G. Petrauskas: apie anksčiau laiko pasibaigusį sezoną ir gautas pamokas

Pasvaliečiai per 24 sužaistus LKL turus pasiekė 8 pergales ir finišavo 7-oje turnyrinės lentelės vietoje.

Nors sezonas buvo nutrauktas tuomet, kai atrodė, jog „Pieno žvaigždės“ įgavo pagreitį ir pasiekė optimalią sportinę formą, pasvaliečių vyriausiasis treneris Gediminas Petrauskas į sprendimą baigti pirmenybes sureagavo racionaliai.

„Sureagavau normaliai, – tinklalapiui Bcpienozvaigzdes.lt sakė G. Petrauskas. – Suprantu, kad mūsų krepšinio pasaulis gyvena šiuo sportu, tai yra uždarbis ir hobis, bet manau, jog vyksta rimtesni dalykai ir toks sprendimas – suprantamas.“

„Žinoma, gaila sezoną užbaigti taip anksti ir nežinoti, kas toliau bus, bet manau, jog asmeniškai sureagavau į lygos sprendimą taip, kaip ir turėtume reaguoti“, – mintį pratęsė pasvaliečių vairininkas.

Nuo 2017-ųjų Pasvalio krepšinio klubo vairą laikantis G. Petrauskas bendraudamas su Bcpienozvaigzdes.lt įvertino 2019–2020 m. sezoną, išskyrė sužibėjusius žaidėjus bei prakalbo apie išmoktas pamokas.

– Vertinant sezoną – LKL iškovotos 8 pergalės ir užimta 7-oji vieta, Citadele-Karaliaus Mindaugo taurėje ketvirtfinalyje nusileista Panevėžio „Lietkabeliui“. Kaip galėtumėte reziumuoti 2019–2020 m. sezoną?

– Nemanau, kad mums pavykęs sezonas. Pradžia nieko blogo nežadėjo, bet vienu momentu susidūrėme su daug bėdų. Ieškojome tos tinkamos sudėties, keitėme visus žaidėjus iš praeito sezono ir tik vienintelis Ivars Žvigurs buvo likęs, kuris buvo po traumos.

Norėtųsi man po vasaros, kai lieku tame pačiame klube, dirbti su panašiu branduoliu, bet vėl reikėjo pradėti nuo nulio. Tai šiek tiek mums trukdė, taip pat prisidėjo nepataikyti legionieriai, ir kai atrodė, jog žaidimas gerėjo, nesakau, kad labai gerėjo, bet sužaidėme tikrai solidžių rungtynių, sezonas buvo nutrauktas. Taigi sezono vertinimas tikrai nėra geriausias.

– Sezoną užbaigėte pergale prieš „Lietkabelį“. Ar jautėte komandos potencialą, kad  pavasarį galite kilti į viršų?

– Dabar galėčiau sakyti, jog taip, būtume laimėję ir patekę į ketvertą (juokiasi). Žinote, kiekvieną dieną dirbame su žaidėjais, ir mes tą potencialą matėme. Tai vienos, tai kitos aplinkybės neleido juo naudotis, ir kai atrodė, jog pavyko atnešti detales į komandos rūbinę, žaidimą, atsitiko, kas atsitiko.

Manau, kad per daug atsilikome nuo Prienų, nuo Utenos reguliariajame sezone. Atkrintamosiose, žinoma, yra visai kas kita, ir pernai tikėjome savo galimybėmis. Dabar nebeakcentuojame, kas būtų, jeigu būtų.

– Jums tai buvo jau trečiasis sezonas prie „Pieno žvaigždžių“ vairo. Kokią didžiausią pamoką išmokote kaip treneris šį sezoną?

– Šiemet buvo labai daug pamokų. Su kiekvienais metais pamokų gauni, nes būna naujos sudėtys, nauji charakteriai ir man reikia laiko perprasti žaidėjus, o jiems reikia laiko suprasti mane. Pamokų buvo tiek krepšinio prasme, tiek už aikštelės ribų. Sakau, tai buvo dar vienas sezonas, kuris davė daug pamokų.

– Kas iš auklėtinių labiausiai nustebino ir matote jų potencialą kilti į aukštesnį lygį?

– Pas mus buvo keli žaidėjai, kurie jau žaidė aukštesniame lygyje – Mike'as Bruesewitzas, Miha Lapornikas, Arvydas Šikšnius, Laimonas Kisielius. Žinoma, M. Lapornikas turėjo gerą sezoną, bet iš kitos pusės, kai jau pradėjome gerai žaisti, atrodė, kad visi rado savo vietą komandoje, ir tai yra svarbiausia.

Johnas Gillonas pasižymi įspūdingomis fizinėmis galimybėmis ir turi visus šansus kilti į aukštesnį lygį. Iš kitos pusės, būnant naujoku Europoje, tas informacijos priėmimas turi būti greitesnis, reikia greičiau tobulėti. Žiūrint į ateitį, vis tiek manau, kad J. Gillonas turi didžiulį potencialą padaryti didelį karjeros šuolį.

– Kokie jūsų ateities planai?

– Sutartis šiuo metu dėl aiškių priežasčių su „Pieno žvaigždėmis“ yra nutraukta, o tolimesnių planų nelabai yra. Reikia stebėti pasaulį, rūpintis aplinkiniais, šeima, stengtis niekur neiti ir toks tas planas. Aišku, lauksime sprendimo dėl U20 rinktinės, ar ji bus šią vasarą.

– Kaip tokia situacija pasaulyje koreguoja jūsų planus, ruošiantis dirbti su rinktine?

– Pasirengimas čempionatui trunka 5 savaites, plius pirmenybės 10 dienų, tai žinoma, jog situacija keičia patį pasiruošimo planą. Planus mes dabar daromės, kad būtume pasiruošę, bet tai nebepriklauso nuo mūsų ir reikia stebėti situaciją. Pasikartosiu, krepšinis dabar yra antraeilis dalykas, žmonių sveikata yra svarbiausia. Suprantu, jog Europos čempionatas vyks tik tuo atveju, jei visam žemynui pavyks sukontroliuoti dabartinę situaciją, todėl viskas priklauso ne tik nuo mūsų.