FBK "Kauną" mėgina gelbėti komandos sirgaliai

FBK „Kaunas“ aistruoliai nesusitaikė su mintimi, kad šis pavadinimas gali išnykti iš Lietuvos futbolo istorijos.

Daugkartinis Lietuvos čempionas, tituluočiausias šalies klubas atsidūrė ties išnykimo riba. Klubas nesiekė licencijos dalyvauti nė vienoje profesionalioje ar pusiau profesionalioje šalies lygoje. Kalbama apie dideles „Kauno“ skolas ir dabartinių jo vadovų nenorą nė užsiminti apie komandos dalyvavimą kokiose nors pirmenybėse.

Dauguma „Kauno“ žaidėjų išsivaikščiojo į tas komandas, kuriose rado prieglobstį, tad klubo ekipos praktiškai neliko.

Niekaip nenorėdami susitaikyti su tokia realybe, ištikimiausi komandos gerbėjai „Kaunas ultras“ bando situaciją spręsti savaip.

„Šiemet FBK „Kaunas“ startuos trečiojoje Lietuvos lygoje - Kauno apskrities pirmenybėse,“ – tikino vienas iš „Kaunas ultras“ lyderių Tomas Durgolcas.

Jis su bendraminčiais įkūrė naują organizaciją - Kauno futbolo bendruomenės klubas „Kaunas“.

„Komanda jau praktiškai išsiskirsčiusi, mums reikėjo naujų žaidėjų, todėl kreipėmės į Kauno klubo „Fortas“ vadovą Valdą Knyzelį. Kai aptarinėjom šią mintį, Valdas ir pats pasisiūlė – kodėl nepabandžius „Forto“ žaidėjų pagrindu atkurti FBK „Kauno“ komandą? Tai yra, jis sutiko mūsų klubui perleisti savo komandos žaidėjus,“ – pasakojo T. Durgolcas.

Anot aistruolio, tai nebuvo desperatiškas sumanymas. „Kaunas ultras“ bandė kalbėtis su beišnykstančio futbolo beisbolo klubo „Kaunas“ vadovybe. Tačiau nieko nepešė.

„Bandėm kalbėtis su Romualdu Kontrimu ir kitais buvusio klubo vadovais. Tyla – nieko konkretaus niekas nesako, mėto tuščius pažadus. Jie turi didelių skolų ir nieko nenori girdėti apie žaidimą bet kur. Atsakymai: Vladimiras Romanovas pinigų neduos, kalta savivaldybė, niekur negauname pinigų... Bet aš nemanau, kad jie labai stengėsi jų ieškoti. Pripratę valgyti iš vienos rankos, o patys pasijudinti ieškoti rėmėjų - nelabai...“ - kalbėjo vienas Kauno ultrų lyderių.

T. Durgolcas tvirtino, kad susikalbėti nepavyko tik su klubo vadovybe, bet ne su treneriais ar žaidėjais: „Mes atsiribojam nuo klubo administracijos ir tikrai neatsiribojam nuo jo žaidėjų, istorijos. Mūsų komandą sutiko treniruoti FBK treneris Artūras Ramoška, joje žais buvęs klubo futbolininkas Nerijus Mačiulis, galbūt dar keli žaidėjai. Komanda dar nėra sukomplektuota iki galo.“

Ištikimiausi „Kauno“ aistruoliai šią žiemą ir pavasarį ne kartą bendravo tarpusavyje, skaičiavo, planavo, kaip reikės spręsti klubo finansinius klausimus.

„Mes privalome rasti pinigų. Dabar kol kas viską teks mokėti iš savo kišenių. Jau kalbėjomės ir sutarėme, kad yra tarp mūsų žmonių, kurie gali atitinkamą sumą duoti kas mėnesį, taip pat rengsime vienkartines rinkliavas,“ – kalbėjo T. Durgolcas.

Anot jo, klubo biudžetas turėtų būti apie 10-15 tūkstančių litų. Suprantama, KAFF pirmenybėse rungtyniaujanti komanda bus mėgėjiška. Aistruoliai nuo futbolininkų to neslepia.

„Apie apie algas žaidėjams kalba neina. Bandysime juos motyvuoti premijomis,“ – sakė T. Durgolcas. Jis nekalbėjo apie sportinius komandos tikslus. T. Durgolcui svarbiau, kad klubas šį sezoną išliktų: „Dabar svarbiausia - netgi ne užimti pirmą ar kokią nors kitą vietą, o surasti rėmėjų, klubo išgyvenimui pinigų , populiarinti jį, kad jau nuo kitų metų FBK „Kaunas“ atsigautų.“

FBK „Kauno“ gerbėjams yra iš ko imti pavyzdį. Prieš trejus metus panaši istorija ištiko Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubą. Vilniečių fanų bendruomenė „Pietų IV“ nesugebėjo sutarti su tuomete jo vadovybe, kuri nė nežadėjo leisti komandos startuoti Lietuvos pirmenybėse ir įkūrė futbolo draugiją. Labai sunkiai pirmoje lygoje išgyvenęs 2009-uosius metus „Žalgiris“, vėliau sugrįžo į A lygą ir dabar yra vienas iš rimčiausių pretendentų į Lietuvos čempionato auksą.

Šiemet FBK „Kaunas“ varžysis su šiais varžovais: Kauno „Visu Labu“, „Celsiu“, „United“, „Aleksotu“, „Triobet“, „Hegelmann Litauen“ ir „Oniksu“, Jurbarko „Vulkanu“ ir „Mituva“, Kėdainių „Nevėžiu-2“ ir Raseinių „Danspin“.