Fotografų policininku nebuvo

Kova dėl geresnio kadro

Į Pjongčangą penkiakovininkas išvyko sausio mėnesio pradžioje. Pirmiausia laukė „ofisinis“ darbas, kaip pats sako. J.Kinderiui tai buvo neįprasta.

„Reikėdavo tiesiog išbūti. Kartais galbūt ir nuobodu būdavo, nebūdavo ką veikti, bet tokios taisyklės. Tačiau vis labiau artėjant olimpinėms žaidynėms, atsirasdavo daugiau veiklos. Popierizmo ir darbo prie kompiuterio tapo mažiau. Olimpinėse žaidynėse reikėjo nuolat judėti ir per tas sniego pusnis kartais palakstyti, tai buvo man šventė“, - pasakojo penkiakovininkas.

Kaip sekėsi susitvarkyti su viso pasaulio fotografais? Pasak J.Kinderio, neblogai.

„Tačiau juk visi jie - savo srities profesionalai. Akreditacijas į olimpines žaidynes tikrai ne visi gauna, o norinčiųjų būna labai daug. Taigi tai geriausi pasaulio fotografai. Jie savo darbą puikiai išmano. Manau, beveik visi buvę ne vienose olimpinėse žaidynėse. Tad mano darbas buvo jiems padėti. Policininku man nereikėjo būti. Žinoma, turėjome žinoti, ką daryti, jei kažkas įvyktų ne pagal planą, pavyzdžiui, fotografai neklausytų mūsų. Tačiau didelių tokių nutikimų nebuvo, kad mums reikėtų kažko rimto imtis. Tiesiog užtekdavo įspėjimų, patarimų ir pan. Gan draugiškai bendravome“, - kalbėjo J.Kinderis.

Paklaustas, su kurios šalies fotografais savanoriai turėjo daugiausiai „reikalų“, penkiakovininkas nieko neišskyrė, tik sakė, jog darbo padaugėdavo sportininkams tapus čempionais, iškovojus medalius. Tuomet tos šalies fotografai norėdavo bet kokia kaina įamžinti savo didvyrius.

„Pavyzdžiui, baltarusė Darja Domarčeva moterų biatlono bendro starto 12,5 km varžybose laimėjo sidabro medalį. Jie nelabai to tikėjosi, todėl fotografai buvo nepasiruošę. Geresnį kadrą galiausiai bandė pagauti ne visai pagal taisykles. Iš tiesų buvo ir daugiau tokių atvejų. Tiesiog šalių, kurių sportininkai laimi medalius, atstovai pradeda „judėti“, bėgti, kartais griūti. Užplūdęs adrenalinas priverčia juos ne taip ramiai elgtis, kaip galbūt įprastai elgtųsi“, - pridūrė J.Kinderis.

Sportininko teigimu, į apdovanojimų ceremoniją būdavo atrenkami pagrindiniai fotografai ir iš kiekvienos šalies, kurios atletas tapo prizininku, dar po 2-3. Nors kitos šalys jų atsiuntusios buvo gerokai daugiau. Taigi per trumpą laiką reikėdavo atrinkti apie 20 fotografų į apdovanojimų ceremoniją. J.Kinderis pripažįsta, jog kai kurie nepakviesti, aišku, likdavo nepatenkinti. Bet taisyklės gan aiškios ir iš anksto nustatytos. Taigi jiems likdavo susitaikyti su situacija ir spūsčių, kurios atsirasdavo pirmosiomis žaidynių dienomis, nebebūdavo.

Rado laiko ir tautiečiams

Su Lietuvos delegacija į Pjongčangą vyko ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto fotografas Vytautas Dranginis. J.Kinderis atviravo, jog buvo minčių jam suteikti kažkokių „privilegijų“. Tačiau to vis dėlto atsisakė.

„Darėme viską pagal taisykles, kad nebūtų kažkokių nereikalingų problemų“, - pridūrė penkiakovininkas.

Lietuvos garbę biatlono varžybose Pjongčange gynė keturi sportininkai. Pasak J.Kinderio, žaidynių pradžioje, kokias tris dienas, buvo šiek tiek sudėtingiau be tiesioginio darbo dar ir varžybas pasižiūrėti.

Vėliau stengdavausi ir šaudykloje daugiau pabūti, pasižiūrėti, kaip mūsiškiams sekasi. Taip pat ir su lietuviais tribūnose pabendraudavau, ir su sportininkais apšilimo trasoje. Tada turėjau daugiau laisvesnio laiko“, - teigė J.Kinderis.

Sportininkui pavyko pasižiūrėti bobslėjaus, greitojo čiuožimo, šuolių su slidėmis, ledo ritulio ir snieglenčių „big air“ varžybas.

„Ta snieglenčių „big air“ rungtis vyko pirmą kartą. Manau, trūko meistriškumo. Kažkokio stebuklo, ko tikėjausi, nebuvo. Labiausiai patiko greitasis čiuožimas. Atmosfera buvo labai gera, nes korėjiečiai - vieni iš favoritų. Vyras korėjietis laimėjo auksą, o moteris - sidabrą. Arena buvo pilna. Vaizdas buvo įspūdingas, buvo įdomu. Nusivyliau ledo rituliu. Stebėjau kovą dėl bronzos tarp Kanados ir Čekijos. Tikėjausi rimtesnės atmosferos, bet jos nebuvo gal dėl to, jog nežaidė NHL ledo ritulininkai. Ledo ritulys nukentėjo labai stipriai, kalbant ir apie lygį, ir apie žiūrovus“, - sakė J.Kinderis.

Žaidynių atidarymo ceremonijoje J.Kinderis nedalyvavo. Tik pagrindinėje repeticijoje. Pasak sportininko, atidarymo ceremonijoje dalyvavo profesionalai, o ne savanoriai, kad viskas vyktų sklandžiai. O uždarymo ceremonijoje jau galėjo būti visi.

Paklaustas, ar dar kada nors norėtų padirbėti žiemos olimpinėse žaidynėse, penkiakovininkas atsakė teigiamai.

„Labai gera patirtis. Sutikau daug įdomių žmonių. Tai juk man visiškai kita sritis. Taigi iš tos komforto zonos kartais reikia išeiti, įgauti ir tokios gyvenimiškos patirties. Buvo labai smagu. Jeigu kažkada vėl turėčiau tokią galimybę ir nemaišytų mano sportinei karjerai, manau, vėl ryžčiausi“, - atviravo penkiakovininkas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“