Lietuvos rinktinės aprangą apsivilkęs Šarūno Marčiulionio sūnus: bandau viską pasiekti savo žaidimu

Nors didele žaidimo branda didžioji dalis šio amžiaus žaidėjų dar nepasižymi, Novi Sade rungtynes stebintys krepšinio gerbėjai jau gali įžvelgti kai kurių žaidėjų talentą. O tarp daugiausia dėmesio pirmenybėse sulaukiančių krepšininkų išsiskiria nebūtinai tik įspūdingiausius statistinius rodiklius demonstruojantys žaidėjai.

Jaunučių čempionatas pasižymi ir tuo, jog jame netrūksta garsių buvusių krepšininkų atžalų, pradedančių savo karjerą su gimtinių vėliavomis ant krūtinių. Tarp jų – ne tik garsiojo kroatų žaidėjo ir trenerio Velimiro Perasovičiaus sūnus Ivanas, kroato Nikolos Prkačino atžala Roko ar serbo Dragano Tarlačo sūnus Luka, bet ir vieno garsiausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūno Marčiulionio atžala Augustas.

Nors bet kokią gynybą laužiusio kairiarankio gynėjo sūnus nepaveldėjo stipriosios tėčio rankos ir didžiąją dalį veiksmų aikštėje atlieka kita – dešine – ranka, savo priimamais sprendimais ir užsivedimu ant parketo Augustas primena septynerius metus NBA rungtyniavusį ir vienu Europos krepšinio pionierių už Atlanto tapusį savo tėvą.

„Tėtis man visada sakydavo: „Žaisk pasitikėdamas savimi, ir tai viskas, ką tau reikia žinoti. Tokiu atveju viskas bus gerai.“ Jis visuomet man labai padeda savo patarimais“, – oficialiai FIBA svetainei sakė A. Marčiulionis, kurį čempionato organizatoriai apibūdina kaip „16-metį, savo priimamais sprendimais ir mąstymu aikštėje primenantį mažiausiai 20 metų krepšininką“.

Dar nenusileidus „geležinei uždangai“ ir Lietuvai tebesant SSRS dalimi į NBA išvykęs Š. Marčiulionis netruko įsitvirtinti ir tarp pajėgiausių pasaulio žaidėjų, tačiau Augustas apie tai dabar gali išgirsti tik iš tėčio pasakojimų bei išvysti stebėdamas vaizdo medžiagą. Nepaisant to, 16-metis tikina daug žinantis apie tėvo žygdarbius už Atlanto.

„Daug žinau apie jo žaidybinę karjerą, o ypač – apie tą laiką, kurį jis praleido JAV“, – kalbėdamas su FIBA sakė 2002-aisiais gimęs A. Marčiulionis.

Būdamas olimpinio čempiono, Europos vicečempiono ir Krepšinio šlovės muziejaus nario sūnumi Augustas neabejotinai sulaukia didesnio dėmesio negu įprastas jo amžiaus žaidėjas. Vis tik jaunuolis tikina, kad ši našta jo pečių pernelyg neslegia.

„Galbūt tai ir yra šiokia tokia našta. Tačiau iš tiesų nelabai jos jaučiu. Bandau viską pasiekti savo paties žaidimu“, – pamąstęs sakė A. Marčiulionis.

Geriausias būdas vaduotis iš tituluotojo tėčio šešėlio yra demonstruoti puikų žaidimą ir siekti įsimintinų pergalių, o Augusto dėmesys dabar sutelktas būtent į tai. Po 4 taškus ir 6 rezultatyvius perdavimus renkantis 189 cm ūgio gynėjas yra vienas kertinių savo komandos žaidėjų, o jau rytoj rungtynėse su Nyderlandų bendraamžiais jis kartu su komandos draugais mėgins žengti į žemyno pirmenybių ketvirtfinalį.