Klaipėdą kankina olimpiečių stygius

Klaipėdą kankina olimpiečių stygius

Iš penktadienio į šeštadienį, antrą valandą nakties Lietuvos laiku, Rio de Žaneire (Brazilija) prasidės svarbiausio ir didžiausio ketverių metų sporto įvykio - olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Tačiau Klaipėdoje nerimo ir liūdesio kelia tai, kad šiose olimpinėse žaidynėse uostamiesčiui atstovaus vos vienas sportininkas - 25-erių sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį tai pirmas kartas, kai Klaipėdai atstovauja tik vienas atletas. O peržvelgus olimpinių žaidynių istoriją matyti, kad buvo laikai, kai Klaipėdai atstovavo net 15 olimpiečių. Tad kodėl uostamiesčio sportas ritasi žemyn?

<text>Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį tai pirmas kartas, kai Klaipėdai atstovauja vos vienas olimpietis. 
<p>Į Atlantą - 15 olimpiečių
<text>Nuo nepriklausomybės laikų pati gausiausia klaipėdiečių sportininkų brigada varžėsi 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse. Tąkart mūsų miestui atstovavo net 14 atletų: dviratininkai - Linas Balčiūnas (atsarginis), Artūras Kasputis (iškovota 10 vieta), Remigijus Lupeikis (11 vieta), Rasa Mažeikytė (6 vieta), Raimondas Vilčinskas (nebaigė distancijos), Jonas Romanovas (nebaigė distancijos), Mindaugas Umaras (11 vieta), Artūras Trumpauskas (11 vieta), plaukikas Mindaugas Bružas (18 vieta), sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas (19 vieta), imtynininkas Ričardas Pauliukonis (9 vieta), šiuolaikinės penkiakovės atstovas Andrejus Zadneprovskis (12 vieta) bei krepšininkai - Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas. Pastarieji trys krepšininkai mūsų miestui ir visai Lietuvai padovanojo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro bronzos medalius.      
Po devynis klaipėdiečius dalyvavo 2000 metais Sidnėjaus ir 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse.  
Sidnėjuje vėl žibėjo mūsų krepšininkai E. Žukauskas ir S. Štombergas, padėję Lietuvai iškovoti bronzos medalius. Šiose žaidynėse dalyvavę dviratininkai: A. Kasputis (25 vieta), R. Lupeikis (nebaigė varžybų), R. Mažeikytė (11 vieta), S. Šarkauskas (nebaigė varžybų), imtynininkas R. Pauliukonis (17 vieta), A. Zadneprovskis (7 vieta) bei sunkiaatletis R.  Vyšniauskas (11 vieta) liko be apdovanojimų. 
Atėnuose varžėsi šie klaipėdiečiai: dviratininkai - R. Vilčinskas (8 vieta), Tomas Vaitkus (8 vieta), sunkiaatletis Ramūnas Vyšniaukas (5 vieta), plaukikas Pavelas Suškovas (26 vieta), irkluotojas Einaras Šiaudvytis (14 vieta), krepšininkai - Arvydas Micijauskas, E. Žukauskas ir S. Štombergas (4 vieta) bei sidabro medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis. Dar minėtose žaidynėse krepšininkai ir sunkiaatletis R. Vyšniauskas buvo itin arti apdovanojimų pakylos.
1992 metais Barselonos olimpiečių pagrindą sudarė irkluotojai - Violeta Bernotaitė, Violeta Lastakauskaitė (abi liko dešimtos), Ričardas Bukys ir Zigmantas Gudauskas (abu liko 17-ti). Taip pat Lietuvos uostamiesčiui atstovavo dviratininkas Saulius Šarkauskas (23 vieta) ir lengvaatletis Benjaminas Viluckas (21 vieta). 
2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse varžėsi dvi lengvaatletės L. Grinčikaitė (17 vieta), E. Staišiūnaitė (34 vieta) sunkiaatletis R. Vyšniauskas (nebuvo klasifikuotas) bei bronzos medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis.  
2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo keturi klaipėdiečiai: lengvaatlečiai - L. Grinčikaitė (17 vieta) ir Eglė Staišiūnaitė (34 vieta) bei dviratininkai - Ramūnas Navardauskas (plento lenktynėse 46 vieta, atskiro starto lenktynėse 21 vieta) ir Gediminas Bagdonas plentas, grupinės lenktynės - 59 vieta). 
<p>Tarybų sąjungoje - klaipėdiečių medalių lietus
<text>Buvo laikai, kad Klaipėdos dviratininkai olimpinėse žaidynėse žibėjo pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Tai buvo 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse. Tąkart klaipėdiečiai atstovavo Tarybų sąjungos (TSRS) rinktinei, kadangi nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo. Būtent 1988 metais mūsų dviratininkams buvo tarsi aukso amžius: Gintautas Umaras tapo ne tik individualių varžybų, bet ir komandinių varžybų olimpiniu čempionu. Taip pat komandą sudarė A. Kasputis ir M. Umaras. Tiesa, aukso medalis iš klaipėdiečių neatiteko tik M. Umarui. Jis dalyvavo tik komandinių persekiojimo lenktynių ketvirtfinalio kovoje, o finale ši vieta buvo užleista kitam TSRS rinktinės atstovui.
Tais laikais patekti į Tarybų sąjungos rinktinę buvo didžiulis pasiekimas. 
Vos po vieną olimpietį Klaipėda turėjo ir 1928 metais Amsterdamo olimpinėse žaidynėse (lengvaatletis Hansas Švimėnas, 100 m. 63-71 vieta, 200 m. 31-34 vieta), ir 1968 metais Mechiko olimpinėse žaidynėse (krepšininkas Modestas Paulauskas, 3 vieta) ir 1972 metais Miunchene (krepšininkas Modestas Paulauskas, 1 vieta), ir 1980 metais Maskvos olimpinėse žaidynėse (lengvaatletė Jadvyga Putinienė, 11 vieta). 
<p>Rekordinės žaidynės
<text>Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 5-21 dienomis. skelbiama, kad šios žaidynės rekordą pasieks tiek šalių, tiek sporto šakų skaičiumi. Olimpiadoje dalyvaus per 10 500 sportininkų iš 206 nacionalinių olimpinių komitetų (NOK). Kosovas ir Pietų Sudanas olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą. Tuo tarpu Kuveito delegacijai nebuvo leista dalyvauti žaidynėse dėl vyriausybės įtakos sporto veiklai. Visi jų sportininkai dalyvaus su olimpine vėliava. 28 olimpinėse sporto šakose, tarp kurių ir 2009 m. į rungtynių programą įtraukti golfas bei regbis-7, bus išdalinti 306 medaių rinkiniai. Sporto rungtynės vyks 33 arenose Rio de Žaneire bei 5 arenose San Paule, Belo Horizontėje, Salvadore, Brazilijoje ir Manause.
Šios vasaros olimpinės žaidynės bus pirmosios Pietų Amerikos žemyne, antrosios - Lotynų Amerikoje (po Meksiko žaidynių), trečiosios - pietų pusrutulyje bei pirmosios portugališkai kalbančioje valstybėje. Šios žaidynės taip pat pirmosios, kai Tarptautiniam olimpiniam komitetui vadovauja Tomas Bachas.
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dayvaysiantis A. Didžbalis teikia daug vilčių. Šis Bronislavo Vyšniausko auklėtinis 2015 metais padarė tai, apie ką Europa kalbės dar ne vienerius metus - pirmą kartą šalies istorijoje tapo ne tik savo svorio grupės (iki 94 kg), bet ir absoliučiu Senojo žemyno čempionu. Tai geriausia per visą Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos istoriją lietuvio užimta vieta.
Taip pat A. Didžbalis 2015 metų pabaigoje Hiustone (JAV) vykusiame pasaulio čempionate tapo rovimo rungties vicečempionu, tačiau vėliau dėl priešininko diskvalifikacijos Aurimui atiteko aukso medalis. 
A. Didžbalis daugybę kartų gerino Lietuvos rekordus.
Klaipėdiečiui Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse prognozuoja 1-6 vietas. Jis su treneriu B. Vyšniausku į Braziliją išvyksta rugpjūčio 10 dieną (trečiadienį), o varžybos vyks iš rugpjūčio 13 į 14 d. (iš šeštadienio į sekmadienį) 1 valandą nakties (Lietuvos laiku).  
<pv1>"Olimpiada - tarsi sapnas"
<inf>Modestas PAULAUSKAS, olimpinis krepšinio čempionas
Tai, kad Klaipėdos miestui šįkart atstovaus vos vienas olimpietis, tragedijos daryti nereikėtų. Klaipėda - jūrinis miestas. Juk vieną dieną bangos būna didesnės, kitą dieną - mažesnės. Taip pat yra ir gyvenime. Klaipėda visada buvo sportiškas miestas. Nereikia nuleisti rankų. Gal tik patarčiau Klaipėdos sporto ir valdžios atstovams susėsti prie bendro stalo ir ramiai pasikalbėti, apsvarstyti, ką keisti ir daryti geriau. Kita vertus, sportas ir jo rezultatai - nenuspėjami, vienas metais gali sektis geriau, kitais - prasčiau.
Aš pats olimpinių žaidynių duris pravėriau būdamas 23 metų per Mechiko olimpines žaidynes. Nedaug trūko, kad į olimpines žaidynes patekčiau ir 19-kos metų. Tada buvau tryliktas žaidėjas ir treneris mane pasikvietė bei pasakė: "Esi dar jaunas, viskas prieš akis, nepyk". Pamenu, kad tada olimpinės žaidynės vyko rudenį, aš po stovyklos, nepatekęs į žaidynes, važiavau namo, buvo šalta, šlapia, niūru... Supratau, kad tokiomis akimirkomis svarbiausia nepulti į paniką, o dar labiau dirbti, stengtis bandyti tobulėti. Įdomu tai, kad po šešių mėnesių per Europos čempionatą aš jau patekau į startinį rinktinės penketą ir net buvau pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. 
Kai 1968 metais patekau į Mechiko olimpines žaidynes, itin didžiulį įspūdį paliko olimpinis kaimelis: dešimt tūkstančių geriausių pasaulio sportininkų, pasipuošusių įvairių spalvų atributika, kostiumais, liejosi tautinės dainos. O olimpinių žaidynių atidarymas - tarsi pasaka, sapnas. Vaizdo ir jausmų neįmanoma apsakyti žodžiais: stadiono didybė ir tribūnose masės žmonių... Tiesiog eini ir užgniaužia kvapą, jauti net savotišką žaidynių skonį. Klausiate, koks jausmas tapti olimpiniu čempionu? Pasakysiu paprastai, neapsakomas. Nesinori nei miegoti, nei valgyti, sielą užplūsta vidinis pakilimas. Tačiau stengiesi išlikti žmogumi, netapti lėle barbe ar panašiai. Negalima pakilti aukščiau žemės, nes anksčiau ar vėliau gali labai skaudžiai nukristi žemyn. Visada svarbiausia išlikti paprastu žmogumi. Aš vadovaujuosi tokia logika.  
<pv1>"Reikia pamąstyti, ką keisti"
<inf>Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Tai, kad iš Klaipėdos miesto Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvaus vos vienas olimpietis, tuos, kurie atsakingi už sporto situaciją, turėtų ne tik liūdinti, bet ir neraminti. Reikėtų gerai pamąstyti, ar einame teisingu keliu. Gal ne viskas gerai sudėliota mūsų olimpiečių rengimo procese Lietuvos sporto kontekste? Kita vertus, mūsų komandinių sporto šakų atstovai - krepšininkai, rankininkai, futbolininkai nacionaliniuose čempionatuose - tarp šalies lyderių. Nesiimu vertinti trenerių apsisprendimo ir motyvų dėl vienų ar kitų žaidėjų pasirinkimo į Lietuvos krepšinio rinktinę, tačiau neretai atrodo, kad ten dominuoja Vilniaus ir Kauno sindromas. Daugeliui atrodė, kad krepšinio rinktinės duris pravers Klaipėdos "Neptūno" žaidėjas Mindaugas Girdžiūnas, bet atsitiko kitaip. 
Nebijokime pasakyti, kad esame praradę dviratininkų pozicijas. Anksčiau gi nuolat olimpinėse žaidynėse būdavo dviratininkų iš Klaipėdos, taip pat ir irkluotojų. Neturėtų būti taip, kad išėjus vienam ar kitam treneriui, prarastume pozicijas. Reikia dirbti kryptingai ir vieningai. Manau, jei sporto bendruomenė bus ta tikra bendruomene, viena kitiems padedanti, tada viskas susitvarkys. Po kiekvienų žaidynių ar šiaip gyvenimo įvykių, kai matai, jog prarandi tam tikras pozicijas, reikia apmąstyti, ką keisti ir daryti geriau. Klaipėdai jau vadovauja naujas sporto vadovas. Sakoma: "Vienas lauke ne karys", tačiau mes žinome, kad naujasis vadovas - buvęs karys. Tikėkimės, kad jam pavyks sutelkti ir suaktyvinti sporto bendruomenę bei Klaipėdos sportas palaipsniui keisis į gerąją pusę.  
<pv1>"Tai nėra loterija ar sėkmė, o juodas darbas"
<inf>Gintautas UMARAS, olimpinis dviračių sporto čempionas 
Aukšto meistriškumo sportininkų parengimas - specifinis procesas. Klaipėda šįkart parengė tik vieną olimpietį, tačiau, manau, tai priklauso ne tik nuo klaipėdiečių, bet ir nuo visos sporto politikos. Klaipėdoje yra likę mažiau struktūrų, kurios galėtų tuo užsiimti. Apskritai Lietuvai jau ketvirtį amžiaus gana skurdžiai su iškovotais olimpiniais medaliais. Tikrai norėtųsi ir jų turėtų būti daugiau.
Man pačiam teko dalyvauti olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje, Seule. Tais laikais nuvykti į tokią šalį buvo kažkas nerealaus. Tada negalėjai nusipirkti bilietų ir šiaip sau užsinorėjęs keliauti. Olimpinės žaidynės buvo mano olimpinė svajonė, kuri, džiugu, kad išsipildė. Įspūdžiai ir jausmai - neapsakomi. Tapti olimpiniu čempionu - tikra šventė. Bet visa tai pasiekiama per daugelio metų kryptingą darbą, tai nėra kokia loterija ar sėkmė, o juodas darbas ir to darbo rezultatas.
<pv1>"Rimtų konkurentų - į valias"
<inf>Bronislavas VYŠNIAUSKAS, Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris 
<inf>Pagal pasaulio reitingą į olimpines žaidynes patektų ne tik Aurimas Didžbalis, bet ir kitas mūsų sunkiaatletis Žygimantas Stanulis. Geriausiųjų penkioliktukas gali patekti į olimpiadą, o Žygimantas reitinge užima net penktąją vietą. Tačiau yra susidariusi tokia, kad Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija yra nusprendusi, jog vienoje svorio kategorijoje gali dalyvauti tik vienas vienos šalies atstovas, jei komandiniame čempionate neiškovojo bent 24 vietos. Tai absurdas. Daugelio mažesnių šalių atstovams, turintiems po kelis profesionalus, sunku nurungti didžiųjų šalių komandas. Tikimės, kad po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bus didelių permainų. Apie tai jau yra kalbama.
Mūsų tikslas olimpinėse žaidynėse pasirodyti kuo geriau. Žinote, kad sporte prognozės - nedėkingas dalykas. stengsimės, kiek pajėgsime, o kaip bus - matysime. Kiek sekame tendencijas, Aurimo svorio grupėje (iki 94 kg) yra maždaug septyni-aštuoni panašaus pajėgumo sunkiaatlečiai, tarp jų - du iraniečiai, du lenkai, du baltarusiai ir ukrainietis.   
<foto>OLIMPIETIS. Klaipėdiečiui Aurimui Didžbaliui Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse prognozuoja 1-6 vietas. Jis su treneriu Bronislavu Vyšniausku į Braziliją išvyksta rugpjūčio 10 dieną (trečiadienį), o sunkiosios atletikos varžybos vyks iš rugpjūčio 13 į 14 d. (iš šeštadienio į sekmadienį) 1 valandą nakties (Lietuvos laiku).  
<foto-autor>
<foto>PAROLIMPIEČIAI. Netrukus po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, rugsėjo 7-18 dienomis, vyks parolimpinės žaidynės, kuriose varžysis du klaipėdiečiai lengvaatletė Ramunė Adomaitienė ir irkluotojas Augustas Navickas.
<foto-autor>
<isnasa>NEEILINIS PASIEKIMAS. Gintautas Umaras - vienintelis ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos sportininkas, kuris vieneriose olimpinėse žaidynėse sugebėjo iškovoti du aukso medalius. tai buvo 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse.  
<isnasa>Per visą istoriją iš klaipėdiečių daugiausiai pasirodymų olimpinėse žaidynėse surengė dviratininkai - 18 kartų. Po jų seka krepšininkai - 9 kartai. Daugiausiai kartų - po 4 - iš klaipėdiečių olimpinėse žaidynėse dalyvavo sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas ir šiuolaikinės penkiakovės atstovas Andrejus Zadneprovskis. Nors pastarąjį nevisi įvardija klaipėdiečiu.
<autor>Algirdas PLUNGĖ, sporto istorikas 

Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį tai pirmas kartas, kai Klaipėdai atstovauja vos vienas olimpietis. 

Į Atlantą - 15 olimpiečių

Nuo nepriklausomybės laikų pati gausiausia klaipėdiečių sportininkų brigada varžėsi 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse. Tąkart mūsų miestui atstovavo net 14 atletų: dviratininkai - Linas Balčiūnas (atsarginis), Artūras Kasputis (iškovota 10 vieta), Remigijus Lupeikis (11 vieta), Rasa Mažeikytė (6 vieta), Raimondas Vilčinskas (nebaigė distancijos), Jonas Romanovas (nebaigė distancijos), Mindaugas Umaras (11 vieta), Artūras Trumpauskas (11 vieta), plaukikas Mindaugas Bružas (18 vieta), sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas (19 vieta), imtynininkas Ričardas Pauliukonis (9 vieta), šiuolaikinės penkiakovės atstovas Andrejus Zadneprovskis (12 vieta) bei krepšininkai - Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas.

Pastarieji trys krepšininkai mūsų miestui ir visai Lietuvai padovanojo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro bronzos medalius.    

Po devynis klaipėdiečius dalyvavo 2000 metais Sidnėjaus ir 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse.  Sidnėjuje vėl žibėjo mūsų krepšininkai E. Žukauskas ir S. Štombergas, padėję Lietuvai iškovoti bronzos medalius. Šiose žaidynėse dalyvavę dviratininkai: A. Kasputis (25 vieta), R. Lupeikis (nebaigė varžybų), R. Mažeikytė (11 vieta), S. Šarkauskas (nebaigė varžybų), imtynininkas R. Pauliukonis (17 vieta), A. Zadneprovskis (7 vieta) bei sunkiaatletis R.  Vyšniauskas (11 vieta) liko be apdovanojimų. Atėnuose varžėsi šie klaipėdiečiai: dviratininkai - R. Vilčinskas (8 vieta), Tomas Vaitkus (8 vieta), sunkiaatletis Ramūnas Vyšniaukas (5 vieta), plaukikas Pavelas Suškovas (26 vieta), irkluotojas Einaras Šiaudvytis (14 vieta), krepšininkai - Arvydas Micijauskas, E. Žukauskas ir S. Štombergas (4 vieta) bei sidabro medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis.

Dar minėtose žaidynėse krepšininkai ir sunkiaatletis R. Vyšniauskas buvo itin arti apdovanojimų pakylos.

1992 metais Barselonos olimpiečių pagrindą sudarė irkluotojai - Violeta Bernotaitė, Violeta Lastakauskaitė (abi liko dešimtos), Ričardas Bukys ir Zigmantas Gudauskas (abu liko 17-ti). Taip pat Lietuvos uostamiesčiui atstovavo dviratininkas Saulius Šarkauskas (23 vieta) ir lengvaatletis Benjaminas Viluckas (21 vieta). 

2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse varžėsi dvi lengvaatletės L. Grinčikaitė (17 vieta), E. Staišiūnaitė (34 vieta) sunkiaatletis R. Vyšniauskas (nebuvo klasifikuotas) bei bronzos medalį iškovojęs šiuolaikinės penkiakovės atstovas A. Zadneprovskis.  2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo keturi klaipėdiečiai: lengvaatlečiai - L. Grinčikaitė (17 vieta) ir Eglė Staišiūnaitė (34 vieta) bei dviratininkai - Ramūnas Navardauskas (plento lenktynėse 46 vieta, atskiro starto lenktynėse 21 vieta) ir Gediminas Bagdonas plentas, grupinės lenktynės - 59 vieta). 

Tarybų sąjungoje - klaipėdiečių medalių lietus

Buvo laikai, kad Klaipėdos dviratininkai olimpinėse žaidynėse žibėjo pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Tai buvo 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse. Tąkart klaipėdiečiai atstovavo Tarybų sąjungos (TSRS) rinktinei, kadangi nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo. Būtent 1988 metais mūsų dviratininkams buvo tarsi aukso amžius: Gintautas Umaras tapo ne tik individualių varžybų, bet ir komandinių varžybų olimpiniu čempionu. Taip pat komandą sudarė A. Kasputis ir M. Umaras.

Tiesa, aukso medalis iš klaipėdiečių neatiteko tik M. Umarui. Jis dalyvavo tik komandinių persekiojimo lenktynių ketvirtfinalio kovoje, o finale ši vieta buvo užleista kitam TSRS rinktinės atstovui.Tais laikais patekti į Tarybų sąjungos rinktinę buvo didžiulis pasiekimas. 

Vos po vieną olimpietį Klaipėda turėjo ir 1928 metais Amsterdamo olimpinėse žaidynėse (lengvaatletis Hansas Švimėnas, 100 m. 63-71 vieta, 200 m. 31-34 vieta), ir 1968 metais Mechiko olimpinėse žaidynėse (krepšininkas Modestas Paulauskas, 3 vieta) ir 1972 metais Miunchene (krepšininkas Modestas Paulauskas, 1 vieta), ir 1980 metais Maskvos olimpinėse žaidynėse (lengvaatletė Jadvyga Putinienė, 11 vieta). 

Rekordinės žaidynės

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 5-21 dienomis. skelbiama, kad šios žaidynės rekordą pasieks tiek šalių, tiek sporto šakų skaičiumi. Olimpiadoje dalyvaus per 10 500 sportininkų iš 206 nacionalinių olimpinių komitetų (NOK). Kosovas ir Pietų Sudanas olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą. Tuo tarpu Kuveito delegacijai nebuvo leista dalyvauti žaidynėse dėl vyriausybės įtakos sporto veiklai. Visi jų sportininkai dalyvaus su olimpine vėliava. 28 olimpinėse sporto šakose, tarp kurių ir 2009 m. į rungtynių programą įtraukti golfas bei regbis-7, bus išdalinti 306 medaių rinkiniai.

Sporto rungtynės vyks 33 arenose Rio de Žaneire bei 5 arenose San Paule, Belo Horizontėje, Salvadore, Brazilijoje ir Manause.Šios vasaros olimpinės žaidynės bus pirmosios Pietų Amerikos žemyne, antrosios - Lotynų Amerikoje (po Meksiko žaidynių), trečiosios - pietų pusrutulyje bei pirmosios portugališkai kalbančioje valstybėje. Šios žaidynės taip pat pirmosios, kai Tarptautiniam olimpiniam komitetui vadovauja Tomas Bachas.

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dayvaysiantis A. Didžbalis teikia daug vilčių. Šis Bronislavo Vyšniausko auklėtinis 2015 metais padarė tai, apie ką Europa kalbės dar ne vienerius metus - pirmą kartą šalies istorijoje tapo ne tik savo svorio grupės (iki 94 kg), bet ir absoliučiu Senojo žemyno čempionu. Tai geriausia per visą Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos istoriją lietuvio užimta vieta.Taip pat A. Didžbalis 2015 metų pabaigoje Hiustone (JAV) vykusiame pasaulio čempionate tapo rovimo rungties vicečempionu, tačiau vėliau dėl priešininko diskvalifikacijos Aurimui atiteko aukso medalis. A. Didžbalis daugybę kartų gerino Lietuvos rekordus.

Klaipėdiečiui Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse prognozuoja 1-6 vietas. Jis su treneriu B. Vyšniausku į Braziliją išvyksta rugpjūčio 10 dieną (trečiadienį), o varžybos vyks iš rugpjūčio 13 į 14 d. (iš šeštadienio į sekmadienį) 1 valandą nakties (Lietuvos laiku).  

"Olimpiada - tarsi sapnas"

Modestas PAULAUSKAS, olimpinis krepšinio čempionas

Tai, kad Klaipėdos miestui šįkart atstovaus vos vienas olimpietis, tragedijos daryti nereikėtų. Klaipėda - jūrinis miestas. Juk vieną dieną bangos būna didesnės, kitą dieną - mažesnės. Taip pat yra ir gyvenime. Klaipėda visada buvo sportiškas miestas. Nereikia nuleisti rankų. Gal tik patarčiau Klaipėdos sporto ir valdžios atstovams susėsti prie bendro stalo ir ramiai pasikalbėti, apsvarstyti, ką keisti ir daryti geriau. Kita vertus, sportas ir jo rezultatai - nenuspėjami, vienas metais gali sektis geriau, kitais - prasčiau.Aš pats olimpinių žaidynių duris pravėriau būdamas 23 metų per Mechiko olimpines žaidynes. Nedaug trūko, kad į olimpines žaidynes patekčiau ir 19-kos metų. Tada buvau tryliktas žaidėjas ir treneris mane pasikvietė bei pasakė: "Esi dar jaunas, viskas prieš akis, nepyk". Pamenu, kad tada olimpinės žaidynės vyko rudenį, aš po stovyklos, nepatekęs į žaidynes, važiavau namo, buvo šalta, šlapia, niūru... Supratau, kad tokiomis akimirkomis svarbiausia nepulti į paniką, o dar labiau dirbti, stengtis bandyti tobulėti. Įdomu tai, kad po šešių mėnesių per Europos čempionatą aš jau patekau į startinį rinktinės penketą ir net buvau pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Kai 1968 metais patekau į Mechiko olimpines žaidynes, itin didžiulį įspūdį paliko olimpinis kaimelis: dešimt tūkstančių geriausių pasaulio sportininkų, pasipuošusių įvairių spalvų atributika, kostiumais, liejosi tautinės dainos. O olimpinių žaidynių atidarymas - tarsi pasaka, sapnas. Vaizdo ir jausmų neįmanoma apsakyti žodžiais: stadiono didybė ir tribūnose masės žmonių... Tiesiog eini ir užgniaužia kvapą, jauti net savotišką žaidynių skonį. Klausiate, koks jausmas tapti olimpiniu čempionu? Pasakysiu paprastai, neapsakomas. Nesinori nei miegoti, nei valgyti, sielą užplūsta vidinis pakilimas. Tačiau stengiesi išlikti žmogumi, netapti lėle barbe ar panašiai. Negalima pakilti aukščiau žemės, nes anksčiau ar vėliau gali labai skaudžiai nukristi žemyn. Visada svarbiausia išlikti paprastu žmogumi. Aš vadovaujuosi tokia logika.

"Reikia pamąstyti, ką keisti"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras

Tai, kad iš Klaipėdos miesto Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvaus vos vienas olimpietis, tuos, kurie atsakingi už sporto situaciją, turėtų ne tik liūdinti, bet ir neraminti. Reikėtų gerai pamąstyti, ar einame teisingu keliu. Gal ne viskas gerai sudėliota mūsų olimpiečių rengimo procese Lietuvos sporto kontekste? Kita vertus, mūsų komandinių sporto šakų atstovai - krepšininkai, rankininkai, futbolininkai nacionaliniuose čempionatuose - tarp šalies lyderių. Nesiimu vertinti trenerių apsisprendimo ir motyvų dėl vienų ar kitų žaidėjų pasirinkimo į Lietuvos krepšinio rinktinę, tačiau neretai atrodo, kad ten dominuoja Vilniaus ir Kauno sindromas. Daugeliui atrodė, kad krepšinio rinktinės duris pravers Klaipėdos "Neptūno" žaidėjas Mindaugas Girdžiūnas, bet atsitiko kitaip. Nebijokime pasakyti, kad esame praradę dviratininkų pozicijas. Anksčiau gi nuolat olimpinėse žaidynėse būdavo dviratininkų iš Klaipėdos, taip pat ir irkluotojų. Neturėtų būti taip, kad išėjus vienam ar kitam treneriui, prarastume pozicijas. Reikia dirbti kryptingai ir vieningai. Manau, jei sporto bendruomenė bus ta tikra bendruomene, viena kitiems padedanti, tada viskas susitvarkys. Po kiekvienų žaidynių ar šiaip gyvenimo įvykių, kai matai, jog prarandi tam tikras pozicijas, reikia apmąstyti, ką keisti ir daryti geriau. Klaipėdai jau vadovauja naujas sporto vadovas. Sakoma: "Vienas lauke ne karys", tačiau mes žinome, kad naujasis vadovas - buvęs karys. Tikėkimės, kad jam pavyks sutelkti ir suaktyvinti sporto bendruomenę bei Klaipėdos sportas palaipsniui keisis į gerąją pusę.  

"Tai nėra loterija ar sėkmė, o juodas darbas"

Gintautas UMARAS, olimpinis dviračių sporto čempionas 

Aukšto meistriškumo sportininkų parengimas - specifinis procesas. Klaipėda šįkart parengė tik vieną olimpietį, tačiau, manau, tai priklauso ne tik nuo klaipėdiečių, bet ir nuo visos sporto politikos. Klaipėdoje yra likę mažiau struktūrų, kurios galėtų tuo užsiimti. Apskritai Lietuvai jau ketvirtį amžiaus gana skurdžiai su iškovotais olimpiniais medaliais. Tikrai norėtųsi ir jų turėtų būti daugiau.Man pačiam teko dalyvauti olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje, Seule. Tais laikais nuvykti į tokią šalį buvo kažkas nerealaus. Tada negalėjai nusipirkti bilietų ir šiaip sau užsinorėjęs keliauti. Olimpinės žaidynės buvo mano olimpinė svajonė, kuri, džiugu, kad išsipildė. Įspūdžiai ir jausmai - neapsakomi. Tapti olimpiniu čempionu - tikra šventė. Bet visa tai pasiekiama per daugelio metų kryptingą darbą, tai nėra kokia loterija ar sėkmė, o juodas darbas ir to darbo rezultatas.

"Rimtų konkurentų - į valias"

Bronislavas VYŠNIAUSKAS, Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris 

Pagal pasaulio reitingą į olimpines žaidynes patektų ne tik Aurimas Didžbalis, bet ir kitas mūsų sunkiaatletis Žygimantas Stanulis. Geriausiųjų penkioliktukas gali patekti į olimpiadą, o Žygimantas reitinge užima net penktąją vietą. Tačiau yra susidariusi tokia, kad Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija yra nusprendusi, jog vienoje svorio kategorijoje gali dalyvauti tik vienas vienos šalies atstovas, jei komandiniame čempionate neiškovojo bent 24 vietos. Tai absurdas. Daugelio mažesnių šalių atstovams, turintiems po kelis profesionalus, sunku nurungti didžiųjų šalių komandas. Tikimės, kad po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bus didelių permainų. Apie tai jau yra kalbama.Mūsų tikslas olimpinėse žaidynėse pasirodyti kuo geriau. Žinote, kad sporte prognozės - nedėkingas dalykas. stengsimės, kiek pajėgsime, o kaip bus - matysime. Kiek sekame tendencijas, Aurimo svorio grupėje (iki 94 kg) yra maždaug septyni-aštuoni panašaus pajėgumo sunkiaatlečiai, tarp jų - du iraniečiai, du lenkai, du baltarusiai ir ukrainietis.   

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder