Klaipėdos sportas: panašu į kastas

Pagal specialios darbu grupės siūlymą, toliau finansavimą iš biudžeto gaus rankinis, krepšinis, plaukimas, futbolas, tinklinis, laisvosios imtynės, graikų-romėnų imtynės, dziudo, boksas, sunkioji atletika, lengvoji atletika, sportinė gimnastika, meninė gimnastika ir dviračių sportas. Paskutiniu momentu prie plaukimo nutarta prijungti povandeninį plaukimą, o prie visų gimnastikos rūšių - sportinę aerobiką.

Išgirsta, bet politikų taip ir nesuprasta sambo atstovų kalba, jog ši sporto šaka - taip pat imtynės, bet ji tarp finansuojamų taip ir neįtraukta, tad nuo šiol turės veikti klubinio sporto pagrindais.

Ji, kaip ir kitos šakos, į sąrašą neįtrauktos, nes surinko per mažai balų pagal darbo grupės pateiktus kriterijus.

Kiekvieno klubo auklėtiniui bus skirtas mėnesinis 62 litų krepšelis.

Reformos rengėjai mano, jog ją įgyvendinus padaugės sportuojančiųjų, o pinigai sportui bus skirstomi efektyviau.

[CITATA]

"Juk šalies sporto strategijoje aiškiai įrašytas pagrindinis savivaldybės uždavinys: masiškumas ir sveikatingumas, o kai bus jis, galėsime reikalauti ir meistriškumo", - sakė Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, aršių diskusijų įkarštyje paraginęs balsuoti už pirmąjį reformos etapą.

Tačiau Tarybos posėdį stebėję kai kurių sporto šakų atstovai turėjo ką į tai atsakyti.

"Reformos reikia, bet ne tokios. Pirma, kriterijai negali būti taikomi vienodai visoms sporto šakoms. Ar nežinote, kad jos yra komandinės, dvikovinės, individualios. Vienas kriterijus reikalauja didelio meistriškumo, kitas - Europos ir pasaulio čempionų.

Klubinės sporto šakos dings. Įsivaizduokite, specialistas treniruoja 20 vaikų ir gauna 1 200 litų. Kaip mėnesiui išsinuomoti salę. Už ką važiuoti į varžybas. Už ką gyventi?

Norite masiškumo? Kiek kartų siūlėme statyti sporto kompleksą pietinėje dalyje, kur gyvena masės? Kodėl jo nėra?" - klausė politikų Klaipėdos miesto sambo federacijos prezidentas Jurijus Petrovas, pasisakęs visų sporto šakų, kurios dirbs klubų pagrindu, trenerių vardu.

Klubui keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir individualiai įmonei: patalpos, apskaita ir t. t. - kitaip negalima prašyti rėmėjų paramos. Reikėtų už savo pinigus nuomotis bazes. Beje, regbininkai, kurie už savo lėšas įsirengė aikštę Naikupės gatvėje, nuo šiol privalės ją nuomotis.

---

"Man pikta: šalies mastu, pagal pasiektus rezultatus, mes vertinami gana gerai ir užimame aukštas pozicijas, o gimtajame mieste esame tarp paskutiniųjų. Pagal reformos organizatorių kriterijus kolektyvas surinko 33 balus, aš skaičiavau - išeina apie šimtą. Mes kaip ir klubas galbūt nepražūsim, bet tos jų kalbos... O gal "Žuvėdros" egzistavimas baigsis, niekam nerūpi...

Klaipėdos sporto visuomenė suskirstyta remiantis Estijos pavyzdžiu, bet juk ten tokia sistema žlugo. Dabar jau visai neaišku, ko iš sportininkų nori miestas", - kalbėjo posėdį stebėjęs, bet jo pabaigos nesulaukęs sportinių šokių kolektyvo "Žuvėdra" treneris ir vienas įkūrėjų Romualdas Idzelevičius. Jo kolektyvas taip pat taps klubu.

Politikai taip pat kaip vieną iš reformos tikslų įvardijo trenerių motyvaciją.

"Dabar kai kurie sėdi žinodami, kad gaus algą tinginiaudami. Kai bus krepšelis, gal susimąstys, kaip kuo daugiau vaikų įtraukti į sportą", - kalbėjo V. Čepas.

Tai sporto pasaulio dalelę papiktino: jie siūlė valdininkams tokius trenerius surasti ir uždrausti dirbti.

Kita vertus, sportininkų atstovai pastebėjo, kad vienybės bendruomenėje nėra - sprendžiant Klaipėdos sporto likimą Tarybos posėdį stebėjo vos keli treneriai.

"Reforma buvo rengiama dvejus metus, o tuo laiku kiekvienas tik savo užpakalį gelbėjo - bėgiojo pas pažįstamus politikus ir valdininkus, ieškojo užtarimo kitur, o dabar džiaugiasi jį gavę. Būtų sukilę visi, būtų buvę kitaip", - kalbėjo sportininkų atstovai.

Nors už pirmąjį reformos etapą balsavo didesnė Tarybos narių, kai kurie politikai savo pasisakymais įrodė, jog sportas jiems - tamsus miškas. O Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Mantui Bagočiui, kuris, anot valdžios, "puikiai atliko didžiulį darbą", palinkėta nesėdėti kabinete ir bent kartais apsilankyti sporto varžybose, nes iki šiol jo ten niekas nematė.

SIEKIS. Politikų teigimu, klubų treneriai po reformos sieks pritraukti kuo daugiau vaikų. Tačiau pasiūlius visoms sporto šakoms dirbti pagal šią sistemą aiškaus atsakymo nesulaukta. Eimanto CHACHLOVO nuotr.