Klaipėdos sportas bręsta pokyčiams

Apie sporto sistemos pokyčius vis daugiau diskutuojama ir visuomeninėje Klaipėdos miesto sporto taryboje. Klaipėdoje už sporto klausimus atsakingi valdininkai, politikai ir sporto įstaigų atstovai lyg ir sutaria, kad Klaipėdos sportininkams ir treneriams reikia lanksčios, aiškiai kontroliuojamos, lengvai visiems prieinamos, optimaliai lėšas naudojančios, trenerius ir sportininkus motyvuojančios, sporto vadybos ir sporto paslaugas Klaipėdoje teikiančios sistemos. Tačiau kyla klausimas: kaip tai pasiekti, kad būtų patenkintos visos pusės?

Dirbo darbo grupė

Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuri rengė Klaipėdos miesto sportininko krepšelio apskaičiavimo metodiką pagal sporto šakas ir jos veikimo principus. Taip pat parengė galimą biudžetinių sporto įstaigų pertvarkymo priemonių įgyvendinimo planą.

Minėtos darbo grupės pirmininkas Arvydas Cesiulis sakė, kad siekiama tokios sistemos, kurioje sukurtos konkurencinės sąlygos leistų kuo daugiau vaikų pritraukti į sportą.

"Dabar Savivaldybės mokyklos turi garantuotą biudžetą, garantuotus atlyginimus, o po mūsų siūlomos pertvarkos dėl savivaldybės vaikų sporto finansavimo tektų pakonkuruoti su viešomis įstaigomis ir privačiais klubais. Visi žinome, kad sveika konkurencija skatina pasitempti ir tobulėti. Per porą metų ar net greičiau turėtume pamatyti, kaip veikia mūsų siūlomas krepšelio principas", - pabrėžė A. Cesiulis.

Darbo grupėje siūlymus teikė ir dirbo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė, Planavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Skaistė Kliaubienė, buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Muravjova, Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė, BĮ Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Alfredas Kaniava, BĮ Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro direktoriaus pavaduotoja Jūratė Kenstavičienė, Klaipėdos miesto sporto tarybos pirmininkas Liudvikas Albertas Mileška ir BĮ Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos renginių organizatorius, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas Darius Raišutis.

Darbo grupei buvo iškelti keturi tikslai:

1. Atlikti komandinių sporto šakų (krepšinis, futbolas) sportinio ugdymo organizavimo bei tam būtinų lėšų paskirstymo analizę biudžetinėse ir nevyriausybinėse organizacijose.

2. Parengti Klaipėdos miesto sportinio ugdymo organizavimo normatyvų projektą, kuris būtų taikomas tiek biudžetinėms, tiek nevyriausybinėms sporto organizacijoms, gaunančioms Savivaldybės finansavimą.

3. Parengti ir pateikti motyvuojančio sportininko krepšelio apskaičiavimo metodikos projektą (stovyklų ir varžybų organizavimas, sportiniam ugdymui organizuoti reikalingų priemonių apskaičiavimas ir pan.).

4. Atlikti biudžetinių sporto ugdymo įstaigų funkcijų ir struktūros palyginamąją analizę (bendras sportuojančiųjų skaičius, ugdymo grupių skaičius, sportuojančiųjų skaičius pagal amžiaus grupes, sporto piramidės principo išlaikymas, lėšos sportiniam ugdymui, trenerių skaičius ir jų meistriškumas; sportiniai pasiekimai Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatuose, nacionalinių sporto šakų federacijų prisidėjimas prie meistriškumo kėlimo ir kt.) bei parengti galimo pertvarkymo projektą.

Pastebėtos problemos

Analizuojant sporto sistemą buvo pastebėta įvairių problemų.

Tarp jų būtų galima išskirti šias:

1. Klaipėdoje iki šiol nėra įdiegtos išsamios informacinės sistemos sportuojančių vaikų lankomumo ir kontrolės apskaitai užtikrinti.

2. Biudžetinėse sporto įstaigose ne visose sporto šakose yra išlaikomas piramidės principas.

3. Komandinių ir individualių sporto šakų sportininkų rengimas ir perėjimas iš vieno ugdymo etapą į kitą skiriasi, todėl jų sportinio ugdymo programos, normatyvai ir keliami tikslai turi būti numatyti atskira.

4. Nėra patvirtintos bendros Klaipėdos miesto gabių sportui jaunuolių atrankos, motyvavimo bei išsaugojimo aukšto meistriškumo sportui programos.

5. Nėra sudaromos trišalės bendradarbiavimo sutartys tarp sportininko, sporto įstaigų ir Lietuvos sporto šakų federacijų, numatant bendrai atrinkti gabiausius šalies sportininkus ir sudaryti jiems optimalias gyvenimo, mokymosi, treniruočių, medicininio bei mokslinio aptarnavimo ir dalyvavimo varžybose sąlygas aukščiausiems sporto rezultatams siekti.

6. Rengiant sportininkus nepakankamai užtikrintas kolektyvinis sportininkų rengimo modelis, kai sportininkų rengimo procese dalyvauja atskirų sričių specialistai (treneris vadybininkas, gydytojas, psichologas, masažuotojas ir t. t.).

7. Klaipėdoje nėra patvirtintų sportiniam ugdymui organizuoti reikalingų priemonių apskaičiavimo pagal sporto šakas normatyvų.

8. Daugelio sporto šakų plėtrą riboja infrastruktūros stoka arba prasta jos būklė. Dėl investicijų stokos nemaža dalis miesto sporto bazių yra nepatrauklios įvairaus amžiaus gyventojams, sportininkams, moksleiviams, jos nevisiškai aprūpintos šiuolaikiniu sporto inventoriumi ir įranga.

Pabrėžiama, kad Klaipėdos sporto sistemos pokyčiams įtaką daro ne tik trečiojo sporto reformos etapo darbo grupės išvados, bet ir naujojo Sporto įstatymo nuostatos, valstybinė sporto strategija, sporto prioritetai, vietos bendruomenės poreikiai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojami pokyčiai sporto ir fizinio aktyvumo srityje.

Atkreiptas dėmesys, kad būtina tobulinti Klaipėdoje vykdomų tarptautinių ir vietinių sporto renginių koordinavimą, viešinimą bei aptarnavimą.

Pertvarkos siūlymai

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos planuojama pakeisti Klaipėdos futbolo mokyklos statusą iš biudžetinės įstaigos į viešąją. "Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, kad Lietuvos futbolo federacija (LFF) nuo 2020 metų Elitinėje jaunių lygoje leidžia dalyvauti tik viešiesiems ir privatiems juridiniai asmenims. Taigi, biudžetinės įstaigos šiose varžybose dalyvauti nebegali. Tiesa, 2020 metais Klaipėdai LFF dar padarė išlygą.

Akcentuojama, kad po reformos visos futbolo sporto šakos organizacijos, atitinkančios nustatytus reikalavimus, bus finansuojamos motyvuojančio sporto krepšelio principu.

Naujos futbolo sporto bazės valdymas bus sprendžiamas atskirai po rekonstrukcijos. Gali būti, kad ši sporto bazė bus perduota valdyti ir prižiūrėti BĮ Klaipėdos sporto bazių valdymo centrui.

Taip pat siūloma nuo BĮ Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos atlaisvinti renginių organizavimo funkcijas, perduodant jas naujam juridiniam asmeniui pavadinimu BĮ Klaipėdos sporto renginių centras. Naujos biudžetinės įstaigos kurti nebereikėtų, kadangi nebelieka BĮ Klaipėdos futbolo mokyklos.

BĮ Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos pagrindinėmis funkcijomis liktų sportinis ugdymas lengvosios atletikos sporto šakoje ir bendrojo fizinio užsiėmimų organizavimas sporto klasių mokiniams. Pasikeistų įstaigos tipas - būtų sportinė veikla. Sporto bazė būtų valdoma pačios įstaigos. Klaipėdos lengvosios atletikos mokykloje šiuo metu sportuoja per 320 vaikų ir moksleivių.

Nuo 2022 metų siūloma keisti BĮ Klaipėdos "Viesulo" sporto centro, kuriame 13 sporto šakų sportuoja 900 vaikų ir moksleivių, įstaigos tipą su neformaliu ir papildančiu ugdymu į įstaigą, kurios pagrindinė sritis - sportinė veikla. Analogiškus pakeitimus siūloma atlikti ir BĮ Klaipėdos "Gintaro" sporto centre (sportuoja per 500 vaikų) bei Klaipėdos Vl. Knašiaus krepšinio mokykloje (sportuoja per 600 vaikų). Pastarųjų minėtų dviejų įstaigų sporto bazės liktų jų pačių valdoms.

Motyvuojančio sporto krepšelio modelį visiems, Klaipėdoje sportuojantiems, planuojama įvesti iki 2023 metų. Trijų lygių krepšeliai (auksinis, sidabrinis ir bronzinis) būtų diferencijuojami pagal sporto šakas, sportuojančiųjų amžių, sportinius pasiekimus ir kitus kriterijus.

Naują sporto šakų finansavimo modelį, pagrįstą motyvuojančio sporto krepšelio principu, ketinama pradėti 2021 metais nuo futbolo sporto šakos kaip bandomąjį projektą.

Siūloma įdiegti informacinę sistemą sportuojančių vaikų lankomumo apskaitai užtikrinti ir kontroliuoti. Taip pat sukurti bendrą Klaipėdos sporto viešinimo sistemą, koordinuoti tarptautinius ir vietinius sporto renginius.

Sporto taryboje daug diskutuojama ir dėl to, ar Klaipėdoje reikia sudaryti naują prioritetinių sporto šakų sąrašą. Teigiama, kad joms mūsų mieste būtų skiriamas didesnis dėmesys.

"Biudžetininkų veikla griežtai stebima"

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Astos Dirgėlienės, 2019 m. Kūno kultūros ir sporto plėtros programai vykdyti iš viso buvo skirta 15,1 mln. Eur (iš visų finansavimo šaltinių, įskaitant ES lėšas).

"Biudžetinių sporto įstaigų veiklai užtikrinti buvo skirta 5,3 mln. Eur. Infrastruktūrai (kapitalinėms investicijoms, įskaitant ES ir paskolos lėšas) buvo skirta 5,9 mln. Eur, o einamajam remontui - 0,5 mln. Eur. Nevalstybinio sektoriaus sporto srities projektų/programų daliniam finansavimui buvo skirta 2,5 mln. Eur", - skaičius atskleidė A. Dirgėlienė.

Jos teigimu, Savivaldybės biudžetinių įstaigų veikla ir jos rezultatai yra nuolat ir griežtai stebimi, juos tikrina atskiras sritis kuruojantys Savivaldybės administracijos padaliniai: atsakingi už sportą, finansų planavimą, apskaitą ir panašiai, taip pat Centralizuotas vidaus audito skyrius, Kontrolės ir audito tarnyba.

"Biudžetinės įstaigos veikloje turi vadovautis viešojo sektoriaus atskaitomybės, viešųjų pirkimų ir kitais įstatymais, skirtais užtikrinti lėšų naudojimo skaidrumą, ko nėra privačiame sektoriuje. Biudžetinėse įstaigose yra numatyta pagal galiojančias Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas sportininkų grupių komplektavimo tvarka. Atsižvelgiant į sportininkų pasiekimus, yra komplektuojamos tam tikros meistriškumo ugdymo grupės, kuriomis remiantis yra paskirstomas trenerių darbo krūvis. Kiekvienas sportininkas yra suinteresuotas siekti aukštų rezultatų, nes nuo to priklauso jo paties treniruočių trukmė ir ciklas", - pabrėžė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

A. Dirgėlienė pastebi ir tai, kad nevyriausybinio sektoriaus sporto organizacijos gali gauti lėšų ir iš kitų šaltinių.

"Jos gali dalyvauti valstybinio lygmens projektų dalinio finansavimo konkursuose, gauti verslo paramą, renka mokesčius iš tėvų ir panašiai. Biudžetinės įstaigos yra išlaikomos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ir Savivaldybės skiriamos paramos konkursuose nedalyvauja, tai skirta nevalstybiniam sektoriui", - sakė pokalbininkė.

Apie 6 200 sportuojančių vaikų ir moksleivių gauna finansavimą iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto: 3 200 biudžetinėse įstaigose ir 3 000 nevyriausybinėse organizacijose. Skaičiuojama, kad iš viso mūsų mieste, įskaitant ir suaugusiuosius, sistemingai sportuoja 14 tūkst. 540 žmonių.

"Sporto reforma vyks etapais"

Rasa RUMŠIENĖ, Sporto skyriaus vedėja

Kad Klaipėda pribrendo naujiems pokyčiams sporto sistemoje, buvo pripažinta dar 2017 metais, kai buvo pateiktos išvados pradėti taikyti efektyvesnį sportininkų rengimo iki aukšto sportinio meistriškumo modelį, kiek įmanoma suvienodinti sąlygas sportuojantiems vaikams, nepriklausomai nuo to, kokią sporto organizaciją jie lanko. Pagal atliktus pirminius skaičiavimus galima pasakyti, kad visiškai vienodos sąlygos galimos tik tos pačios teisinės formos juridiniams asmenims.

Sukurti ir įgyvendinti Klaipėdos mieste motyvuojantį sporto sistemos (fizinio aktyvumo ir aukšto sportinio meistriškumo) modelį yra numatyta šios kadencijos politikų patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės 2019-2023 metų veiklos prioritetuose.

Klaipėda tikrai sulauks konkrečios ir esminės sporto sistemos reformos, kuri startuos jau nuo 2021 metų. Visos sporto sistemos, kuri egzistuoja ne vieną dešimtmetį, pakeitimas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, laiko sąnaudų, todėl tai bus atliekama etapais, išdėstytais laike.

Informuoju, kad šiuo metu jau yra patvirtintas BĮ Klaipėdos futbolo sporto mokyklos bei naujo finansavimo modelio, pagrįsto motyvuojančio sporto krepšelio principu, įgyvendinimo veiksmų planas. Šiame plane yra numatytos priemonės, siektini rezultatai, įgyvendinimo terminai bei atsakingi vykdytojai. Su šiuo planu galima susipažinti www.klaipėda.lt skiltyje Sportas. Apie tarpinius rezultatus nuolat informuosime, daug bus diskutuojama su futbolo sporto bendruomene, kad būtų atsakyta į visus kylančius klausimus. Kitos sporto šakos pagal naująjį finansavimo modelį pradės dirbti, tik įvertinus bandomojo projekto rezultatus.

Sporto skyrius 2020 metais yra suplanavęs lėšas ir jau ruošiasi vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų nupirkta bei įdiegta informacinė sistema sportuojančių vaikų lankomumo ir kontrolės apskaitai užtikrinti, todėl vaikų apskaita bus išsami kaip niekada.

"Pokyčiai būtini ir neišvengiami"

Arvydas CESIULIS, Klaipėdos mero pavaduotojas

Akivaizdu, kad ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos sporto sistema pribrendo rimtiems ir esminiams pokyčiams. Tai liečia tiek moksleivių sportinį ugdymą ir sveikatinimą, tai - pagrindinė savivaldos funkcija, tiek aukšto sportinio meistriškumo problemų, ypač profesionalaus sporto finansavimo srityje, sprendimą, taip pat sporto bazių ir aikštynų, tarnaujančių sportui bei bendruomenės poreikių tenkinimui, deficito likvidavimą.

Kad tokie pokyčiai yra pribrendę šalies mastu, byloja respublikinėje spaudoje vis pasirodantys straipsniai apie įtampas paskirstant Vilniaus savivaldybės sporto sales tarp biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kai demonstruojama vos ne akivaizdi deformuota BĮ protekcija. Panašių problemų yra ir kituose Lietuvos miestuose.

Futbolo bendruomenėje nuolat diskutuojama apie įtemptus santykius tarp futbolo akademijų, kai perviliojami ugdytiniai iš vienos akademijos į kitą, nederinant tokių perėjimų civilizuotais būdais, nepasidalijamos treniruočių erdvės ir panašiai. Tai tik aisbergo viršūnė. Todėl problemas reikia spręsti ir nedelsiant. To iš mūsų laukia tėvai, sportininkai, treneriai ir visa bendruomenė.

Dar 2013 metais pradėtoje sporto reformoje padaryta nemažai: jaunimo sportiniam ugdymui finansuoti pritaikyta jaunojo sportininko rėmimo krepšelio metodika, įsteigtas sporto bazių valdymo centras, kurio veikla tikrai pasiteisino. Dabar atėjo lemiamas etapas: įgyvendinti darbo grupės parengtas rekomendacijas, sistemiškai ir struktūriškai pertvarkyti visą biudžetinių sporto įstaigų tinklą, sukurti sąlygas lygiavertei konkurencijai dėl savivaldybės dalinio finansavimo visų tipų sporto įstaigoms ir įgyvendinti trinarę krepšelių sistemą sportinių aukštumų siekiantiems jauniesiems klaipėdiečiams.

Su kokiomis problemomis susidūrėme šiame reformos įgyvendinimo etape? Viena pagrindinių - nemažos dalies sporto bendruomenės - trenerių, jaunųjų sportininkų tėvų baimės dėl ateities, tam tikras nepasitikėjimas būsimais reformos rezultatais... Nieko nuostabaus, esame pirmi pradėję tokio masto pertvarkymus, dėl to daug kas šalyje mus stebi, vertina ir mokosi iš mūsų klaidų.

Antra, sporto bendruomenėje yra žmonių, kurie apskritai nenori jokių pokyčių, arba, atvirkščiai, siekia radikalių pertvarkymų dabar ir čia, supaprastintai suprasdami biudžetinių sporto įstaigų statuso pertvarkymo ypatumus ir tempus - BĮ esą likviduojame, o viską atseit išspręs rinka... Pabrėžiu: tokių veiksmų mes tikrai netoleruosime, esame atsakingi už visos sporto bendruomenės reikalus, todėl kiekvienos iniciatyvos turi būti pamatuotos bei įvertintos taip pat miesto biudžeto asignavimų galimybėmis.

Trečia, neabejotina, kad sporto bendruomenė turi prisidėti prie prioritetinių sporto šakų išskyrimo, kaip buvo iki 2016 metų, nes Savivaldybė negali finansuoti visų sporto šakų. Juk, be sporto, yra daugybė svarbių žmonių veiklos sričių, kurias mes turime remti.

Ketvirta, Klaipėda yra populiari vieta rengiant ne tik nacionalines, bet ir tarptautines įvairių lygių ir sporto šakų varžybas. Jas organizuojant prašoma miesto finansinio prisidėjimo ir mes tai darome. Tačiau tarptautinių varžybų finansavimas vykdomas iš tos pačios sporto rėmimo eilutės miesto biudžete, dįl to lieka mažiau lėšų miesto sportinės veiklos organizavimui ir naujų sporto bazių statybai arba jų renovacijai. Ši problema turėtų būti sprendžiama aukščiausiu miesto tarybos lygiu.

Apibendrinant galima teigti, kad atėjo laikas nuo diskusijų pereiti prie konkrečių darbų. Labai laukiame pirmųjų konkrečių veiksmų - teisinio BĮ Klaipėdos futbolo mokyklos statuso keitimo bei pirmų reformos rezultatų. Kaip jau minėta, tai bus tik pirmasis, tikėtina, paskutinio miesto sporto sistemos pertvarkos rezultatas, nuo kurio sėkmės daugiausia priklausys mūsų tolesnių žingsnių dydis ir tempas. Akcentuotina, kad esame atviri visiems sporto bendruomenės siūlymams, lauksime jų ir komentarų. Tikslas visų bendras - sukurti efektyvią, finansiškai aprūpintą, skaidrią bei atvirą miesto sporto sistemą, prieinamą kiekvienam klaipėdiečiui.

Bus didesnė motyvacija

Liudvikas MILEŠKA, Klaipėdos sporto tarybos pirmininkas

2019 metais Klaipėdos m. Sporto skyrius organizavo tarptautinį forumą "Sportas ir ekonomika", kur buvo gauta daug informacijos apie veikiančias struktūras Europos Sąjungos šalyse bei progresyvūs veiklos metodai, kurie numatyti ir Klaipėdos sporto sistemos pokyčiuose. Forumo medžiagą išsamiai analizavo Sporto tarybos nariai ir teikė savo rekomendacijas Sporto skyriui, kuris šiuo metu diskutuodamas su miesto visuomene bei politikais numato naujovių įgyvendinimą. Svarbiausia - išlaikyti sporto piramidės principą.

Įvedus aukštesnio meistriškumo sportininkų ir trenerių aprūpinimą 3 lygių krepšeliais bus didesnė motyvacija paruošti daugiau aukšto lygio sportininkų atstovauti miestui tarptautinėse varžybose, pasaulio ir Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Reikia pažymėti, kad miesto strateginio plėtros plano 2021-2030 metams koncepcijoje dėl sportinio įvaizdžio gerinimo įtraukta pozicija, kad būtina skirti didesnį dėmesį aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimui mieste.

Šiuo metu miesto sportas, ruošiant aukštesnio lygio sportininkus, yra duobėje, palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, pvz.: olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire Šiaulių miestas turėjo 10 sportininkų, Panevėžiui atstovavo 12 sportininkų, Kauno ir Vilniaus skaičius buvo ženkliai didesnis, o Klaipėdos aukštajam meistriškumui atstovavo tik vienas sportininkas - Aurimas Didžbalis.

Be to, diskutuojamas ir analizuojamas klausimas dėl prioritetinių sporto šakų nustatymo miesto lygmeniu. Į trijų lygių aukšto meistriškumo krepšelį būtų skiriamos papildomos lėšos talentingiausių sportininkų ir trenerių aprūpinimui. Reikėtų pažymėti, kad ankstesniems olimpiniams keturmečiams ciklams buvo patvirtintos prioritetinės sporto šakos, vienam ciklui 6 sporto šakos - kitam 11, tačiau jau keletą metų prioritetinės sporto šakos nėra įteisintos. Šiuo metu miestas ir sporto taryba šiuo klausimu aktyviai dirba, kadangi visų olimpinių ir neolimpinių Sporto šakų finansiškai aprūpinti nėra galimybės.

Kartais miesto bendruomenė ir sporto klubai sporto judėjimą - sveikatingumą sutapatina su aukštesnių sportinių rezultatų siekiančiais sportuojančiais miestiečiais. Iš tikrųjų tai yra nemažas skirtumas. Dėl sveikatingumo reikalų miestas investuoja nemažas lėšas į lauko sporto aikštelių, dviračių, bėgimo trasų įrengimą, numato pastačius daugiau sporto salių teikti paslaugą norintiems praleisti laisvalaikį sportuojant. Kryptingai sportuojantiems miestiečiams ir siekiantiems rezultatų sporto bazės bei ugdymo proceso finansavimas miesto sporto veiklos programoje yra numatomas. Manau, kad numatomoje sporto konkurencinėje sistemoje bus suteiktos galimybės sportuoti ir gauti dalinį aprūpinimą NVO, klubams, VšĮ, BĮ bei talentingiems sportininkams siekti aukštų sportinių rezultatų.