne tik Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate, Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre, bet ir dvejose tarptautinėse varžybose - VTB Vieningosios lygos pirmenybėse ir Europos taurės turnyre.

Tiesa, Europos taurės turnyre žygį klaipėdiečiai baigė gruodžio viduryje. Čia iškovotos keturios pergalės: Turkijoje rezultatu 83:74 palaužti Stambulo "Bešiktaš" atstovai, Klaipėdoje 13 taškų skirtumu - 85:72 nugalėti Loimos "Bisons" (Suomija) krepšininkai, Graikijoje rezultatu 91:86 įveikti Atėnų "Panionios" žaidėjai ir Klaipėdoje rezultatu 92:74 sutriuškinta Sankt Peterburgo "Spartak" komanda.

"Kas galėjo svajoti, kad mums pavyks nugalėti tokius grandus kaip "Bešiktaš" ar "Panionios"? Juk šių komandų biudžetai gerokai didesni. Mūsų vyrai kovėsi iš širdies ir labai nedaug trūko, kad būtume patekę į kitą Europos taurės turnyro etapą. Kelerias rungtynes pralaimėjome paskutinėmis sekundėmis ir tik tai užkirto mums kelią šiame turnyre kautis toliau", - sakė "Neptūno" komandos treneris Kazys Maksvytis.

Jis pabrėžė ir tai, kad "Neptūnas" pagal savo biudžetą Lietuvoje taip pat nėra tarp lyderių.

"Mes Lietuvoje pagal biudžetą turbūt užimame kokią penktą vietą. Nereikia pamiršti, kad daug lėšų suryja kelionės į užsienio šalių rungtynes", - pabrėžė treneris.

"Neptūnas" 2013 metais iš Klaipėdos miesto savivaldybės gavo 740 tūkstančių litų, o kitiems metams iš miesto prašo 1,5 mln. Lt.

"Mums daug kainavo dalyvavimas Europos taurės varžybose, tačiau tapus Lietuvos krepšinio lygos prizininkais, nepasinaudoti tokia galimybe būtų ne itin teisinga. Krepšininkai iškovojo kelialapį į šį turnyrą ir siekė kuo geriau atstovauti Klaipėdai. Juk dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose - savotiška miesto reklama", - teigė "Neptūno" komandos vadovas Osvaldas Kurauskas.

PAJUTO. Klaipėdos moterų krepšinio komanda, anksčiau vadinusis "Lemminkainen", 2008-2011 metais dalyvavo Europos taurės turnyre ir pajuto, kaip stipriai tokie turnyrai kerta per klubo piniginę. Redakcijos archyvo nuotr.

Pajuto savo kailiu

Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė sostinės krepšinio ekipoms buvo daug dosnesnė - "Lietuvos rytui" buvo skirta 4 mln. litų (pernai - 3 mln. Lt), "Kibirkšties-Viči-Iki" moterų ekipai - 0,7 mln. Lt (0,5 mln.) parama. Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybė mūsų miesto moterų krepšinio komandai "Fortūna", kuri yra daugkartinė Lietuvos moterų krepšinio lygos prizininkė, skyrė tik 90 tūkstančių litų.

"Anksčiau daugybę metų iš savivaldybės gaudavome dar mažiau - 20, 30 arba 40 tūkstančių litų", - sakė "Fortūnos" komandos prezidentė ir trenerė Ramunė Kumpienė.

Taigi skirtumas tarp klaipėdiečių ir vilniečių skiriamų lėšų - akivaizdus.

Palyginimui, Kauno "Žalgirio" klubui iš laikinosios sostinės biudžeto pernai atseikėta 2,9 mln. litų.

"Tai, kad pernai pavyko iškovoti trečiąją vietą LKL pirmenybėse - puikus rezultatas. Vien paanalizavus savivaldybių krepšinio grandams - "Žalgiriui" ir "Lietuvos rytui" skiriamas lėšas, suprantame, kad aukščiau pakilti kol kas net nėra jokių šansų. Nereikia pamiršti ir to, kad beveik pusę milijono litų "Neptūnas" iš savo biudžeto turi sumokėti "Švyturio" arenos nuomai, kai Vilniaus ir Kauno atstovams sudarytos visai kitokios sąlygos", - aiškino O. Kurauskas.

"Fortūnos" moterų krepšinio komanda dar sezono pradžioje planavo dalyvauti Baltijos moterų krepšinio lygos pirmenybėse, tačiau savo pažadų neįvykdžius keliems rėmėjams, šių užmojų atsisakė.

Klaipėdos moterų krepšinio komanda, anksčiau vadinusis "Lemminkainen", 2008-2011 metais dalyvavo Europos taurės turnyre ir pajuto, kaip stipriai tokie turnyrai kerta per klubo piniginę.

"Paskutiniaisiais mūsų dalyvavimo Europos taurės turnyre metais FIBA įvedė taisyklę - komandoms dar prieš sezoną, birželio mėnesį, reikia įnešti 20 tūkstančių eurų (beveik 70 tūkst. Lt) piniginį įnašą, kuris yra kaip garantas, kad ekipa tikrai dalyvaus turnyre. Be to, dar kelionių ir komandų, teisėjų, komisarų priėmimo Klaipėdoje išlaidos per sezoną atsieina apie 100 tūkstančių litų. Kai žaidžiamos namų rungtynės, komandoms reikia iš oro uostų pasitikti ir į viešbučius pristatyti ne tik priešininkų komandų sportininkus, atstovus, bet ir tris teisėjus, komisarą. Teisėjus ir komisarą skiria FIBA, bet klubas turi apmokėti jų skrydžio bilieto, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas, sumokėti jiems už darbą. Buvo ir taip, kad FIBA teisėjus skyrė iš Velso, Makedonijos ir panašių šalių, kur bilietai lėktuvų skrydžiams yra tikrai nepigūs. Tai klubams tikrai nemenka našta", - pabrėžė R. Kumpienė.

Klaipėdietės šiame turnyre kovėsi tik rėmėjų dėka.

"Rėmėjai atskira finansavimo eilute skyrė lėšas dalyvavimui Europos turnyre, kad komanda galėtų tobulėti, ir tai davė vaisių - esame tarp Lietuvos komandų prizininkių", - džiaugėsi R. Kumpienė.

Be to, ji pabrėžė, kad Europos taurės turnyre, jei komanda patenka į kitą etapą, klubams reikia dar didesnių finansinių įsipareigojimų - reikia į sąskaitą įnešti papildomų lėšų.

"Krepšinyje turi mokėti, o futbole yra kitaip - patenki į kitą etapą - gauni premijas, o ne moki", - aiškino situaciją R. Kumpienė.

Taip yra ir vyrų krepšinyje.

Tarkime, "Atlantas", kuris kitąmet vasarą pradės kovas UEFA Europos lygos turnyre, iš UEFA vien už dalyvavimą gaus pajamų.

Pernai analogiškose varžybose dalyvavusios Marijampolės "Sūduvos" ir Pakruojo "Kruojos" ekipos už pirmąjį etapą gavo po 120 tūkstančių eurų (apie 420 tūkst. Lt). Jei komanda patenka toliau, sumos būna dar didesnės.

"Banginiams" tampo nervus

"Dragūnas" praėjusį sezoną sėkmingai miesto garbę gynė Europos Iššūkio taurės varžybose: rezultatu 29:21 (15:12) palaužė Kipro "SPE Strovolos" komandą, 23 įvarčių skirtumu - 47:24 (26:13) sutriuškino "Ruislip Eagles" (Anglija) ekipą, rezultatu 28:24 (16:12) įveikė šeimininkus - Moldovos "Olimpus-85-USEFS" rankininkus bei antrajame šių varžybų etape patiesė 14 kartų Ukrainos čempionus, keliskart Čempionų lygos ketvirtfinalių dalyvius Zaporožės ZTR rankininkus (Klaipėdoje 27:22 ir išvykoje 24:29).

Šį sezoną dragūniečiai jau kovėsi aukštesniame pagal rangą turnyre - Europos rankinio federacijos (EHF) taurės turnyre. Migliaus Astrausko auklėtiniai Klaipėdoje Liuksemburgo "Handball Kaerjeng" klubą įveikė vieno įvarčio skirtumu - 27:26 (išvykoje rungtynės baigėsi lygiosiomis - 30:30) ir prasibrovė į antrąjį turnyro etapą.

Vėliau klaipėdiečiai jau nebeatsilaikė prieš Rumunijos "Stiinta Municipal Dedeman" klubą (išvykoje pralaimėta rezultatu 21:36, o Klaipėdoje vos 1 įvarčio skirtumu - 28:29).

Žinant tai, kad rumunų biudžetas net 2,5 mln. eurų (8 mln. 625 tūkst. Lt), t. y. maždaug 30 kartų didesnis nei klaipėdiečių, "Dragūno" žaidėjai - tikri didvyriai. Jie Klaipėdoje rumunams užkūrė tikrą pirtį.

"Mūsų žaidėjai kovoja vedami patriotizmo, noro apginti savo šalies, miesto garbę", - teigė "Dragūno" treneris M. Astrauskas.

Jis pabrėžė, kad "Dragūno" komandos biudžetas, kuris yra maždaug 300 tūkstančių litų, yra vienas mažiausių tarp Europos rankinio federacijos (EHF) taurės turnyro komandų.

"Tarkime, Berlyno "Fiuchse" (Vokietija) komandos biudžetas siekia net 7 mln. eurų (maždaug 24 mln. 150 tūkst. Lt). Bresto "Meškov" komandos, su kuria mes kaunamės Baltijos rankinio lygos pirmenybėse, biudžetas - apie 3 mln. eurų (maždaug 10 mln. 350 tūkst. Lt). Tokia yra realybė, Lietuvai sunku konkuruoti su tokio lygio komandomis. Tačiau jokiu būdu nepasiduodame ir dar sugebame varžovams patampyti nervus, garbingai atstovauti savo šaliai", - pabrėžė M. Astrauskas.

"Dragūno" komandos įkūrėjas Artūras Juškėnas ne kartą yra sakęs, kad labai svarbu yra rasti generalinį rėmėją.

"Jau keleri metai ištiesę rankas ieškome rėmėjų, tačiau atsimušame lyg į sieną. Europos pavyzdžiai byloja, kad generalinius rėmėjus padeda surasti valdžios atstovai", - pabrėžė jis.

- "Dragūno" žaidėjai padarė viską, ką gali - sugeba dominuoti Lietuvoje, nugalėjo ne vieną Europos komandą. Ar ilgai gali tęstis toks žaidėjų atsidavimas ir pasiaukojimas? Geriausi "Dragūno" žaidėjai gauna stipendijas, prilygstančias Lietuvos minimaliam atlyginimui. Kol jie dar yra studentai, tol žaidžia, kovoja, atiduoda visas jėgas, bet kiti jau sukūrė šeimas ir pradeda galvoti apie savo asmeninį gyvenimą. "Dragūną" gelbėja tik tai, kad sudarėme trimetę sutartį su Klaipėdos savivaldybe, pagal kurią kasmet gauname po 200 tūkstančių litų. 2013 metais mums dar pridėjo beveik 27 tūkstančius litų už gerą pasirodymą Europos Iššūkio taurės varžybose. Tačiau tas dalyvavimas Europos turnyre suryja daugiau nei pusę Savivaldybės skirtų lėšų. Išeina uždaras ratas..." - pridūrė A. Juškėnas.

"Dragūno" sutartis su Klaipėdos savivaldybe dar galios 2014 metais, o kas bus toliau - nėra aišku.

"Atlantui" - tarptautiniai iššūkiai

Puikiai 2013 metų sezoną baigę Klaipėdos "Atlanto" futbolininkai kitąmet taip pat dalyvaus tarptautinėse varžybose - varžysis UEFA Europos lygos turnyre. Tokia teisė jiems skirta už tai, kad po 11 metų pertraukos į Klaipėdą sugrąžino Lietuvos pirmenybių sidabro medalius.

Atlantiečiai, vadovaujami trenerio Konstantino Sarsanijos, Lietuvos futbolo A lygos pirmenybėse 2013 metais iškovojo net 22 pergales, 5 rungtynes sužaidė lygiosiomis ir patyrė 5 pralaimėjimus. Tai tikras Klaipėdos futbolo renesansas.

"Tai, kad pavyko prikelti klubą iš pelenų, yra visos komandos - ir rėmėjų, ir trenerių, ir žaidėjų, ir administracijos darbuotojų, ir sirgalių - indėlis. Tik darnios komandos dėka pavyko pasiekti tai, apie ką svajojome ir siekėme daugiau nei dešimtmetį", - kalbėjo "Atlanto" klubo prezidentas Romualdas Jonaitis.

2013 metais "Atlantas" iš Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė 190 tūkstančių litų paramos.

Žinant tai, kiek atsieina futbolo komandos išlaikymas - tai gana kukli suma.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus "Žalgirio" futbolo komandai, kuri tapo Lietuvos futbolo A lygos čempione, skyrė net 3 mln. litų. Tai net 15 kartų daugiau, nei skyrė Klaipėda.

Žinant tai, kad klaipėdiečiams trūko vos vieno įvarčio, kad šios abi komandos būtų surinkusios vienodą taškų skaičių ir papildomose rungtynėse būtų kovojusios dėl aukso medalių, atlantiečiai - tikri šaunuoliai. "Atlantas" šiemet tikrai visus nustebino ir nusipelnė geriausių žodžių. Nenuostabu, kad "Atlanto" treneris K. Sarsanija pripažintas geriausiu Lietuvos metų futbolo treneriu.

"2014 metais sukaks lygiai trisdešimt metų, kai "Atlanto" komanda paskutinį kartą tapo Lietuvos čempione. Būtų smagu per šį jubiliejų iškovoti aukso medalius. Tačiau kitais metais "Atlantui" teks kautis ne tik dėl jų. Norime, kad klubas sėkmingai pasirodytų ir UEFA Europos lygos turnyre. Mūsų norai dideli - patekti į grupių varžybas", - kalbėjo "Atlanto" treneris.

"Didelis galvos skausmas"

Ignas POCIUS, Klaipėdos savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas

2014 metų pradžioje pagal prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų veiklos dalinio finansavimo programą planuojame paskirstyti 1 milijoną 100 tūkstančių litų. "Atlanto" klubas prašo 1 mln. 139 tūkst. Lt. Jie 2013 metais gavo 190 tūkstančių litų. "Dragūnas" prie 200 tūkstančių litų, kurie numatyti pagal anksčiau su Savivaldybe pasirašytą sutartį, prašo papildomai 195 tūkstančių litų. "Fortūnos" krepšininkės prašo 200 tūkstančių litų, "Neptūnas" - 1,5 mln. litų. Visų poreikių patenkinti tikrai negalime. Tam tiesiog nėra lėšų. Mums tai didelis galvos skausmas.

Klaipėdos savivaldybė su sporto klubais nebegalės pasirašyti trimečių sutarčių, kadangi tai prieštarauja įstatymams. Tai nustatė Savivaldybės juristai. Klaipėdos savivaldybės biudžetas yra formuojamas vieneriems metams, tad ir finansavimas klubams turi būti skirtas taip pat vieneriems metams. Suprantu, kad sporto klubų sezonas neįsitenka į vienerius metus, bus sudėtinga planuotis savo biudžetą, tačiau nieko negalime padaryti, tokia yra įstatyminė bazė.

Beje, sporto klubams savivaldybės skiriamos lėšos neapsiriboja vien pinigine išraiška, juk skiriame ir sporto sales, kurių sąnaudos taip pat nėra mažos. Bandėme skaičiuoti, kad vienam klubui sporto salės ar stadiono išlaikymas treniruotėms atsieina dar maždaug apie 100 tūkstančių litų per metus.