Klaipėdos vaikai užgulė krepšinio mokyklas

"Noriu mėtyti tritaškius kaip Simas Jasaitis, perduoti kamuolį kaip Šarūnas Jasikevičius ir dėlioti į krepšį lyg Jonas Valančiūnas", - panašias frazes vis dažniau girdi Klaipėdos krepšinio mokyklų treneriai. Pastarosiomis dienomis mažieji Klaipėdos oranžinio kamuolio mėgėjai ir jų tėveliai tiesiog užgulė krepšinio mokyklas ir sporto sales - po Europos čempionato uostamiestyje mokytis krepšinio paslapčių panoro maždaug 30 proc. daugiau jaunuolių, nei tokiu pat metu ankstesniais metais.

"Į krepšinio treniruotes galime priimti tik maždaug pusę norinčiųjų. Visiems likusiems tiesiog esame priversti ištarti "ne". Tiesiog neįmanoma visų norinčių sutalpinti", - sakė Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Stasys Kaupys ir šios mokyklos vienas iš trenerių Mindaugas Mockus.

Tą pastebi ir Klaipėdos krepšinio mokyklos vadovas bei treneris Laimonas Šapkauskas.

"Pagyvėjimas ir susidomėjimas tikrai akivaizdus. Europos sukėlė didžiulį ažiotažą - visi vaikai tarsi įsikalė sau į galvą, kad krepšininkai didvyriai, herojai ir tūkstantines sumas uždirbantys sportininkai. Yra daug norinčių būti panašiais į Lietuvos rinktinės krepšininkus", - sakė L. Šapkauskas.

Anot psichologų, tokia situacija nestebina, nes garbinančių krepšinį Lietuvoje yra visose amžiaus grupėse - nuo mažiausio vaiko iki senyvo amžiaus žmogaus. O vaikai yra labiausiai imlūs naujovėms ir ima pavyzdį iš tėvų. Jei tėtis yra aistringas krepšinio gerbėjas, didelė tikimybė, kad krepšinį mėgs ir vaikas.

Tėvai reikalauja rezultatų

Klaipėdos krepšinio specialistai pastebi, kad tėvai neretai patys stengiasi savo sūnų išugdyti krepšininku, nors pastarasis ir net nebūna tuo užsidegęs.

"Jiems atrodo, kad treneriai vos ne iš kiekvieno vaiko privalo "iškepti" gerą krepšininką. Tai nėra menki juokai. Kiti tiesiog nėra sutverti krepšiniui ir nieko čia nepadarysi. Kad esame vadinami krepšinio šalimi, tai dar nereiškia, kad kiekvienas vaikas privalo būti krepšininku", - sakė S. Kaupys.

Tiesa, būna ir atvirkštinių variantų: vaikai bet kokia kaina nori tapti šios sporto šakos atstovais, nors trūksta ūgio, greičio ar kitų krepšininkui būdingų savybių.

"Treneriai akimirksniu pastebi, kurie vaikai turi reikiamų savybių, krepšinio terminais kalbant "mato aikštelę", - pabrėžė S. Kaupys.

Keliasi į "Švyturio" areną

Tuo tarpu, kai kitų sporto šakų atstovai priversti sukti galvas, kaip vaikus pritraukti į savo sporto būrelius, krepšinio trenerius kamuoja kitas galvos skausmas - kaip ištarti žodį "ne".

"Sunku vaikams, kurie dega noru žaisti krepšinį, tai pasakyti, tačiau neturime galimybių visus ugdyti. Tokia jau mūsų dalia", - kalbėjo Klaipėdos krepšinio specialistai.

Anot V. Knašiaus krepšinio vadovo S. Kaupio, padėtis nebus išspręsta net ir tuomet, kai ši mokykla artimiausiu metu (tikriausiai jau kitą savaitę) persikels į "Švyturio" areną.

"Turėsime maždaug dvigubai daugiau ploto, tačiau mūsų mokykloje dirba tik 12 trenerių, jiems skirtos 324 darbo valandos per savaitę. Mokykloje krepšinio treniruotes lanko maždaug 600 vaikų. Jei savivaldybės Sporto skyrius mūsų mokyklos treneriams skirs daugiau darbo valandų, tik tuomet galėsime priimti daugiau norinčiųjų", - sakė V. Knašiaus krepšinio komandos vadovas.

"Vaikai mėgdžioja herojus"

Kęstutis RIDIKAS, psichologas
Vaikai nuolat mėgdžioja suaugusius. Kai pamato gaisrininkus gesinant gaisrą, tuomet užsinori tapti gaisrininkais, kai nueina pas medikus, nori būti gydytojais, pamato pajūryje gelbėtojus - nori tapti ir jais. Vaikai nori daug ką išbandyti, kol atsirenka savąjį gyvenimo kelią.

Tikriausiai vaikai kartu su tėvais žiūrėjo Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes, matydavo aplinkinių reakcijas, nuoširdų susižavėjimą krepšininkais. Konkrečiau pasakius, matydavo, kaip juos gerbia, dievina, myli. Gal dar jie išgirsdavo komentarus apie krepšininkų algas ir turtus. Vaikai greitai susidaro herojų portretus. O krepšininkų portretai dažniausiai - teigiami ir patrauklūs. Kas nenori būti liaupsinamas, gražus, turtingas ir nuolat giriamas?

"Mane įkvėpė Sabas"

Saulius ŠTOMBERGAS, Europos krepšinio čempionas, olimpinis prizininkas
Nuo vaikystės su tėčiu ir broliu Valdu su didžiuliu susidomėjimu stebėdavome krepšinio varžybas. Tuo laiku didvyriai buvo "Žalgirio" vyrai, labiausiai garbinamas buvo Arvydas Sabonis, jis ir buvo pagrindinis įkvėpėjas, taip pat Rimas Kurtinaitis. Visuomet buvau neabejingas krepšiniui. O čempionatai ir įvairios varžybos, transliuojamos per televiziją, dar labiau įkvėpė domėtis krepšiniu ir net pamilti šią sporto šaką.

Mano sportinis kelias prasidėjo Klaipėdos krepšinio mokykloje, dabar vadinamoje Vlado Knašiaus krepšinio mokykla. Tiesa, į treniruotes ne pats nuėjau, o mane pastebėjo ir pasikvietė treneris Algimantas Sercofas. Tame pačiame pastate, kur ir įsikūrusi krepšinio mokykla, lankiau baseino treniruotes, o lūkuriuojantį prie baseino pastebėjo šis treneris. Iš bendraamžių išsiskyriau ūgiu, tad treneris ir paklausė: "Kelintais metais esi gimęs?". Berods tada buvau tik antrokas, tad turėjo būti maždaug aštuoneri metai. Taip ir pradėjau lankyti krepšinį, baigiau šią mokyklą. Tiesa, vienu metu buvau metęs krepšinį, tačiau mama įkalbėjo vėl grįžti.

"Pats nuėjau į krepšinio mokyklą"

Tomas DELININKAITIS, 2010 m. pasaulio čempionato prizininkas
Krepšiniu pradėjau domėtis pats - krepšinio kamuolys mūsų kieme bumbsėdavo nuo ankstyvos vaikystės. Nors lankiau ir sportinius šokius, ir karatė, ir futbolą bei dar daugelį sporto šakų, tačiau niekas taip netraukė kaip krepšinis. Būdamas maždaug aštuonerių metukų nuėjau į Klaipėdos krepšinio mokyklą pas trenerį Povilą Jefišovą. Taip draugauju su šiuo sportu iki šiol. Vaikystėje labiau stebėdavau NBA kovas, net naktimis keldavausi, kad galėčiau pažiūrėti savo mėgstamos "Chicago Bulls" komandos rungtynes. Lietuvos krepšinio žvaigždžių tuomet dar nelabai žinojau, tik vėliau, kai per televiziją stebėjau 1992 metų Olimpines žaidynes Barselonoje, pradėjau domėtis Lietuvos krepšiniu. Tuomet puikiai žaidė bei bronzos medalius iškovojo Valdemaras Chomičius, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis ir kiti mūsų rinktinės krepšininkai. Po šios olimpiados sustiprėjo noras dar labiau tobulėti ir siekti aukštumų krepšinio sporte.

"Galima pagalvoti apie naujus etatus"

Ignas POCIUS, Klaipėdos savivaldybės administracjos Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyr. specialistas
Visuomet būna, kad po skambių čempionatų padaugėja vienos ar kitos sporto šakų atstovų. Ta pati situacija prieš kelerius metus buvo ir su futbolu. Čia nieko nuostabaus. Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje treneriai turi santykinai mažai valandų, netrukus jie persikels į naująją areną, turės naujus plotus, tad bus galima pamąstyti apie naujus etatus. Jei tikrai matysime poreikį, tą ir padarysime.