B. Vanagas šiemet lenktyniavo tuo pačiu "Toyota Hilux" automobiliu, su kuriuo 2015 metais pasiekė aukščiausią vietą Lietuvos istorijoje - 24-ąją. Šiemet šturmano kėdėje buvo jau nebe baltarusis Andrejus Rudnickis, o lenkas Sebastianas Rozvadovskis.
"Esu labai patenkintas bendradarbiavimu su Sebastianu. Tai tikrai puikus žmogus, labai geras specialistas. Jam trūko informacijos apie patį Dakarą, bet dabar jis jos jau gavo. Todėl manau, kad kartu judėsime į priekį. Manau, kad dvidešimtukas šiais metais buvo realus. Mes esame skaičiavę, kad dėl klaidų praradome 3,5 valandos. Jas atėmus, būtume maždaug 17-oje vietoje. Tačiau problemų turėjo visos komandos, net ir lyderės. Tempas dabar yra tikrai milžiniškas ir konkurencija taip stipriai užkelta, kad jeigu tu važiuosi šiek tiek lėčiau, tu tiesiog būsi niekur. Kartelė kyla ir, norint pasiekti mūsų pernykštį rezultatą, reikės ateityje įdėti žymiai daugiau energijos, laiko ir atitinkamos technikos. Gaila, kad nepavyko to padaryti šiemet, bet mane džiugina, kad man pavyko baigti visus savo keturis Dakarus. Lieka daryti namų darbus", - oro uoste pasakojo B. Vanagas.
Daug galingesnį automobilį nei anksčiau šiais metais turėjęs A. Juknevičius pripažino, kad jeigu ne "Toyota Hilux" bolido gedimai, jo rezultatas būtų šešiomis valandomis geresnis. Tai reikštų apie 21-ąją poziciją.
"Komanda labai staigiai išaugo. Pasikeitė ne tik automobilis, bet ir keli mechanikai, atsirado papildomų žmonių. Toks staigus augimas turėjo ir pasekmių, nes mes ne viską spėdavome padaryti taip, kaip norėjome. Dabar galėsime viską susitvarkyti ir kitais metais bus dar geriau, nors ir šių metų rezultatu esame patenkinti. Šiame Dakare važiavau taip, kaip galėjau važiuoti. Laikiausi savo plano ir strategijos. Žinau, kaip reikia važiuoti, o dėl gedimų trasoje prastovėjome šešias valandas. Jeigu tas valandas atimtume, turėtume realią įmanomą mūsų poziciją, nes mes patys klaidų nedarėme. Turime daug niuansų dėl automobilio ir visa komanda galime daug kur tobulėti", - sakė A. Juknevičius.
Nemažai Dakaro ralių įvairiose pozicijose dalyvavęs Lietuvos atstovas ne kartą skundėsi, kad Pietų Amerikoje ralis tampa panašus į klasikinį - be dykumų. Nepaisant to, sunkumų buvo nemažai.
"Man tai buvo vienas lengvesnių Dakaro ralių tuo atžvilgiu, kad galėdavau normaliu laiku finišuoti ir naktį išsimiegoti. Puiki komanda ir geras automobilis duoda didelius privalumus. Iš kitos pusės, lengvų Dakarų nebūna. Kiekvienais metais kažko išmoksti ir tą reikia išnaudoti kitais metais", - pabrėžė A. Juknevičius.
A. Juknevičius, kuris pirmą kartą važiavo kartu su šturmanu Mindaugu Slapšiu, pridūrė, kad baigti karjeros Dakaro raliuose dar neketina ir mažiausiai trejus metus dar mėgins gerinti rezultatus.
Tokių varžybų debiutantas V. Žala su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu Dakaro ralyje startavo su lietuvių sukonstruotu "Seat" automobiliu. Nors jie sėkmingai pradėjo ralį, po 10-ojo etapo pasitraukė iš lenktynių. Dykumose vėl sugedo automobilio turbina ir lietuviai turėjo sudėti ginklus.
"Iš tiesų maniau, kad mūsų pabaiga bus gerokai anksčiau. Kiekvieną dieną keliesi nevalgęs, nemiegojęs ir vis tiek žmonėms atsiranda motyvacijos, jėgų, net jeigu ir norisi viską mesti. Automobilis mums sudarė problemų, bet jis mus spėjo ir nudžiuginti, kad gali važiuoti. Jeigu jis važiuoja, tai gali būti konkurencingas. Kitais metais tikimės jį paruošti visai distancijai. Esu beveik tikras, kad važiuosime su juo ir kitais metais. Tik bus daug darbo su motoriuku, su turbina ir reguliavimu. Mus nustebino, kad pakaba labai tvirta, dėl to kur tiesiuose ruožuose mus lenkė galingi automobiliai, tai mes juos pasivydavome ten, kur būdavo akmenų, duobių ir kitų negandų. Tikimės įrodyti, kad lietuviškas automobilis gali pasistumdyti tarp Dakaro grandų", - teigė V. Žala.
Nors Lietuvoje dažnai bandoma lyginti Lietuvos ekipažų rezultatus, patys lenktynininkai apie konkurenciją tarp saviškių net negalvoja.
"Su kitais lietuvių ekipažais mes nekonkuruojame. Manau, kad tiek aš, tiek Benediktas šiais metais neparodėme viso potencialo, ir buvau įsitikinęs, kad mes abu pateksim į dvidešimtuką", - pripažino A. Juknevičius.
"Jau prieš Dakaro ralį sakiau, kad nežaisiu žaidimo konkuruodamas su lietuviais. Nemanau, kad toks yra tikslas. Jeigu mums reikėtų su Antanu išsiaiškinti santykius, tai galėtume padaryti kažkur prie Vilniaus ir nereikėtų taip sudėtingai dirbti ir įdėti tiek energijos. Manau, kad Dakaras ir jam buvo nelengvas, bet kalbant apie konkurenciją - ne dėl to mes ten važiuojame", - pridūrė B. Vanagas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą