Džiugino klubai, o ne Lietuvos rinktinė

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) surengtoje sezono uždarymo šventėje buvo apdovanoti geriausi žaidėjai, o kartu tai buvo proga suskaičiuoti viščiukus, tai yra pažvelgti, ką šiemet nuveikė klubai ir nacionalinė komanda. Rinktinė nelaimėjo nė vieno mačo, tačiau LFF prezidentas Tomas Danilevičius neabejoja, kad futbole buvo ir pozityvių momentų. Jis priminė Šiaulių „Gintros-Universiteto“ žygį moterų Čempionų lygoje, Marijampolės „Sūduvos“ ir „Trakų“ pasirodymus Europos lygoje. Taigi klubai bent iš dalies kompensavo rinktinės nesėkmes. To, kad klube jam sekėsi geriau nei nacionalinėje komandoje, neslėpė ir geriausiu Lietuvos futbolininku pripažintas Fiodoras Černychas.

Dukart geriausias

Jei 2017-uosius vertintume tik pagal vyrų rinktinės pasirodymą, apdovanojimų ceremonijos šiemet apskritai nereikėtų rengti. Nelabai būtų ką apdovanoti. Tarptautinės futbolo federacijos reitinge mūsų rinktinė metų pradžioje buvo 105-a, dabar ji yra nusiritusi į neregėtai žemą 148-ąją poziciją. Į reitingą galima žiūrėti skeptiškai, tačiau šiuo atveju jis atspindi rezultatus. Per metus rinktinė sužaidė šešis 2018 m. pasaulio čempionato atrankos mačus, penkis iš jų pralaimėjo, o rungtynės su Malta baigėsi lygiosiomis 1:1.

Pernai vienas F.Černychas rinktinės varžybose įmušė penkis įvarčius. Šiemet visa rinktinė pelnė du įvarčius - po kartą pasižymėjo Arvydas Novikovas ir Vykintas Slivka. Tai, kad metai nebuvo patys geriausi, akcentavo ir geriausio futbolininko prizą atsiėmęs F.Černychas. „Aišku, malonu, kad buvau įvertintas, bet nežinau, ar šiemet 100 proc. buvau vertas šio apdovanojimo. Tai nebuvo mano geriausi metai“, - sakė Lietuvos rinktinės ir Balstogės klubo „Jagiellonia“ puolėjas. Antrąją vietą rinkimuose užėmė jo komandos draugas A.Novikovas, trečiąją - Marijampolės „Sūduvos“ gynėjas Vaidas Slavickas.

F.Černychas ir A.Novikovas tapo Lenkijos vicečempionais, klube Fiodoro vaidmuo buvo svarbesnis nei Arvydo. F.Černychas mano, kad nacionalinėje komandoje buvo kitaip: „Rinktinei šie metai nebuvo patys geriausi, mano žaidimas irgi buvo prastokas, jei lyginsime su praėjusiais metais. Arvydas rinktinėje šiemet atrodė daug geriau, tai maniau, kad išrinktas bus jis.“ Visgi F.Černychas neprarado titulo ir tapo penktuoju Lietuvos futbolininku šiame amžiuje, rinkimus laimėjusiu dvejus metus iš eilės. Iki Fiodoro XXI a. tai padarė dabartinis rinktinės treneris Edgaras Jankauskas (2000 ir 2001 m.), federacijos prezidentas T.Danilevičius (2006 ir 2007 m.), Marius Stankevičius (2008 ir 2009 m.) ir Žydrūnas Karčemarskas (2011 ir 2012 m.).

Puolėjo proveržis

Futbolas nėra tik rinktinė, todėl ir 2017-ųjų negalima vadinti tik nesėkmių metais. Klubų varžybose įdomių įvykių netrūko. Įdomybės prasidėjo vasarą, kai „Trakai“ nukeliavo iki trečiojo, o „Sūduva“ - iki ketvirtojo Europos lygos atrankos etapo. Jos tęsėsi rudenį, kai Kauno „Stumbras“ atėmė iš Vilniaus „Žalgirio“ Lietuvos taurę, o „Sūduva“ - A lygos čempiono titulą. Be to, „Gintra-Universitetas“ moterų Čempionų lygoje pasiekė aštuntfinalį ir jame gavo progą pažaisti su „Barcelona“.

„Gintros-Universiteto“ pasiekimai neatsispindėjo geriausios futbolininkės rinkimuose, juose šiaulietės Greta Kaselytė ir Vestina Neverdauskaitė pralaimėjo „Kauno Žalgirio“ žaidėjai Ugnei Šmitaitei. O štai „Sūduvos“ atstovų pasiekimai rinkimuose buvo įvertinti. Geriausiu vyrų treneriu pripažintas Marijampolėje dirbantis futbolo specialistas iš Kazachstano Vladimiras Čeburinas, geriausiu A lygos žaidėju - Karolis Laukžemis.

„Manau, mūsų komandoje šio prizo nusipelnė ne vienas žaidėjas. Aišku, malonu gauti tokį įvertinimą. Džiaugiuosi, bet noriu tuo džiaugsmu pasidalinti su komandos draugais“, - klubo pasiekimus akcentavo K.Laukžemis. Jo pavyzdys įrodo, kad per metus viskas gali pasikeisti. 25 metų puolėjas pernai dar buvo skolinamas Latvijos ekipai „Jelgava“, šiemet jis jau buvo rezultatyviausias „Sūduvos“ futbolininkas. A lygoje K.Laukžemis įmušė 14 įvarčių ir nusileido tik žalgiriečiui Darvydui Šernui, kuris pasižymėjo 18 kartų. Du įvarčius K.Laukžemis pelnė Europos lygos atrankoje.

„Kitas laiptelis jo karjeroje turėtų būti Lietuvos rinktinė. „Šį tikslą turi kiekvienas žaidėjas. Jei ateis laikas, kai savo žaidimu įrodysiu, kad galiu būti naudingas, tada gal ir sulauksiu pakvietimo. Kaip ir kiekvienas žaidėjas, norėčiau apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius“, - sakė geriausias A lygos futbolininkas.

Konkurencija padidėjo

Svarbių įvykių buvo ir kabinetuose, ne tik ant vejos. Vasarą iš LFF prezidento posto buvo išmestas Edvinas Eimontas, rugsėjo pabaigoje naujuoju federacijos vadovu tapo T.Danilevičius. Prezidento pareigos po vasarą įvykusių permainų yra daugiau reprezentacinės, o ar šis pokytis bus naudingas, vertinti dar anksti. Sezono uždarymo šventėje T.Danilevičiaus paprašėme įvertinti tai, kas šiemet dėjosi aikštėse.

- Turbūt niekada nebūna taip, kad viskas būtų arba tik gerai, arba tik blogai. Kas, jūsų nuomone, šiemet buvo gerai? - paklausėme Tomo Danilevičiaus.

- Tikrai nudžiugino klubinis futbolas. Labai gerai pasirodė „Gintros-Universiteto“ merginos, jos nuėjo iki aštuntfinalio Čempionų lygoje. Vyrai apie tokius rezultatus gali tik pasvajoti, tačiau vyrai - tiek „Sūduva“, tiek „Trakai“ - perėjo ne vieną etapą ir parodė, kad su tikslingu vadovavimu, nors ir nedideliais biudžetais, galima pasiekti rezultatus. Tai visus skatina pasitempti. Be to, Lietuvoje atsirado tiek naujas taurės laimėtojas, tiek naujas A lygos čempionas. Malonu, nes tai rodo konkurenciją.

- Manote, kad A lygai šis titulų perdalijimas bus naudingas?

- Manau, kad taip. Kitais metais bus įnirtinga kova. „Sūduvai“ reikės apginti titulą, o titulą praradęs Vilniaus „Žalgiris“ norės pasitempti. Neužmirškime, kad „Trakai“ šiemet irgi beveik iki pat galo kovojo dėl titulo. Tokia konkurencija yra tik į naudą.

- Nusivylimu turbūt galima vadinti vyrų rinktinės pasirodymą?

- Mano nuomone, ji nenuvylė. Gal reikėtų žiūrėti truputį kitaip. Yra naujas rinktinės treneris, kuris pradėjo šį atrankos ciklą. Praėjo dveji metai ir matosi, kad atsirado žaidimo braižas. Matosi teisingi sprendimai aikštėje. Taip, rezultatais niekas nėra patenkintas, nei žaidėjai, nei treneris, nei vadovai. Bet matosi, kad atsirado braižas, kelias. Yra dėl ko stengtis, yra kur eiti.

- O koks gali būti kelias į aukštesnį rinktinės lygį - A lygos sustiprėjimas ar kažkas kito?

- Tai yra kompleksinis klausimas. Reikia pradėti ne nuo A lygos, o žiūrėti, ką mes užauginame, pradėti nuo futbolo mokyklų, akademijų. Žiūrėti, koks yra kitų rinktinių lygis - 17-mečių, 19-mečių. Reikia diegti naujas metodikas. Šia kryptimi ir dirbame. Yra atsiradusios naujos sertifikavimo taisyklės, naujos metodikos, kurias diegsime tiek futbolo mokyklose, tiek akademijose.

- Ar sutiksite, kad išrinkti geriausią šalies futbolininką šiemet buvo sunkiau nei pernai? Juk kokių nors blykstelėjimų, labai pasižymėjusių žaidėjų apskritai nesimatė?

- Mes matome tik tai, kas vyksta Lietuvoje. Kalbant konkrečiai apie F.Černychą, matome jo žaidimą Lietuvos rinktinėje. Neįvertiname, kiek žmogus pasiekė klube, kiek jis yra pripažintas Europoje, kiek jo nori kitos komandos. Taip, rinktinėje buvo ir aukštų, ir žemų natų, bet apskritai manau, kad Fiodoras nusipelnė tapti geriausias.

- Matote veidų, kurie kitais metais rinkimuose viską galėtų apversti aukštyn kojomis?

- Kiekvienais metais atsiranda kažkas naujo. Pavyzdžiui, šiemet geriausiu A lygos žaidėju išrinktas K.Laukžemis. Norisi, kad tokių naujovių būtų ir daugiau. Matosi, kad Lukas Spalvis atsigauna ir muša įvarčius Vokietijoje. Svarbiausia, kad būtų konkurencija, tada atsiras ir naujų veidų.

 

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“