Prieš kelias savaites FIBA paskelbė, kad nuo 2017 metų Europos čempionatai bus rengiami kas ketverius metus, pasaulio čempionatas buvo skambiai pervadintas „FIBA Pasaulio taurės“ varžybomis ir išplėstas nuo 24 iki 32 komandų.
Tačiau daugiausiai nerimo federacijoms kelia finansiniai bei sportiniai klausimai.
FIBA pranešė, kad atrankos kovos į Pasaulio taurės varžybas vyks per specialius sezono viduryje numatytus langus (2017 m. lapkričio, 2018 m. vasario, birželio, rugsėjo ir lapkričio bei 2019 m. vasario mėnesiais).
Paradoksas yra tai, kad toks sprendimas buvo priimtas nepasitarus nei su NBA, nei su Eurolyga, nei su ULEB. Dvi stipriausios pasaulio klubinės lygos savo čempionatų stabdyti neketina, pokyčiams nepritaria ir ULEB.
„Klubinio krepšinio rengėjai stabdyti sezono dėl Pasaulio taurės atrankos varžybų neketina. Tokius savo raštiškus patvirtinimus atsiuntė ir Eurolyga, ir ULEB. Kokios bus rinktinės, be svarbiausių savo žaidėjų, sunku įsivaizduoti, tačiau įgyvendinus reformas, krepšinio, kaip geriausio nacionalinio produkto vertė, ženkliai kris“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ tvirtino „FIBA Europe“ valdybos posėdyje dalyvavęs LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Ne ką mažiau Europos krepšinio federacijas neramina finansiniai klausimai. Europos vyrų čempionatus pradėjus rengti kas ketverius metus federacijos prarastų daugybę pinigų, o ilgai kurta krepšinio piramidė gali visiškai sugriūti.
„FIBA Europe“ kiekvieną vasarą rengia šešiolikmečių, aštuoniolikmečių bei dvidešimtmečių vaikinų ir merginų A, B ir C diviziono čempionatus, kurie kasmet atsieina po kelis milijonus eurų.
Beveik visi jie yra nuostolingi, tačiau „FIBA Europe“ resursų finansuoti jaunimo pirmenybes turi – nemažai pinigų surenkama už „Eurobasket“ turnyrų rengimo pardavimo teises, organizacijai nemenkas lėšas skiria ir rėmėjai.
Vien Slovėnijos krepšinio federacija už teisę rengti 2013 metų Europos čempionatą „FIBA Europe“ atseikėjo 6 mln. eurų. Iki šiol ši teisė kainuodavo dvigubai mažiau. Nuo 2015 m. ši teisė kainuos jau 8 mln. eurų.
„Įgyvendinus FIBA reformas Europos krepšinio federacijų pajamos ženkliai sumažės. FIBA nepateikė jokios aiškios schemos, kaip kompensuos prarastus pinigus. Visoje Europoje pagrindinis krepšinio federacijų produktas – nacionalinės rinktinės. Jos federacijoms leidžia surinkti iki 70 proc. visų metinių pajamų. Jeigu rinktinės žais kas dvejus metus ar dar rečiau – federacijas ištiks absoliutus krachas. Tas pats gali ištikti ir nemažai kainuojančius Europos jaunimo čempionatus – kur kas mažiau pinigų surinksianti „FIBA Europe“ paprasčiausiai nebeišgalės jų rengti. Taigi Europos krepšinio vystymuisi gali iškilti labai rimtas pavojus“, – tvirtino M. Balčiūnas.
Anot vieno LKF vadovų, FIBA turi pateikti aiškų planą, kaip, įvykdžius pakeitimus, augs jos pajamos ir kaip šie pinigai bus paskirstyti svarbiausių čempionatų netekusioms nacionalinėms federacijoms.
„Tačiau didžiausias paradoksas yra tai, kad „FIBA Europe“ į Malaizijoje vykusį FIBA centrinės valdybos posėdį deleguoti asmenys Senajam žemynui atstovavo visiškai netinkamai. Vienas narių, kurį „FIBA Europe“ valdyba įpareigojo balsuoti prieš FIBA rengiamas reformas, balsavo už jas. Tuo tarpu kitas į FIBA centrinės valdybos posėdį turėjęs vykti delegatas jame net nepasirodė“, – apgailestavo M. Balčiūnas.
Jis tvirtino, kad šį savaitgalį Slovėnijoje vykusiame „FIBA Europe“ valdybos posėdyje beveik visos nacionalinės federacijos buvo pasipiktinusios tokiais FIBA veiksmais.
Tarptautinės organizacijos sprendimą Europos čempionatus rengti kas ketverius metus palaikė tik Graikija ir Švedija. Likusios Europos šalys, įskaitant didžiausias krepšinio valstybes, permainomis nebuvo patenkintos.
„Visa Europa vienbalsiai pasisakė prieš reformą. „FIBA Europe“ nariai privalo susirinkti ir kalbėtis, ką reikia daryti. Mano asmenine nuomone, Europos krepšinis yra stipriausias pasaulyje, todėl likusios šalys turėtų lygiuotis į Senąjį žemyną. O dabar susirenka FIBA centrinė valdyba ir priima vienašalį sprendimą. Europoje jo niekas nesupranta“, – tvirtino vienas LKF vadovų.
Rašyti komentarą