Lietuva - futbolo klubų kapinės

Savo priešmirtiniame laiške – būtent taip galima vadinti paskutinį oficialų „Reo“ pareiškimą – velionis teigė pralaimėjęs kovą savanaudžiams ir korumpuotiems Lietuvos futbolo valdininkams. Esą Lietuvos futbolo federacija (LFF) išsigando sparčiai iškilusio klubo.

„Reo“ pabandė mirti oriai. Tačiau tiesa yra tokia – klubas ne tik nepajėgė mokėti algų žaidėjams, bet net nesugebėjo sukrapštyti 40 tūkst. Lt teisėjams.

„Pas mane buvo atėjęs Tomas Sitnikovas, sakė, kad skolos teisėjams bus sumokėtos, klausė, ar yra galimybė perkelti klubą į kitą miestą – Visaginą. Sakiau: gerai, sumokėkite ir kelkite, kur norite, man tas pats: nors į Visaginą, nors į Kauną, – paskutines pastangas reanimuoti „Reo“ prisiminė LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Bet paskui niekas nei mokėjo, nei pasirodė.“

„Reo“ atstovai tikino, kad klubą turėjo perimti nauji investuotojai, kuriems atstovavo T.Sitnikovas, prieš keletą metų buvęs vienas Panevėžio „Ekrano“ vadovų. Priešmirtiniame „Reo“ laiške teigiama, kad LFF nebūtų leidusi klubui registruoti naujų žaidėjų net jei skolos būtų sumokėtos.

„Nesąmonė. Kaip mes galėtume neleisti? – gūžčiojo pečiais J.Kvedaras. – Teisėjams buvau pažadėjęs, kad, blogiausiu atveju, federacija kompensuos jų nuostolius. Bet yra taisyklės, kurių laikomės. Jei kas nors iš „Reo“ būtų pas mus atėjęs ir pasakęs, kad yra problemų, būtume ieškoję sprendimo. Bet to nebuvo.“

LFF ir „Reo“ bendravimas priminė korespondencinių šachmatų partiją. Klubas grasina arba skundžiasi, bet ne tiesiogiai, o per žiniasklaidą. Federacija per tą pačią žiniasklaidą pareiškia, kad jokių oficialių „Reo“ raštų negavo.