Kazys Maksvytis: "Sudie, mylimoji Klaipėda"

"Tikrai Klaipėdą palieku su geromis emocijomis, be jokių pykčių, be jokių pašalinių minčių. Aš iš Klaipėdos išvykstu pakelta galva, atidaviau visą savo energiją, nedalyvavau lažybų skandaluose ar nešvariuose žaidimuose. Tiesiog stengiausi dirbti sąžiningai, taip, kaip moku. Deja, paskutiniais metais nepasisekė, bet, manau, ateitis bus gera", - išskirtiniame "Vakarų ekspreso" interviu širdį atvėrė net trejus metus Klaipėdos "Neptūno" krepšinio klubą treniravęs Kazys Maksvytis.

Jei prisimintume visus šio krepšinio specialisto "Neptūne" praleistus metus, tai džiaugsmingų akimirkų buvo kur kas daugiau, nei liūdnų.

"Neptūnas" pasiekė tai, apie ką dauguma krepšinio sirgalių galėjo tik tyliai pasvajoti - įbrido į Senojo žemyno prestižiškiausio krepšinio turnyro - Eurolygos upę ir čia pasiekė net keturias pergales. Juk prieš tai dar buvo iškovoti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos (2013 metais) ir sidabro (2014 metais) medaliai. Apie tokius pasiekimus Klaipėda svajojo ilgus dešimtmečius.

"Neptūno" klubas užsiaugino ištikimų sirgalių būrį - vis dažniau net 5,5 tūkstančio vietų esanti "Švyturio" arena būdavo sausakimša.

Deja, 2014-2015 m. "Neptūno" sezono finišas buvo netikėtai skaudus - LKL mažojo finalo serijoje rezultatu 2:3 nusileista Utenos "Juventus" ekipai. Taigi, "Neptūnas" po dvejų iš eilės itin sėkmingų metų šį sezoną liko be medalių.

Visas "pamėlynavo"

Treneri, po LKL čempionato praėjo daugiau nei dvi savaitės. Kokios dabar mintys sukasi Jūsų galvoje? - pasiteiravome K. Maksvyčio.

Pavyko šiek tiek atsigauti. Po paskutinių LKL mažojo finalo rungtynių nemiegojau maždaug savaitę. Tik pastarosiomis dienomis jau pavyksta ramiau miegoti, nors būna, kad pabundu ir mąstau, kad galėjo viskas pasisukti "Neptūnui" naudinga linkme. Iš pradžių maniau, kad lengviau pavyks išgyventi šią nesėkmę, bet pasikankinti teko išties daug. Visada žinojau, kad mums, krepšinio žmonėms, tenka pajusti ne tik skambias pergales, bet ir skaudžius pralaimėjimus ir su tuo reikia susitaikyti. Visgi žmogus - toks organizmas, kad jaudinasi, graužia save ir panašiai.

"Neptūno" klube prabėgo treji mano karjeros, gyvenimo metai, buvo daug gražių emocijų, gražių rungtynių, tikrai prisirišau prie miesto... Jeigu galima taip pavadinti, kalbant apie "Neptūno" ir miesto spalvas, visas "pamėlynavau".

Bet kokiu atveju, tą trijų metų "Neptūno" komandos ir savo ciklą vertinu kaip tramplyną į priekį. Aš asmeniškai atėjau į šį klubą kažką pasiekęs jaunimo krepšinyje, tačiau dar žalias vyrų krepšinyje. Visgi manau, kad tas tramplynas, vertinant visų metų darbą, pavyko.

Ir tikrai Klaipėdą palieku su geromis emocijomis. Pasinaudodamas proga, norėčiau padėkoti komandos valdybai, administracijos darbuotojams, kurie suteikė šansą ne trejus metus dirbti, klysti ir taisyti savo klaidas.

Klaipėdos klubo pranašumas yra tas, kad jie treneriui leidžia dirbti savo darbą iki galo. Ir manau, kad būsimi treneriai į tą teigiamą faktą atsižvelgs.

Sykiu noriu padėkoti sirgaliams, visiems artimiems žmonėms, kurie mus nuoširdžiai palaikė. Po vienerių laimėtų Eurolygos rungtynių teko važiuoti su žmona pavakarieniauti ir atsidurti vidury miesto. Buvo malonu matyti, kad ne tik visa "Švyturio" arena, bet ir visa Danės krantinė, visas senamiestis buvo mėlynas: žmonės buvo pasipuošę mėlynais šalikais, marškinėliais, kita "Neptūno" atributika, visi džiaugėsi. Tokios akimirkos išties įsimintinos.

Manau, kad sukūrėme naują sirgalių kultūrą. "Neptūno" sirgalių norėčiau paprašyti, kad jie išliktų kantrūs ir palaikytų savo komandą ne tik tada, kai jie laimi prieš Eurolygos komandas, bet ir tada, kai pralaimi.

Aš, pavyzdžiui, esu "Manchester United" futbolo komandos sirgalius. Ši komanda kažkada laimėjo UEFA Čempionų lygos taurę ir aš esu jos fanas iki šiol, nesvarbu, kad ji pastaruoju metu ir pralaimi. Manau, kad tikras sirgalius turi būti būtent toks. Palaikykite savo miesto "Neptūno" komandą ir toliau. Ji eina teisingu keliu ir, manau, kad iškovos dar daug skambių pergalių bei padovanos jums džiugių akimirkų.

Silpnybė - vidurio puolėjas

Kalbant apie Jūsų karjerą "Neptūne", pirmaisiais metais buvo iškovoti LKL bronzos medaliai, antraisiais metais - vicečempionų titulai. Kas nutiko, kad trečiaisiais karjeros metais nesėkmingai susiklostė sezono pabaiga? Ar mąstėte, ką darytumėte kitaip, jei galėtumėte atsukti laiką atgal?

Be abejo, mąstėme. Visų pirma, nepavyko su vidurio puolėjo pozicija. Planavome, kad Simas Galdikas bus atsarginis vidurio puolėjas, o tapo pagrindinis. Mes, treneriai, juokavome: "Simai, nepavyksta rasti geresnio už tave." Kažkur nepataikėme... Nepavyko su aukštaūgio atranka. Viskas prasidėjo nuo Michailo Anisimovo, po to bandėme amerikietį Keithą Bensoną, tačiau jis netiko mūsų žaidimo stiliui.

Šiaip komanda sezono pabaigoje tikrai nežaidė savo geriausio žaidimo. Galbūt atsakomybę turime prisiimti ir mes, trenerių štabas. Galbūt nepataikėme su poilsio režimu, nebuvome tokie energingi... Galbūt reikėjo pakeisti aplinką, išvažiuoti į Palangą ar kur kitur, kaip tai darė "Žalgiris". Juk kauniečiai atkrintamosiose rungtynėse buvo kupini jėgų, o mes atvirkščiai - lyg išsekę.

Žvelgiant į visą sezoną, gaila, kad krepšinis yra ne futbolas, mums neužskaitė trečiosios vietos, kur tvirtai buvome įsitaisę po reguliariojo sezono. Tačiau krepšinis tuo ir įdomus, kad reikia žaisti atkrintamąsias rungtynes ir ten jau viskas sprendžiasi.

Manau, kad ši nesėkmė, jei taip galima pavadinti, neturėtų sustabdyti klubo kilimo į viršų. Juk Klaipėda pergalių link ėjo kantriai: po truputį stiprėjo klubas, vadyba, brendo žaidėjai. Žinoma, pergalės ateina ir su sėkme. Šiemet sezono pabaigoje mums jos tikrai trūko.

Praėjusią savaitę "Neptūno" klubo valdyba nusprendė keisti trenerių štabą. Ar jau žinote, kur pasisuks Jūsų karjera?

Gaila, kad teks palikti Klaipėdą. Mažoji dukra Greta, kuriai šiek tiek daugiau nei treji metukai, beveik visą gyvenimą praleido Klaipėdoje. Galima sakyti, kad ji yra klaipėdietė, nors gimė ne Klaipėdoje. Vyresnioji dukra Goda Klaipėdoje lankė darželį, susirado čia draugų.

Apskritai buvo smagu, kadangi gyvenau šalia gimtojo miestelio Darbėnų - per pusvalandį galėdavau nuvažiuoti pas mamą, aplankyti draugų. Kad ir čia, kur vyksta mūsų pokalbis - Mažvydo alėjoje, esu praleidęs daugybę vasarų pas savo krikšto tėvus. Jie gyveno Vytauto gatvėje. Visos šios Klaipėdos vietos man labai artimos. Tikrai buvo smagu grįžti į savo gimtąjį kraštą.

Išvyksta į Kauną

Tai papasakokite, kur pasuks Jūsų keliai?

Su šeima grįšime į Kauną, kur buvo mūsų namai iki šiol. Laikinojoje sostinėje turime savo butą.

Prieš kelias dienas susiskambinau su keliais agentais dėl darbo. Aš išlieku optimistas. Kažkada savo karjerą pradėjau Kaune: atvykau iš kaimo į didmiestį tik su sportiniu krepšiu studijuoti Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar - Lietuvos sporto universitetas) ir ten savo jėgomis kabinausi į gyvenimą: pradėjau savo krepšinio karjerą Kauno krepšinio mokykloje. Visą gyvenimą buvau įpratęs pats, be kitų pagalbos, kovoti už save, tad tą darysiu ir toliau. Visko pasiekiau savo rankomis.

Esu toks žmogus, kurį pralaimėjimai grūdina. Kiekvienas spyris į užpakalį yra postūmis į priekį. Šiek tiek pailsėsiu, atvėsiu ir kibsiu į darbus su dar didesne energija.

Dėl darbo Klaipėdoje, žinoma, apmaudu, kad taip baigėme sezoną, tačiau juk laiko atgal neatsuksi. Galiu pakartoti žinomo futbolo trenerio Jose Mourinho frazę, kurią jis pasakė po vienerių pralaimėtų rungtynių. Jo žurnalistai paklausė: "Ar jums ne gėda?" Jis atsakė: "Man tikrai ne gėda, aš nieko nenužudžiau, nieko neapvogiau, nieko neapgavau, aš esu tiesiog futbolo treneris, mylintis savo darbą. Deja, man šįkart nepasisekė."

Panašiai galėčiau pasakyti ir aš. Aš iš Klaipėdos išvykstu pakelta galva, atidaviau visą savo energiją, nedalyvavau lažybų skandaluose ar nešvariuose žaidimuose. Stengiausi dirbti sąžiningai, taip, kaip moku.

Teko girdėti, kad Jūs Darbėnuose - tarsi Dievas. O kaip su populiarumu Klaipėdoje? Ar gatvėje jaučiate veriančius praeivių žvilgsnius?

Negaliu sakyti, kad Darbėnuose esu Dievas, bet mane ten tikrai pažįsta. Tikrai smagu ten grįžti. Juolab kad iš Klaipėdos savo miestelį galėdavau pasiekti per pusvalandį. Darbėniškiai buvo prisijungę prie gausaus "Neptūno" sirgalių būrio.

Kasmet Darbėnuose organizuojame trys prieš tris gatvės krepšinio šventę, šią tradiciją tęsime ir šiemet. Tikrai prisijungsiu. Ši šventė vyksta rugpjūtį, turėsiu progą su visais susitikti. Dar birželio 28 dieną, per vadinamąsias Petrines, grįšiu į Darbėnus. Tradiciškai su šeima dalyvausime Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios mišiose, vėliau miestelyje vyks koncertai ir panašiai.

Kalbant apie populiarumą Klaipėdoje, matydavau veriančius žvilgsnius, neneigsiu - populiarumas išaugo.

Kartą reikėjo atlikti privalomąją automobilio techninę apžiūrą, darbuotojas mane atpažino, padiskutavome apie krepšinį. Nežinau, ar tai padėjo, bet techninė apžiūra buvo atlikta lengvai (juokiasi. - Autor. past.). Vėliau dar "Regitroje" keičiau automobilio vairavimo teises, darbuotojui sakau: "Tuoj duosiu dokumentus", o jis atrėžė: "Nereikia, jus ir taip pažįstame." Tas dėmesys turi ir teigiamų pusių, ir neigiamų. Kartais to viešumo nesinori, ypač po pralaimėtų rungtynių.

Kalbant apie paskutinę nesėkmę su "Neptūnu", kas padėjo išgyventi šias nemalonias akimirkas?

Žaizdas išgydo tik laikas. Visa tai išgyvenau jautriai... Turbūt tai vienas iš tų dalykų, kuris varo į priekį. Pralaimi, o vėliau ateina tas metas, kai labai nori reabilituotis.

Sunkiausiomis akimirkomis visada galėjau atsiremti į savo asistento ir draugo nuo studijų laikų Tomo Rinkevičiaus pečius.

Eurolyga - tarsi stebuklas

Per trejus metus "Neptūne" teko išlieti daug nervų - juk buvo daug rungtynių, kurių likimas sprendėsi paskutinėmis sekundėmis. Ar mąstėte, kiek per tas emocijas, įtampą susitrumpinote savo gyvenimą?

Sunku nustatyti... Toks jau trenerio darbas: daug emocijų, įtampos. Pats pasirinkau tokį kelią ir dėl to nėra ko kaltinti. Juk manęs į tą darbą niekas prievarta neatvedė. Trenerio darbas yra įtemptas, kadangi visą laiką reikia dirbti "on line" ir tave stebi krepšinio ekspertai, kurių Lietuvoje yra milijonai.

Lengviausia yra komentuoti ir kritikuoti trenerį po visko, kai pasiimi rungtynių protokolą ir matai skaičius. Tada klausia: "Kodėl nesustabdėte to ir to?" Paėmęs protokolą, ir aš būčiau daręs kitaip, bet reikia dirbti "on line" ir tų klaidų, be abejo, pasitaiko. Trenerio savybė, su kuria turi susitaikyti, - emociniai bangavimai. Kai iškovoji pergalę paskutinėmis sekundėmis, užplūsta vienos emocijos, kai panašiai pralaimi - visai kitos. Reikia stengtis į viską reaguoti ramiau: pernelyg nesidžiaugti laimėjus ir neverkti pralaimėjus. Tačiau kartais sunku tai įgyvendinti...

Stengiuosi elgtis su kitais taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi. Jei žmogus turi stiprias moralines nuostatas, jo nepakeis nei šlovė, nei skurdas, nei pinigai. Stengiuosi būti paprastas, koks ir buvau visada. Nemanau, kad esu pasiekęs visko, ko šiame gyvenime galiu. Labai tikiu, kad dar gyvenime teks perrašyti ne vieną laimėjimų metraštį.

Kaip sakoma: "Jei duoda - imk, jei muša - bėk." Stengiuosi iš gyvenimo kuo daugiau pasisemti ir nuolat tobulėti, žengti į priekį. Pats kartais kritiškai žvelgiu į savo darbą, matau, ko dar trūksta, tačiau tikiu, kad einu teisingu keliu.

Ką pačiam davė patirtis Eurolygoje?

Patirtis, kad ir kokia ji būtų, ar gera, ar bloga, tu ją turi išgyventi, jos negali nusipirksi iš lentynos. Turi patirti savo kailiu: tiek pergales, tiek pralaimėjimus.

Patirtis Eurolygoje - neįkainojama. Juk galėjau pasitikrinti jėgas su geriausiais krepšinio specialistais, tai suteikė pasitikėjimo ir man, ir žaidėjams, ir visam "Neptūno" klubui.

Įsimintiniausia pergalė, iškovota su "Neptūnu"?

Vieną kurią nors sunku išskirti. Pirmaisiais metais - bronzos medaliai, antraisiais metais - visa atkrintamųjų LKL rungtynių serija, pradedant su "Šiauliais", "Prienais" ir baigiant LKL finalu su "Žalgiriu". 2014-2015 metų sezoną išskirčiau Eurolygos pergales.

Kai per Vlado Garasto taurės turnyrą nugalėjome Europos taurės nugalėtoją Rimo Kurtinaičio treniruojamą Maskvos srities "Chimki" komandą, vėliau tik per pratęsimą nusileidome Eurolygos finalininkei Pirėjo "Olympiacos" komandai, su neptūniečiais juokavome: tai kokioje vietoj mes esame Europoje - antroje ar trečioje? (juokiasi. - Autor. past.). Kalbant rimtai, su "Neptūnu" gražių akimirkų išties buvo daug, bet visą euforiją sugadino sezono pabaiga. Norint visa tai išgelbėti, būtų pakakę laimėti paskutines rungtynes ir tada sezono finišas nebūtų toks liūdnas.

Kaip lesite vasarą?

Leisiu laiką su šeima. Juk per įtemptą krepšinio sezoną laiko šeimai lieka ne tiek jau ir daug. Bandysiu tai kompensuoti vasarą. Liepos mėnesį su šeima važiuosiu aplankyti savo draugų Prancūzijoje. Visas kitas poilsis - Lietuvoje. Tas poilsis tęsis iki tada, kol surasiu naują darbovietę.

Vaikystėje grojo pianinu

Papasakokite plačiau apie save, savo sportinio kelio pradžią, laisvalaikį.

Gimiau Kretingos rajone, Darbėnuose. Ten mano šaknys. Giminė - plati. Klaipėdoje nemažai gyvena giminaičių. Su jais susitinkame tradiciniuose Maksvyčių susitikimuose. Su Darbėnų miesteliu atsisveikinau baigęs vidurinę mokyklą.

Gyvendamas Darbėnuose bandžiau įvairias sporto šakas. Lankiau bokso, šaškių, karatė, futbolo treniruotes. Visas - po truputį. Šaškėmis galiu išmėginti jėgas gero lygio turnyre.

Vasarą patinka futbolą žaisti. Nors aplink Darbėnus yra miškų, tačiau nesu grybautojas ar uogautojas. Nesu ir žvejys. Man labiau patinka aktyvus poilsis, kai buriuojasi žmonės. Ir kol kas nieko, išskyrus medalius, nekolekcionuoju. Laukiu, kai persikraustysiu gyventi į didesnį būstą, gal namą, tada įrengsiu jiems vietą.

Tiesa, vaikystėje mama net buvo nuvedusi į muzikos mokyklą, nupirko pianiną. Kai po pusės metų bokso pratybų panorau lankyti krepšinį, treneris Gediminas Kuchalskis ironizavo: "Ką tu, pagranduk, veiksi krepšinio aikštelėje?"

Krepšinio pagrindus gavau studijuodamas Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Ten žaidžiau su antrąja komanda. Kol buvau jaunas, buvau savamokslis žaidėjas. Kovojau Kretingos pirmenybėse, šeimų turnyruose. Esame žaidę Budrio taurės šeimų turnyre. Patekome į finalinį turnyrą, kuriame užėmėme šeštąją vietą.

Matydamas, kad į sporto aukštumas neužkopsiu, susikoncentravau į trenerio darbą.

Augina dvi dukras

Papasakokite apie savo vaikystę, šeimą.

Šeimoje buvau trečias vaikas. Abi vyresnės - sesės. Šiandien Dianai - 47-eri, Snieguolei - 44-eri. Tėvas mėgo sportą - boksavosi, mama lankė gimnastikos pratybas. Dėdė - buvęs irkluotojas. Vienas pusbrolis - tinklininkas, kitas - Mindaugas Maksvytis - futbolininkas, gynęs "Atlanto" futbolo komandos vartus. Mindaugo tėvas - mano krikštatėvis. Klaipėdoje pas juos Vytauto gatvėje esu nemažai praleidęs dienų.

Jau šešeri metai esu susituokęs. Žmona Eglė - kaunietė. Auginame dvi dukreles: penkerių Godą ir trejų Gretą.

Žmona prieš mums susipažįstant domėjosi krepšiniu. Net giminės šaknys ją savotiškai įpareigoja, nes žmonos giminaitis - dėdė - garsusis Šarūnas Marčiulionis.

Ar grįžęs iš varžybų ar treniruočių šeimoje kalbatės apie krepšinį?

Ne. Stengiuosi nekalbėti. Žmona pagal mano nuotaiką supranta, kaip jaučiuosi. Labiausiai namie noriu tylos, nes trenerio darbas - psichologinis, su žmonėmis. Grįžus į šeimos ratą, norisi ramybės, nesinori matyti skraidančių lėkščių.

Vizitinė kortelė

Kazys Maksvytis (gimęs 1977 m. birželio 15 dieną Darbėnuose) yra auksinės Lietuvos jaunimo kartos treneris, laimėjęs Europos čempionatų aukso medalius su šešiolikmečiais, aštuoniolikmečiais, dvidešimtmečiais bei pasaulio čempiono aukso medalį su devyniolikmečių rinktine.
1995 m. baigė Darbėnų vidurinę mokyklą.
1999 m. baigė LKKA (dabar LSU), įgijo bakalauro laipsnį.
2001 m. įgijo magistro laipsnį.
Nuo 2000 iki 2011 metų dirbo Kauno krepšinio mokykloje.
Dirbo Kauno "Atleto", Kauno "Aisčių", Jonavos "Triobet" komandose.
2011 metais Lietuvos sporto žurnalistų buvo išrinktas geriausiu treneriu. Šis titulas tuomet K. Makvyčiui atiteko už tai, kad jo treniruojama Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktinė iškovojo pasaulio čempionato aukso medalius.
Dirbo Kauno "Atleto", Kauno "Aisčių", Jonavos "Triobet", Vilniaus "Sakalų" komandose.
2012 m. pradėjo treniruoti Klaipėdos "Neptūną". 2013 metais iškovoti LKL bronzos medaliai, 2014 metais - LKL vicečempionų titulas. "Neptūnas" debiutuoja Eurolygoje.
Kretingos rajono garbės pilietis.
Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu.