Marius Runkauskas taps tėvu

Praėjusį sezoną Prancūzijoje, Kempero "Ujap" ekipoje rungtyniavęs 190 cm ūgio žaidėjas turėjo galimybę likti Prancūzijoje - jam pastarasis klubas siūlė pratęsti kontraktą, tačiau trauka gimtinei visgi nugalėjo.

Kempero "Ujep" ekipoje 2010/11 metų sezone M. Runkauskas per vidutiniškai aikštelėje praleistas 31,1 min. pelnydavo po 15,1 taško, atkovodavo po 2,2 atšokusio kamuolio bei atlikdavo po 1,7 rezultatyvaus perdavimo.

"Klaipėda - savas miestas, viskas vietoje, niekur nereikia judėti. Taip pat labai svarbu, jog būsiu arti šeimos", - teigė į uostamiestį grįžęs krepšininkas.

Trūko cepelinų

Kokį įspūdį paliko pati Prancūzija bei jos gyventojai?

Nors Prancūzijoje rungtyniavau du metus, kalbos nemoku iki šiol (juokiasi, - aut. past.). Kalbėjau angliškai. O prancūzai - puikūs žmonės, sutiko mane labai šiltai. Atvykus į svetimą šalį pirmas dvi savaites buvo labai sunku: nesupratau kalbos, gerai nekalbėjau angliškai. Man labai padėjo klubo vadovybė, sirgaliai. Vėliau po truputį adaptavausi.

Ką dažniausiai veikdavote laisvalaikiu?

Laisvas laikas būdavo sekmadienį. Tą dieną iš tikrųjų tik ilsėdavomės. Kiekvieną dieną treniruodavomės po du kartus, kartais būdavo laisvas ir trečiasienis, tačiau nieko per jį nenuveiksi. Aš gyvenau mažame miestelyje, tad nieko įspūdingo ten ir nepamačiau.

Palyginkite legionieriaus duoną bei namuose žaidžiančio krepšininko.

Į Prancūziją atvykau būti pagrindiniu atakuojančiu gynėju. Čia iš tikrųjų reikalavo labai daug - būti vienu iš lyderių. Tiesa, Latvijoje reikalavo šiek tiek mažiau.

Ko labiausiai trūko rungtyniaujant užsienyje?

Cepelinų. Iš tikrųjų labiausiai pasiilgau maisto. Prancūzijoje jis man nepatiko, buvo sunku priprasti. O pats gaminti nemoku (šypsosi, - aut. past.).

Kokios patirties įgavote? Galbūt pasikeitė jūsų požiūris ne tik į krepšinį, bet ir į gyvenimą?

Būtent. Važiavau į Prancūziją pasikeisti kaip žmogus. Norėjau ištaisyti daug praeityje padarytų klaidų. Vien dėl to džiaugiuosi, jog išvykau rungtyniauti į Prancūziją. Susitvarkiau gyvenime, taip pat visai kitaip pradėjau žiūrėti į krepšinį. Buvau pas tokį trenerį, kuriam gynyba buvo labai svarbi. O man tas dalykas nelabai patiko, visą gyvenimą truputėlį tinginiaudavau. Jis pakeitė mano požiūrį į gynybą.

Galbūt dabar galite pažadėti, jog "Neptūne" iš visų jėgų ginsitės prieš kiekvieną varžovą?

Ne, nesiginsiu prieš bet kokį varžovą. Bet nenuleisiu rankų ir vis tiek stengsiuosi. Anksčiau būdavo, jog patinginiaudavau, o dabar išmokau, jog to nereikia. Reikia susikaupti. Juk dirbi savo darbą.

Esate rungtyniavęs Lietuvoje, Latvijoje ir Prancūzijoje. Kurioje šalyje jums labiausiai patiko?

Prancūzijoje. Visais gyvenimo aspektais. Čia ištaisiau, bent jau tikiuosi, jog ištaisiau, didelę dalį praeityje padarytų klaidų.