Eksperimentai irkluotojo negąsdina

Rio de Žaneire praėjusią vasarą Saulius Riteris (Ritter) ir Mindaugas Griškonis nuskynė sidabro medalius ir tapo olimpiniais vicečempionais. Daugumai toks jų pasirodymas kėlė nuostabą, mat duetas buvo suformuotas tik prieš olimpinį startą. Taigi dabar, prasidėjus naujam olimpiniam ciklui, visų akys vėl krypsta į šiuos irkluotojus - ar vyrų porinėje dvivietėje liks 31-erių M.Griškonis ir 28 metų S.Riteris, ar pastarojo porininku vėl taps 24-erių Rolandas Maščinskas. „Turime būti kaip kareiviai, su kuo ar kur pasodins, ten turi būti tinkamas, geras, greitas“, - sakė S.Riteris.

Primename, kad Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės vyko praėjusių metų rugpjūčio 5-21 d., o liepos 13 d. paaiškėjo, kad R.Maščinskas, su kuriuo S.Riteris 2012 m. Londono olimpiadoje užėmė šeštąją vietą, patyrė traumą. Tad R.Maščinską teko pakeisti anksčiau vienvietę irklavusiu M.Griškoniu.

Praėjusį savaitgalį, balandžio 29-30 d., Trakuose vyko Lietuvos irklavimo rinktinės atrankos regata, po kurios nacionalinės komandos konsultantas Džovanis Postiljonė (Giovanni Postiglione) su trenerių komanda apsisprendė dėl ekipos, kuri dalyvaus Europos suaugusiųjų čempionate (gegužės 26-28 d. vyks Račicėse, Čekijoje), sudėties.

Pasukti galvas tikrai buvo dėl ko. Juk ne tik vyrų įgulos kelia klausimus, bet netikėtų žinių sulaukta ir iš moterų. Balandžio 25 d. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja, pasaulio ir Europos čempionė Donata Karalienė nusprendė nutraukti profesionalios sportininkės karjerą ir apie savo sprendimą oficialiu raštu informavo Lietuvos irklavimo federacijos prezidentą Dainių Pavilionį. 27-erių irkluotoja teigė, kad nori tiesiog pailsėti nuo profesionalaus sporto. Tačiau D.Karalienė neatmetė galimybės, kad gerai pailsėjusi vėl sės į valtį. Visus skambius titulus D.Karalienė iškovojo irkluodama porinę dvivietę su 22 metų Milda Valčiukaite.

Taip pat mergina užsiminė ir apie vis labiau nerimą keliančias sporto sistemoje planuojamas permainas. Seimui Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) yra pateikęs įstatymo pataisas, kuriose teigiama, jog sportininkų rentos būtų sumažintos ketvirtadaliu ir diferencijuotos pagal varžybų rangą. Taip neva siekiama sutaupyti valstybės biudžeto pinigų.

Taigi po varžybų Trakuose nuspręsta, kad vienvietę Senojo žemyno pirmenybėse irkluos Armandas Kelmelis, porinę dvivietę - Martynas Džiaugys ir S.Riteris, porinę keturvietę - Dovydas Nemeravičius, M.Griškonis, R.Maščinskas ir Aurimas Adomavičius, o moterų varžybose vienviete startuos M.Valčiukaitė.

Europos čempionate šiemet dalyvaus ir vyrų keturvietė be vairininko, bet sėsti į ją kol kas pretenduoja penki sportininkai, o sprendimas dėl tikslios komandos sudėties bus priimtas po pasaulio taurės

I etapo, kuris gegužės 5-7 d. organizuojamas Belgrade (Serbija).

Serbijos sostinėje Lietuvos komandos atrodys kitaip nei Europos čempionate. Pasaulio taurės I etape vienvietes irkluos M.Valčiukaitė, Dominykas Jančionis ir Žygimantas Gališanskis, porinės divietes - M.Griškonis ir S.Riteris bei Giedrius Bieliauskas ir A.Kelmelis, o porinę keturvietę - D.Nemeravičius, M.Džiaugys, R.Maščinskas ir A.Adomavičius.

- Vieni sportininkai sako, kad poolimpiniai metai būna lengvesni, kiti teigia priešingai. Kaip jums prasidėjo naujas olimpinis ciklas? - „Sporto gyvenimas“ paklausė Sauliaus Riterio.

- Pradėjome irkluoti kaip ir kiekvienais metais vasario pradžioje. O pirmosios varžybos jau buvo kovo mėnesį Piediluke (Italija). Kasmet važiuojame į šią regatą. Dabar vertinti savo formą būtų šiek tiek subjektyvu, nes šiemet regata nebuvo labai gausi. Taip pat paskutinį balandžio savaitgalį Trakuose vyko atrankinės varžybos. Pozityviai žiūriu į sezono pradžią. Apskritai šis sezonas bus daug ilgesnis nei praėjęs, nes pasaulio čempionatas vyks rugsėjo 24-spalio 1 d. JAV, taigi mėnesiu vėliau, nei pernai buvo rengiamos olimpinės žaidynės. Todėl ir aukščiausios sportinės formos pasiekimas bus šiek tiek pavėlintas. Aišku, po olimpiados buvo ir poilsio, ir treniruotės rudenį buvo truputį lengvesnės, bet kai dabar pradėjome naują olimpinį ciklą, tikrai nepasakyčiau, kad yra lengviau ar paprasčiau. Galbūt kitos šalys savo sportininkams po olimpinių žaidynių suteikia galimybę pailsėti metus, bet mes tokios praktikos neturime. Manau, jeigu praleistume sezoną, būtų labai sunku sugrįžti.

- Šiame sezone ir treniruočių stovykloje Italijoje, ir Lietuvoje, išbandėte jėgas įvairiausiose valtyse - ir vienvietėje, ir dvivietėje, ir keturvietėje - buvo daug eksperimentuota. Kurioje valtyje pats geriausiai jaučiatės?

- Eksperimentų tikrai buvo daug. Komanda turi būti labai universali. Turime būti kaip kareiviai, kur pasodins, su kuo pasodins, ten turi būti tinkamas, geras, greitas. Nežinau, man, turbūt kaip ir bet kuriam kitam sportininkui, svarbiausia save realizuoti ir laimėti varžybas. Nors mes irgi turime kažkokios įtakos, bet daugiausiai strateguoja treneriai. Taigi neatmesčiau galimybės sėdėti bet kokioje valtyje. Pasaulio taurės etape dalyvausime dvivietėje su M.Griškoniu. Manau, ir Europos čempionate irkluosime kartu. Matysime, kaip bus vėliau.

- Tačiau Europos čempionato Lietuvos rinktinėje jūs įrašytas į dvivietę su M.Džiaugiu.

- Net nežinau, kaip paaiškinti tokią situaciją. Pats tik iš žiniasklaidos sužinojau, kad mes su Martynu kartu startuosime Senojo žemyno pirmenybėse. Jeigu sąžiningai, tai juk mums turėtų pranešti anksčiau nei žiniasklaidai. Mes apskritai su Martynu nesame bandę kartu jokios kombinacijos. Taigi gal būtų per drąsu apie tai kalbėti. Aišku, nesakau, kad tokių variantų negali būti, tačiau pirmiausia tokie sprendimai turi būti pranešti sportininkams. Reikėtų juk išbandyti tokį duetą. Nebūtų logiška, jei mes su Mindaugu startuosime pasaulio taurės etape, o paskui jau su Martynu Europos čempionate. Juk tokiu atveju su Martynu reikėtų iš anksto bandytis.

- Praėjusiais metais Europos čempionate su R.Maščinsku iškovojote bronzą. Šį kartą sunku ko nors ir tikėtis, kai dar net nežinote, su kuo irkluosite?

- Tikslas visada būna tas pats. Visi visada nori laimėti. Visi nori realizuoti savo darbą. Matysime, kaip bus. Ar bus sąlygos, ar pavyks gerai startuoti. Tai laiko klausimas.

- D.Karalienė nusprendė stabdyti savo sportinę karjerą. Ar jums šis kolegės žingsnis buvo netikėtas?

- Mes per daug nediskutuodavome apie karjeros planus. Nors tai gana opi tema dėl visų žadamų sporto sistemos reformų. Tačiau šis jos žingsnis man buvo netikėtas. Sunku tai vertinti, aš galbūt tokiu atveju jau iškart po olimpinių žaidynių būčiau tokį žingsnį žengęs. Bet tai jos sprendimas. Ne mano reikalas, ne mano teisė spręsti. Tiesiog reikia gerbti tokį jos sprendimą. Manau, tam turėjo įtakos ir žadamos reformos sporto sistemoje.

- Kokia jūsų nuomonė apie sporto reformas? Vis dažniau dėl pastarųjų išgirstamas kokio nors sportininko atsisveikinimas.

- Mes irgi dažniausiai tik per žiniasklaidą girdime įvairiausius KKSD atstovų nepalankius pasisakymus apie sportininkų karjeros pabaigą, apie gyvenimą baigus sportuoti. Mes tiesiog norėtume aiškiai „pamatyti“ tą reformą, kad nereikėtų spėlioti, pilstyti iš tuščio į kiaurą, kažko baimintis. Norime iš tikrųjų pamatyti, ko jie siekia, ką jie nori padaryti, nes ten kai kurie dalykai ganėtinai neapibrėžti. Sunku suvokti, ar esamų čempionų situacija keisis, ar būsimų. O tai yra gan svarbūs dalykai, jie ir gali turėti įtakos sportininko pasirinkimui toliau siekti rezultatų arba galvoti apie karjeros pabaigą. Savaime suprantama, kad sporte reikia siekti rezultatų, medalių. Tačiau kas pagalvos apie mūsų gyvenimą baigus sportuoti, jei ne mes patys? Taigi nemanau, kad bus priimtas geriausias sportininkams sprendimas.

- Ar pats nebuvote mąstęs apie pasitraukimą iš sporto dėl žadamos reformos?

- Visokių minčių tokie dalykai pripučia į galvą. Neslėpsiu, galbūt net ne man vienam mūsų komandoje tokių minčių kilo, kad jei bus priimta ta reforma, galbūt būtų verta susimąstyti, ar gyvenime pasukti kita linkme. Tačiau vis dėlto dar labai norisi toliau sportuoti. Jei taip pjaunama šaka sportininkui, ant kurios jis sėdi, tai iš tiesų priverčia susimąstyti.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“