Krepšinyje teks mažinti apetitą

  Pasak krepšinio agento Sauliaus Švetkausko, komandos jau praneša apie susidomėjimą žaidėjais, bet pasirašyti sutarčių kol kas nenori. Niekas nežino, kokiais pinigais galės disponuoti. S.Švetkausko nuomone, klubų biudžetai susitrauks 30-40 proc.

Įprastoje situacijoje agentas labiausiai rūpintųsi, kaip jo klientui gauti gerą sutartį kitam sezonui.

Pandemija „parūpino“ dar vieną darbą, užimantį daug laiko. Kadangi čempionatai nutraukti arba sustabdyti, o klubai nedega noru mokėti krepšininkams algas, tenka derėtis, kad klientai gautų bent dalį pinigų. Krepšinio rinka taip pat po truputį atsigauna, komandos ieško žaidėjų.

„Darbai tikrai nėra sustoję, nes dabar laikas problemų sprendimui, susitarimams su klubais.

Tai yra neplanuotas darbas, bet jį reikia daryti. Kalbant apie sutarčių pasirašymą kitam sezonui, šis darbas irgi pradėjo vykti. Kai kurie žaidėjai turi žodinius patvirtinimus: taip, tu mus domini.

Tačiau pirmiausiai reikia žiūrėti, kas apskritai bus su krepšiniu, jei sporto renginiai prasidės tik rugsėjo mėnesį“, - sakė S.Švetkauskas, atstovaujantis agentūrai „Octagon“.

Krepšininkais domisi ir Lietuvos klubai, bet jie, kaip užsienio komandos, nori sulaukti daugiau aiškumo. „Klubai turbūt supranta, nors kai kurie gal ir nesupranta, kad biudžetai turbūt trauksis 30-40 proc. Manau, tai ženkliai koreguos ir žaidėjų pajamas. Klubai daugiausiai išleidžia būtent žaidėjų atlyginimams. Galbūt jie netaupys kažkurio krepšininko, kurio labai norės, sąskaita, bet tada taupys kito žaidėjo sąskaita“, - svarstė S.Švetkauskas.

Aiškumo padaugės tik tada, kai bus leisti masiniai renginiai, o verslas suskaičiuos nuostolius. „Lietuvos klubai pinigus gauna iš savivaldybių ir rėmėjų. Savivaldybės, kiek žinau, „neištempia“ viso biudžeto. Gerai, sakykime, kad jos paliks tas pačias sumas, bet rėmėjai tokių pinigų jau tikrai neturės. Tie, kas davė 100 tūkst. paramą, kitą sezoną gal galės duoti tik 50-60 tūkst. arba apskritai negalės duoti“, - teigė krepšinio agentas.

Pasak jo, žaidėjai nukentės visose šalyse, bet šiuo jų padėtis nėra vienoda: „Trys mano klientai žaidė Prancūzijoje, du iš jų yra lietuviai - Saulius Kulvietis ir Edgaras Želionis. Čempionatas sustabdytas, jie yra laukimo fazėje, bet gauna išmokas iš Prancūzijos vyriausybės, specialaus fondo.

Ne 100 proc. atlyginimo, tačiau 84 proc. gauna. Ir jie tuos pinigus gaus, kol baigsis kontraktas, net jei bus atšauktas čempionatas. Jie turi socialines garantijas, o Lietuvoje yra keli žaidėjai, kurie nori eiti į arbitražą“.

Mūsų šalyje klubai žaidėjų ir agentų rūstybę užsitraukė daugiau nei prieš mėnesį, kai ne sustabdė, o atšaukė Lietuvos krepšinio lygos čempionatą.

Tai buvo vienas pirmųjų tokių atvejų Europoje. Prieš porą savaičių konfliktas kilo ir tarp klubų, nes Klaipėdos „Neptūno“ savininkas Sigitas Ambrazevičius apkaltino Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždes“ neva nesilaikius susitarimo. Aukštaitijos klubai „nusikalto“ tuo, kad išmokėjo žaidėjams bent dalį algų.

„Kol kas panašu į kartelinį susitarimą, bent jau pradžia, - padėtį įvertino S.Švetkauskas. - Panašu, kad klubai sutarė atsikratyti kontraktų. Nežinau, kam tada apskritai turėti klubą, jei nenori laimėti garbingoje kovoje“.

Galimu LKL klubų susitarimu susidomėjo Konkurencijos taryba, konstatavusi, kad „konkurentų susitarimai dėl darbuotojams mokamo atlygio dydžio ar kitų individualių sąlygų gali riboti konkurenciją ir pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimus“.

Kadangi mažės ir klubų pajamos, ir žaidėjų atlyginimai, geresnėje padėtyje yra krepšininkai, turintys sutartis ir kitam sezonui. Visgi ir jie nėra apsaugoti.

„Jei klubai gerbs savo įsipareigojimus, sutartis turintys žaidėjai uždirbs daugiau nei galėtų uždirbti pasirašydami sutartis per krizę. Tačiau, kiek suprantu, gali atsitikti taip, kad klubai bandys nutraukti sutartis arba derėtis“, - sakė S.Švetkauskas.