"Gintarinė jūrmylė" gimė iš marių akmens

Šimtus įvairaus amžiaus sportininkų iš visos Lietuvos sutraukiantis renginys - Klaipėdos sportinio sąjūdžio vizitinė kortelė, kuriam pradžią davė trys lengvajai atletikai pasišventę uostamiesčio vyrai: Mykolas Tumėnas, Andrejus Vaičiulis ir Juozas Rupšlaukis.

Ramybės nedavė akmuo

Idėja surengti unikalų bėgimą pajūryje daugybę metų kirbėjo Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos narių galvose. Tačiau vis trūko originalaus sprendimo - kaip padaryti tokį renginį, kuris išsiskirtų iš jau vykstančių uostamiestyje ir kituose Lietuvos miestuose. Kartą iš varžybų sugrįžęs tuomet lengvosios atletikos treneriu dirbęs, praeityje žinomas bėgikas M. Tumėnas pakvietė A. Vaičiulį: "Einam alaus".

"Iš karto supratau, - ne dėl alaus" - su šypsena prisimena tuomet miesto Lengvosios atletikos federacijos vadovu dirbęs vyras.

Pasirodo, ramybės M. Tumėnui nedavė akmuo - unikalus, bėgimo varžybas ir nugalėtojų vardus įamžinantis simbolis. Vienas toks riedulys, primenantis kasmet rengiamas varžybas, stovi Rygos centre. Kitas paminklinis akmuo, skirtas bėgikams, puošia Košicės (Čekija) miestą.

"Akmuo buvo minties pradžia, nuo kurios pradėjome diskusijas apie įvairius bėgimų variantus Klaipėdoje",- sakė M. Tumėnas.

Būsimųjų "Gintarinės jūrmylės" varžybų idėja ir scenarijus buvo gvildenami ne vieną dieną. Pradžioje buvo žinoma tik viena - tai bus bėgimas, kurio nugalėtojai įamžinami akmenyje. Prisijungus J. Rupšlaukiui, daug diskutuota, kur renginys galėtų vykti. Nuspręsta, kad bėgimas privalo vykti prie vandens. Ir trasa, ir jos kraštovaizdis turįs būti įvairus - plentas, pajūrio smėlis, vanduo, kopos, kalniukai. Taip visų akys nukrypo į unikalų gamtos kampelį - Smiltynę.

Įgavo gintarinį atspalvį

Įprastai bėgimas matuojamas metrais, kilometrais, myliomis, jardais. Tačiau šiam reikėjo rasti kitą, specifinį mato vienetą. Kadangi Lietuva - jūrinė valstybė, o Klaipėda - vienintelis šalies uostas, bėgimą nuspręsta matuoti jūrmylėmis. Gintaro kelio istorija bėgimui suteikė dar vieną, tik šiam kraštui būdingą gintarinį atspalvį.

"Artėjo tūkstantmečio sankirta, todėl norėjome bėgimą sutapatinti su naujo šimtmečio pradžia. "Gintarinė jūrmylė" tapo šimtmečio sporto renginiu, kuris turėtų būti organizuojamas šimtą metų ir liktų tarsi savotiškas testamentas ateinančioms kartoms", - sakė M. Tumėnas.

Vis dėlto 2001-ųjų lapkritį suplanuotas pirmasis bėgimas neįvyko. Sutrukdė didžiulis štormas, dėl kurio buvo sustabdytas keltų į Smiltynę darbas. Po savaitės įvykusioje pirmojoje "Gintarinėje jūrmylėje", kurią organizavo tik trys žmonės, dalyvavo 60 bėgikų. Pirmosios jūrmylės biudžetas buvo kuklus - vos 5 000 litų.

M. Tumėnas prasitarė, kad tuomet sąmoningai nebuvo kviesti bėgikai iš kitų miestų.

"Norėjome, kad pirmuoju nugalėtoju žūtbūt taptų klaipėdietis, o tokių stiprių, kurie galėtų varžytis su kitų miestų sportininkais, tuomet neturėjome", - išdavė paslaptį pokalbininkas.

Beje, iki šiol tik du bėgikai yra dalyvavę absoliučiai visose "Gintarinės jūrmylės" varžybose. Tai - miesto orientavimosi sporto klubo "Kopa" nariai Violeta Ančerienė ir Algirdas Grublys.

"Patiko "Jūrmylės" idėja ir tai, kad ji vyksta kiekvienais metais toje pačioje vietoje, tuo pat metu. Aš - už ilgalaikes tradicijas. Gražu ir tai, kad į šį sportinį judėjimą siekiama įtraukti kuo daugiau dalyvių, kad kviečiama kuo daugiau Baltijos šalių sportininkų. Manau, kad kiekvienas klaipėdietis turėtų nors kartą išbandyti save šiame bėgime. Man "Gintarinė jūrmylė" - tai galimybė fiksuoti savo egzistenciją šiame tūkstantmetyje. Daviau sau žodį, kad kol leis sveikata, dalyvausiu kiekviename bėgime", - pasakojo A. Grublys, kasmet įveikiantis po jūrmylę ir dėl to neretai net keičiantis savo planus.

Remiantis orientacininkų patirtimi, paruošta unikali "Gintarinės jūrmylės" trasa, kurią matavo ir kūrė M. Tumėnas. Dalyviai bėga plentu, marių pakrantėmis, Smiltynės miško takeliais, kopų keliukais bei pajūrio smėliu.

"Trasa tikrai įdomi ir ne iš lengvųjų. Galima sakyti, kad prabėgę 3 jūrmyles, sportininkai apibėga visą Lietuvą - išbando Suvalkijos lygumas, Aukštaitijos kalnelius ir pamario klampų smėlį", - pasakoja M. Tumėnas.

Ištraukė iš marių dugno

"Gintarinės jūrmylės" istorija atsispindi M. Tumėno skrupulingai surinktose protokolų knygutėse, kuriose užfiksuoti ne tik per devynerius metus jūrmylę įveikusių bėgikų pavardės, rezultatai, bet ir susirinkimų užrašai, pastabos, rėmėjų pasiūlymai, laikraščių iškarpos ir programėlės.

Bėgimo apimtis augo kaip ant mielių. Antraisiais "Jūrmylės" metais bėgime dalyvavo jau 333 sportininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninės Latvijos. O 2007 m. startavo rekordinis skaičius bėgikų - 775.

Įgyvendintas ir esminis sumanymas - pastatytas legenda tapęs 6 tonas sveriantis paminklinis akmuo, kurį kūrybiškai apdorojo skulptorius Arūnas Sakalauskas. Nuo to laiko akmenyje iškalamos visų nugalėtojų pavardės.

A. Vaičiulis prisimena intriguojančias akmens atsiradimo detales.

"Buvome nusprendę, kad paminklu turi tapti ne šiaip koks laukų riedulys, o ištrauktas iš vandens. Mūsiškis - iš marių dugno, išgriebtas atliekant uosto gilinimo darbus. Vežant akmenį iš uosto, mus sulaikė muitininkai, ir vertė pasiaiškinti, kokį slaptą krovinį čia gabename", - pikantiškas detales prisiminė A. Vaičiulis.

Nugalėtojų vardus įamžinantis paminklinis akmuo šiuo metu stovi jau trečioje vietoje. Pirmą kartą jį pastatė patys sportininkai šalia Sportininkų bazės administracinio pastato. Tačiau tam paprieštaravo Kuršių nerijos nacionalinis parkas - esą vieta su jais nesuderinta, ir perkėlė akmenį prie viešojo tualeto, taip sukeldami didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Galop kompromisas buvo rastas ir "Gintarinės jūrmylės" akmuo pastatytas šalia kelto, kur yra iki šiol.

Nekintančios tradicijos

Prieš dešimt metų užgimusi "Gintarinė jūrmylė" turi nekintančias tradicijas, kurios susiformavo jau pirmuosiuose renginiuose.

"Nusprendėme, kad bus nekintanti bėgimo vieta - Smiltynė, nekintantis laikas - antrasis spalio šeštadienis, ir nekintančios distancijos - 3 jūrmylės moterims, 6 jūrmylės vyrams profesionalams bei 1 jūrmylė mėgėjams", - pasakojo A. Vaičiulis.

Augant renginiui, gimė ir daugiau įdomių, itin jūrinių šio renginio tradicijų. "Gintarinės jūrmylės" pradžią skelbia jūreiviško varpo dūžis ir patrankos šūvis, įveikę jūrmyles bėgikai vaišinami jūreiviška koše ir arbata.

Per devynerius metus "Gintarinėje jūrmylėje" startavo beveik 5 000 bėgikų. Jūrmylės skonį išmėgino ne tik pramogų pasaulio atstovai Mino, Rolandas Kazlas, Lietuvos sporto žvaigždės Živilė Balčiūnaitė, Eglė Balčiūnaitė, Rasa Drazdauskaitė, Inga Juodeškienė, Irina Krakoviak, Lina Grinčikaitė, Andrejus Zadneprovskis, bet ir Latvijos, Rusijos, Estijos, Ukrainos ir Vengrijos bėgikai.

Spalio 9 d. jau dešimtąjį kartą vyksiantį unikalų sporto renginį organizuoja vienuolikos žmonių komitetas. Jo sudėtyje - ne tik "Gintarinės jūrmylės" idėjos iniciatoriai, bet ir savivaldybės, visuomeninių, miesto jūrinių organizacijų atstovai, kuriems aktyviai talkina trys lengvosios atletikos federacijos - miesto, apskrities ir Lietuvos. Prie "Gintarinės jūrmylės" idėjos puoselėjimo prisideda daugybė entuziastų: Ignas Pocius, Algirdas Dulkė, Sigitas Dobilinskas, Jurgis Aušra, Rimantas Cibauskas, Kastytis Augaitis, Juozas Grublys, Algirdas Grybas ir kiti.

Nuo pirmųjų "Gintarinės jūrmylės" gimimo dienų tarp svarbiausių šio renginio organizatorių - Klaipėdos savivaldybė bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas vadovauja "Gintarinės jūrmylės" organizatorių komandai.

"Gintarinė jūrmylė" - tai ne tik sporto renginys, per savo dešimties metų istoriją sukvietęs į Smiltynės trasas tūkstančius bėgimo entuziastų ir profesionalų - vaikų, jaunuolių bei garbaus amžiaus bėgikų. Tai - tipiškas klaipėdietiškas, miesto jūrinę dvasią puoselėjantis bėgimas, garsinantis ne tik uostą, Klaipėdą, jos jūrines tradicijas, bet ir puikiai reprezentuojantis mūsų šalį", - taip unikalų bėgimą apibūdino organizacinės komandos vadovas E. Gentvilas.