Lietuvos pajūryje užaugo 16-metė ledo ritulio žvaigždė – Klara Miuller jau viliojama ir į užsienį

„Šešiolikmetė spindi istoriniame Lietuvos debiute“, – taip K. Miuller pristatė oficialus Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) puslapis, kuris atkreipė dėmesį į talentą iš Lietuvos.

Lietuvės ir vokiečio šeimoje gimusi K. Miuller čempionate buvo viena iš techniškiausių Lietuvos rinktinės narių. Savo vyresnes koleges klaipėdietė lenkia, nes ant ledo treniruojasi nuo devynerių metų.

„Klara iš tikrųjų nuo pat mažumės treniravosi su berniukais. Žaidė būtent berniukų komandoje. Ji gavo tikrai tvirtus ledo ritulio pagrindus. Su berniukais žaisti nėra lengva. Todėl ji ir užaugo tokia stipri, nebijanti kovoti. Kadangi pradėjo nuo jaunystės (kitos moterys pradėjo žymiai vėlesniame amžiuje), tai ji sparčiai žengia į priekį. Manau, kad jai padėjo būtent berniukų ledo ritulio komandoje įgyta patirtis“, – apie klaipėdietę pasakojo Lietuvos moterų ledo ritulio programos vadovė Eglė Zemlickienė.

Meilė iš pirmo žvilgsnio ir sunkios treniruotės

Klaros mama Rasa Miuller atskleidė, kad dukros kelias į ledo ritulį prasidėjo komiškai.

„Mes atėjome ir užsirašėme į ledo ritulio treniruotes. Pradėjo Klara jas lankyti. Aš prieinu prie trenerio ir klausiu, tai kada čia mums užmokėti. Jis man sako, oi jūs gal dar mesit, čia mergaitė, nemokėkit. O po dviejų mėnesių klausia: jūs nenorite susimokėti?“ – pasakojo ledo ritulininkės mama.

Klara prisimena, kad ledo rituliu susidomėjo, kai laisvalaikiu su mama eidavo čiuožti ant ledo. Ten pamatė besitreniruojančius berniukus ir suprato, kad pati nori išbandyti šią sporto šaką.

„Man tai atrodė labai linksma ir aš norėjau pradėti tą sportą. Sakau, mama, aš irgi noriu taip kritinėti, atrodo, linksma. Kadangi mergaičių nėra daug, tai žaidžiu su berniukais. Mano amžiaus merginų yra vos tik kelios visoje Lietuvoje. Bet ir su berniukais labai smagu. Yra kur tobulėti, prieš ką pasirodyti, iškovoti vietą komandoje“, – tikina sportininkė.

Mama tikina, kad dukros iškovotas geriausios turnyro puolėjos titulas yra sunkių treniruočių vaisius: „Ji pusantrų metų kėlėsi penktą valandą ryto, kai nebūdavo varžybų, kad būtų pusę septynių ant ledo ir papildomai treniruotųsi. Kad pasivytų berniukus, kurie čiuožinėja nuo ketverių ar penkerių. Kad nebūtų pati žiopliausia, kad iš jos nesišaipytų. Manau, kad sportininkai, kurie kažko pasiekia, tai padaro tik sunkiu darbu.“

Istorinė rinktinė

E. Zemlickienė prisimena, kad moterų rinktinės idėja gimė dar prieš 20 metų, tačiau ji buvo sustojusi ir atgimė tik prieš kelerius metus Suomijoje.

„Ta istorija prasidėjo prieš šešerius metus. Kai ir aš atėjau į ledo ritulį. Tuomet su Ramune Maleckiene mes dalyvavome Suomijoje ledo ritulio stovykloje. Tada kilo idėja atgaivinti moterų ledo ritulį ir vėl iš naujo kurti tą istoriją, su Ledo ritulio asociacija pradėjome rengti mergaičių ledo ritulio dienas. Tai yra atviri renginiai, į juos kvietėme visas mergaites išbandyti ledo ritulį nemokamai. Renginiai vyko visoje Lietuvoje, visuose miestuose, kuriuose yra ledo ritulio arenos. Tuo metu turėjome tik 19 moterų, žaidžiančių ledo ritulį. Po truputį įsibėgėjome ir šiuo metu jau pasiekėme 90. Supratome, kad yra laikas išplaukti į tarptautinius vandenis. Atėjo laikas suburti ir nacionalinę rinktinę.“

Pasirodymas Bulgarijoje pranoko visus E. Zemlickienės lūkesčius: „Viltys buvo minimalios, kadangi tai yra pirmas mūsų dalyvavimas. Tikslai nebuvo kelti patys aukščiausi. Svarbiausia buvo pradėti, žengti tą žingsnį. Tikslas yra dalyvauti kasmet, turėti tą rinktinę ir nesustoti. Pasirodymą vertinčiau iš tikrųjų labai gerai. Iškovojome dvi pergales, to tikrai nesitikėjome. Ir su kitomis komandomis, nors ir pralaimėjome, bet kovojome taškas į tašką. Rezultatai tai parodo. Merginos atidavė visas jėgas. Tai vertinčiau puikiai. Mes turime dvi geriausias turnyro žaidėjas – vartininkė Emilija ir geriausia turnyro puolėja Klara. Manau, kaip pirmai rinktinei tai yra didžiulis pasiekimas.“

Pirmąją Lietuvos moterų rinktinę treniruoti ėmėsi Berndas Haake, kuris baigė darbą su Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktine. E. Zemlickienė džiaugiasi, kad toks profesionalas padeda dėti istorinės rinktinės pamatus.

Vokietis yra treniravęs Ispanijos moterų rinktinę ir pažadėjo, kad ir toliau padės Lietuvos moterų rinktinei.

Pasiūlymai ir ateities svajonė

16-metė K. Miuller tikisi tapti profesionalia ledo ritulininke: „Jeigu sveikata leistų ir nebūtų jokių traumų, tai labai norėčiau.“

Perspektyvi sportininkė pripažino, kad jau yra sulaukusi kvietimų iš užsienio, bet sprendimo dėl ateities dar nepriėmė: „Turiu šiuo metu kvietimų, juos su mama dabar apmąstome. Bet konkrečiai dar nežinau, kaip bus.“

Mama Rasa turi savų prioritetų: „Vis tiek turi būti kažkas šalia ledo ritulio. Iš jo visą gyvenimą negyvensi. Visų pirma, reikia baigti gimnaziją. O dėl ledo ritulininkės karjeros viskas turi palankiai susiklostyti – sveikata, sąlygos. Pamatysime.“

E. Zemlickienė tikisi, kad vis daugiau mergaičių atras ledo ritulį, kuris nėra toks pavojingas sportas, kaip gali kai kam pasirodyti.

„Tiems, kurie abejoja, noriu pasakyti, kad moterų ledo ritulys labai skiriasi nuo vyrų. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad jame draudžiamas bet koks kontaktas. Tai reiškia, bet koks žaidimas kūnu. Ir apskritai fizinis kontaktas. Taip pat visos moterys žaidžia su visa ekipiruote ir šalmu su grotomis, tai visiškai apsaugo jų gražų veidą.

Todėl manau, kad jis tikrai nėra pavojingas. Galbūt net krepšinis, kuris yra žaidžiamas be apsaugų, yra pavojingesnis negu ledo ritulys. Čia galimos nebent eilinės traumos, kurių pasitaiko bet kuriame sporte. Tik paskatinčiau lankyti ir mergaites, ir berniukus. Tai yra labai naudinga tiek kūnui, tiek sveikatai. Tai pats greičiausias komandinis sportas pasaulyje, jis tik kyla aukštyn Lietuvoje. Tikiuosi, kad moterų ir mergaičių turėsime dar daugiau“, – optimistiškai į ateitį žvelgia moterų ledo ritulio vedlė.