Klaipėdiečiai - tarp LFF perversmo organizatorių

Planuojamo sąjūdžio iniciatyvinę grupę sudaro vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Valdas Ivanauskas, Kovo 11 akto signataras Česlavas Okinčicas, mokslų daktaras, politologas Laurynas Kasčiūnas ir du klaipėdiečiai - buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Arūnas Šuika bei verslininkas ir Lietuvos futbolo veteranų sąjungos "Meistrai" atstovas, buvęs "Atlanto" komandos žaidėjas Raimondas Karpavičius.

"Dabartinis LFF prezidentas Julius Kvedaras manipuliuoja žmonėmis ir visiems, kurie išdrįsta kažką pasakyti ar pakeisti, yra grasinama. Apie tai jau yra informuota teisėsauga. J. Kvedaras manipuliuoja žmonėmis. Per dvi kadencijas mes praradome kelias kartas. Prastas rinktinės reitingas yra viena, bet LFF taip pat trūksta bendravimo su politikais, potencialiais rėmėjais, visuomene. A lyga degraduoja. Vaikai neįleidžiami į stadionus, nes viskas apmokestinta. Geras pavyzdys mums yra krepšinis. Pagarba Arvydui Saboniui, kuris yra patriotas, o krepšinis reitinge laikosi tarp keturių geriausių. LFF biudžetas - apie 6 mln. eurų. Jis padengia visas federacijos išlaidas, bet niekas nežino, kaip tie pinigai panaudojami. Ataskaitų - jokių. Didžiausia dovana Lietuvos futbolui būtų J. Kvedaro atsiprašymas ir atsistatydinimas", - pareiškė R. Karpavičius.

Lietuvos futbolo rinktinė pasaulio reitinge nukrito į 126-ąją vietą. Nedžiugina ir jaunimo rezultatai. V. Ivanausko teigimu, už viską atsakingas vienas žmogus - LFF techninis direktorius Stasys Stankus.

"Kaltinti trenerius yra lengviausia. Jie turi produktą - žaidėjus. Viskas prasideda nuo jaunimo. 2006 metais įkurtos Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) tikslai ir idėjos buvo geros. Pastaraisiais metais turėjo būti Lietuvos futbolo pakilimas, bet įvyko atvirkštinė reakcija. Per 10 metų NFA buvo išleista 5,7 mln. eurų, bet rezultatas - nulis. Jų tikslas yra paruošti žaidėjus Lietuvos rinktinėms, - situaciją analizavo V. Ivanauskas. - Už NFA stovi Stasys Stankus. Jis yra atsakingas už visas Lietuvos jaunimo rinktines, išskyrus iki 21-erių metų, NFA, jaunimo futbolą, įvairius mokymus, salės ir paplūdimio bei moterų futbolą. Žmogus - visagalis. S. Stankaus požiūris į žaidėjų atranką yra susijęs su pažintimis ir finansiniu supratimu. Jis yra praradęs visų vaikų trenerių pasitikėjimą. Aštuoneri metai gero darbo duoda gerą rezultatą - tą rodo Belgijos arba Vokietijos pavyzdžiai. Mūsų akademijos darbas yra biudžeto išlaidos. Pokyčiai yra reikalingi ir jie bus".

V. Ivanauskas jau 2012 metais mėgino kovoti dėl LFF prezidento posto. Tuomet jo, Tomo Ražanausko, Stasio Danisevičiaus ir kitų žmonių iniciatyva išblėso dar neprasidėjus rinkimams.

"Tuomet neturėjau jėgų. Dabar situacija kitokia. Neturiu jokių asmeniškumų ar noro keršyti. Viską darau dėl Lietuvos futbolo", - sakė V. Ivanauskas.

A. Šuika pabrėžė, kad šiuo metu yra ruošiamas veiksmų planas, kuris apima įvairiausias su LFF susijusius darbus.

"Yra dėliojamas pertvarkų įvykdymo planas. Lietuvos futbole yra daug taisytinų dalykų. Esame numatę, kad, be nacionalinio stadiono, Lietuvoje turėtų atsirasti keturi ketvirtos kategorijos UEFA stadionai. Infrastruktūra reikalinga ir žiūrovams, ir žaidėjams. Numatyta keliolika dengtų maniežų visoje Lietuvoje bei šimtai nedidelių aikštelių treniruotėms", - ambicingai kalbėjo A. Šuika.

Šių permainų sumanytojai keliskart pakartojo, kad visas jų veiksmų planas bus pateiktas visuomenei artimiausiomis dienomis. Vėliau jis bus pristatomas visų Lietuvos apskričių futbolo federacijoms, kurios kitų metų pavasarį balsuos LFF prezidento rinkimuose.

"Vakarų ekspresui" pasiteiravus, ar tarp kandidatų į LFF prezidento postą gali būti klaipėdiečių, A.Šuika atsakė.

"Galimybių yra. Taip pat, kaip yra galimybių tarp kandidatų pavardžių matyti vilnietį ar kauunietį", - kalbėjo A. Šuika.