Tituluotas sportininkas prasitarė, kad pastaruoju metu be krepšinio daug dėmesio skiria šeimai.
"Dabar labai stipriai "užsiiminėju" tėvystės veikla, turiu pusantrų metų dukrą. Šiuo metu daugiau laiko praleidžiu namuose. Jokio verslo neturiu. O laisvalaikiu sugalvojame kokių nors atrakcijų, pavyzdžiui, žaidžiame ledo ritulį", - kalbėjo E. Žukauskas.
Sportininkas sutiko pasidalinti mintimis ne tik apie dabartinę veiklą, bet ir apie profesionalaus krepšininko gyvenimo peripetijas, karjerą užsienyje, Lietuvoje bei ateinantį 2011 metų Europos čempionatą.
"Žvaigždžių" liga
Pradėkime nuo to, kaip atsidūrėte Klaipėdos "Švyturio" krepšinio mėgėjų lygoje? Kodėl nusprendėte padėti ekipai "Emvadara - Šalna"?, - pasiteiravome E. Žukausko.
Pasiūlė gerą kontraktą, daug pažadėjo ir atėjau (juokiasi. - aut. past.). Iš tikrųjų turiu neblogą kaimyną, su kuriuo visą vasarą žaidėme tenisą. Mūsų ekipa iš pradžių vadinosi "Šalna", o mano kaimynas - jos direktorius, tad ir pakvietė kartu pažaisti. Kai atėjau pažiūrėti, kaip atrodo komanda, pamačiau daug pažįstamų veidų ir pagalvojau, kodėl gi neatėjus ir dėl savęs nepajudėjus. Nesi pririštas - kada nori eini, kada nori - ne, žaidi savo malonumui. O dabar jau kai pradėjome, tai reikia ir baigti.
Savo karjerą pradėjote Klaipėdos "Neptūne". Ar dar prisimenate tuos laikus?
Puikiausiai prisimenu. Tada buvo sunkūs laikai, dabar jaunimui tikriausiai lengviau - yra paskatinimas, jie mato, kaip krepšininkai gyvena. O tais laikais nebuvo lengva. Reikėdavo gyventi iš santaupų ir nemažai dirbti. Atsimenu, man tai krepšinyje buvo lyg pirma klasė. Gaila, kad tada neiškovojome pirmos vietos.
Vėliau, rungtyniaudamas Kauno "Žalgiryje" tapote Europos taurės laimėtojas, Eurolygos čempionas. Tikriausiai netrūko dėmesio, draugų, gerbėjų. Galbūt spėjote susirgti vadinamąja "žvaigždžių" liga?
Vieną dieną gali susirgti "žvaigždžių", kitą - "žemės" liga (juokiasi. - Aut. past.). Draugų per daug niekada nebuvo, likę visi tie, kurie buvo ir anksčiau. Naujų atsirado labai mažai. O kad atsirastų "žvaigždžių" liga, buvo nebe tas amžius - ne 13-a metų.
Guodė perbalusį P. Jankūną
Esate rungtyniavęs Italijoje, Rusijoje, Turkijoje ir Graikijoje. Kurioje šalyje jums labiausiai patiko?
Visos šalys geros. Galbūt Rusijoje patiko labiausiai. Lengvesnis kalbos barjeras, pažinojau daugiau žaidėjų, gal dėl to ir buvo lengviau. Tačiau iš esmės niekur nebuvo labai sunku.
2009-aisiais baigėte profesionalo karjerą. Niekada nesvarstėte galimybės tapti treneriu?
Svarsčiau. Tačiau norėjosi porą metų pailsėti nuo krepšinio. Dabar jau svarstyčiau, jeigu turėčiau pasiūlymą. Pailsėjau, visos mintys sukasi ne tik apie krepšinį. Šiuo metu žaidžiu savo malonumui.
Visi žinome, kad šie metai - ypatingi, kadangi Lietuvoje rengiamas Europos čempionatas. Ką manote apie šį renginį?
Manau, renginys turėtų būti geras. Vien tas, jog turėsime sporto areną. Viena vertus, turime šeštą savo rinktinės žaidėją - sirgalius. Kita vertus - svarbu, kad vyrai iš tos laimės neperdegtų. Rungtyniaujant namuose atsakomybė yra didesnė nei išvykoje. Svarbu, kad jie pagautų savo žaidimą. Rungtyniaudami lyg ant bangos, mes tikrai galime daug pasiekti.
Svarbu, kiek sirgalių atvažiuos, kiek žmonių pamatys mūsų šalį. Italai nebesakys: "O ką jūs valgote?" Vienas draugas pasakė, kad žiemą - sniegą, o vasarą - žolę (juokiasi, - aut. past.). Jie pamatys, ką lietuviai valgo, jog gyvena gražioje šalyje.
Kaip vertinate lietuvių A pogrupio varžovus ir rinktinės galimybes?
Visi žinome, kaip ta grupė atrodo. Pradėsime nuo sunkiausios. Svarbu, jog nebus kada atsipalaiduoti.
Per burtų traukimo ceremoniją šalia manęs sėdėjęs Paulius Jankūnas atrodė šiek tiek pabalęs. Pasakiau, jog nebijotų, atvažiuosiu palaikyti (šypsosi. - Aut. past.).
Rašyti komentarą