"Dragūno" žaidėjas Lukas Simėnas: "Trokštame klaipėdiečiams padovanoti čempionų titulus"

Jam tik praėjusią savaitę suėjo 21-eri, tačiau "Dragūno" vyrų komandos marškinėlius šis jaunasis rankinio talentas vilki jau trečiąjį sezoną ir gali pasigirti ne vienu su minėtąja Klaipėdos komanda iškovotu trofėjumi: yra tapęs Lietuvos vicečempionu ir čempionu, dukart iškovojo Lietuvos rankinio federacijos (LRF) taurę, taip pat gali didžiuotis Baltijos rankinio lygos (BHL) Iššūkio taurės nugalėtojo laurais.

Negana to, šis jaunasis žaidėjas nusipelnė ir to, kad būtų pakviestas į Lietuvos vyrų rinktinę ir būtų joje pastebėtas.

"Atstovauti Lietuvos rinktinei ir savo šaliai iškovoti įsimintinų pergalių - tai bent. Tai žodžiais neapsakomas džiaugsmas", - širdį "Vakarų ekspresui" atvėrė L. Simėnas.

Įdomu ir tai, kad šis grynakraujis klaipėdietis į rankinio aukštumas kopė įveikdamas visas pakopas, tačiau žygiavo itin tvirtais žingsneliais.

"Su bendraamžiais, gimusiais 1996 metais, gyniau Klaipėdos garbę jaunių žaidynėse, vėliau atstovavau "Dragūno" jaunimo komandai pirmoje rankinio lygoje ir vieną dieną sulaukiau "Dragūno" vyrų komandos trenerio Artūro Juškėno kvietimo ateiti į vyrų treniruotes. Po poros treniruočių jis sako: "Ar norėtum žaisti "Dragūno" vyrų komandoje?" Buvau labai laimingas", - pasakojo L. Simėnas.

Ar prisimeni rungtynes, kai pirmą kartą užsivilkai "Dragūno" marškinėlius?

Taip. Tai buvo rungtynės su Utenos komanda. Žinojome, kad pastaroji nėra pajėgi, tačiau išbėgus į aikštelę man drebėjo rankos ir kojos. Liaudiškai sakant: buvo pilnos kelnės baimės. Aikštėje praleidau gal penkias minutes, pelniau du įvarčius, tačiau kai atsisėdau ant suoliuko, kurį laiką jaučiausi lyg nežaidęs. Tiesiog tą akimirką viskas virė galvoje, kad nesupratau, kas vyksta. Įdomus jausmas: kažkada pats stebėjau rungtynes iš balkono ir svajojau žaisti, o dabar kiti žmonės stebi mane iš balkono ir po įvarčių palydi šūksniais ar paploja. Tai išties motyvuoja siekti dar aukštesnių rezultatų.

Tavo ūgis - 207 cm. Ar niekada nekilo minčių, kad reikėjo pasirinkti ne rankinio, o krepšinio sporto šaką?

Aš dažnai taip pats pajuokauju, tačiau, atvirai pasakius, rankinis, mano akimis, - daug vyriškesnė sporto šaka. Rankinyje galima apsidaužyti, apsistumdyti, tai iš tiesų - kietas vyriškas žaidimas. Mes, rankininkai, tarpusavyje dažnai pasijuokiame, kad krepšinis - moteriškas žaidimas, vos palieti ranką ar kūną, ir jau bauda.

Kieme su draugais žaisdavome krepšinį, aš dėl ūgio jaučiausi pranašesnis, tačiau man daug arčiau širdies yra rankinis. Tai pirmoji ir vienintelė sporto šaka, kurią aš pradėjau lankyti ir greitai susižavėjau.

PRALINKSMINO. Po antrųjų Lietuvos rankinio lygos finalo serijos rungtynių Alytuje, kuriose dragūniečiai šventė pergalę rezultatu 25:22, Klaipėdos rankinio sirgalės Lukui Simėnui (dešinėje) ir "Dragūno" komandos kapitonui Arvydui Bučiui padovanojo piešinius, kuriuose puikuojasi jų atvaizdai. Asmeninio archyvo nuotr.

Pamenu, kad mano pirmoji rankinio trenerė Rasa Juškėnienė trečioje klasėje atėjo į mūsų mokyklą ir siūlė ateiti į rankinio treniruotes. Ji kaip tik rinko 1996 metais gimusius berniukus. Iš pradžių aš lyg ir susidomėjau, tačiau į treniruotes neatėjau. Tik kiek vėliau, kai su klasiokais dalyvavau tarpmokyklinėse kvadrato varžybose, vėl sutikau Rasą Juškėnienę ir ji vėl paklausė: "Tai gal visgi ateisi į treniruotes?" Šįkart jau atėjau ir iškart patiko. Trenerė man įskiepijo meilę šiai sporto šakai. Ačiū jai už tai.

Tiesa, pamenu ir tokį nutikimą, kad iš pradžių bandžiau stotis ir į vartus, tačiau kamuoliu gavau stiprų smūgį į veidą ir daugiau niekada nesistojau į vartus (juokiasi. - Autor. past.).

Rankinis - kietas vyrų žaidimas, šios sporto šakos atstovus nuolat kankina traumos. Ar pačiam pavyksta jų išvengti?

Labai rimtų traumų kol kas pavyko išvengti ir tikiuosi, kad jų išvengsiu. Tfu, tfu, tfu... (nusispjauna tris kartus per petį. - Autor. past.). Buvo nutikimų, kai lūžo kojos pirštas, plyšo rankos raumuo. Tokiomis akimirkomis negali treniruotis su komanda, o turi atlikti individualias treniruotes.

Tiek treneriai, tiek rankinio specialistai pastebi, kad per pastaruosius metus labai patobulėjai. Esi tapęs vienu iš "Dragūno" komandos lyderių. Juk Lietuvos rankinio lygos pirmose finalo rungtynėse į Alytaus komandos vartus įmetei daugiausiai - 7 įvarčius, antrose - 4. Pasitikėjimas savo jėgomis auga?

"Dragūno" komandoje žaidžiu jau trečią sezoną, tad privalau tobulėti ir, kai komandai reikia, tikrai nebijau imtis iniciatyvos.

"Dragūnas" Lietuvos rankinio lygos finalo iki trijų pergalių serijoje prieš Alytaus "Varsos-Stronglaso" ekipą pirmauja 2:0. Šiandien 19 val. savo namų aikštelėje (Taikos pr. 61A) žaisite trečiąsias finalo serijos rungtynes. Kaip manai, ar pavyks klaipėdiečiams sukurti šventę, t. y. padovanoti dar vieną auksinę pergalę?

Mes labai visi tikimės, tačiau iš anksto nieko prognozuoti negalima. Tai įrodė pernykštis sezonas, kai prieš alytiškius pirmavome 2:0, tačiau galiausiai seriją pralaimėjome 2:3. Šį sezoną esame pasiryžę to paties scenarijaus nebekartoti. Žūtbūt bandysime laimėti ir klaipėdiečiams padovanoti šventę. Labai norime atsidėkoti savo sirgaliams už puikų palaikymą viso sezono metu. Tiesiog trokštame visiems Klaipėdos žmonėms, kurie mėgsta rankinį, padovanoti dar vieną auksinį trofėjų. Tikimės, kad į šias rungtynes susirinks daug sirgalių ir mes galėsime juos visus pradžiuginti.

"Dragūnas" Lietuvoje diktuoja rankinio madas. Juk aštuonerius iš eilės metus dragūniečiai kaunasi Lietuvos rankinio lygos čempionato finale ir iki šiol šiame etape po dramatiškos kovos nusileido tik kartą - praėjusiais metais. Kaip manai, kas lemia, kad Klaipėda yra tapusi Lietuvos rankinio sostine?

Turime puikų trenerį Artūrą Juškėną, kuris moka dirbti su jaunimu. Juk ne kiekvienas treneris turi tiek kantrybės ir jėgų, kad po dešimt kartų aiškintų, taisytų klaidas ir panašiai. Tiek treneris, tiek mes, žaidėjai, labai atsakingai žiūrime į savo darbą. Dirbame išties profesionaliai, treniruojamės daug ir stipriai. Tai ir duoda rezultatų.

Be to, kaip įvardija "Dragūno" komandos kapitonas Arvydas Bučius: "Mūsų komanda - tarsi vienas kumštis." Tarp žaidėjų yra sukurta tokia atmosfera, kad vienas kitu labai pasitikime, palaikome ir vienas kitą puikiai suprantame. Esame lyg viena šeima. Kartu treniruojamės, kartu leidžiame laisvalaikį, kartu atlaikome sunkias akimirkas, kartu ir džiaugiamės pergalėmis. Būtent ta vienybė, nuoširdumas ir draugiškumas mus stumia į priekį. Esame jauni, entuziastingi ir trokštantys vis naujų potyrių, naujų pergalių.

Vizitinė kortelė

Vardas: Lukas

Pavardė: Simėnas

Gimimo data: 1996 05 08

Gimtasis miestas: Klaipėda

Ūgis: 207 cm

Svoris: 100 kg

Pravardė (kaip vadina komandos nariai): Simėnas, Ilgas, Saimis.

Pozicija: kairysis pusiau kraštas.

Išsilavinimas: vidurinis. Šiuo metu studijuoju Klaipėdos universitete Kūno kultūros ir sporto pedagogiką, II kursas.

Pirmasis treneris (ė): Rasa Juškėnienė.

Pasiekimai: jaunių žaidynių (gim. 1995 m.) čempionas, pirmosios rankinio lygos vicečempionas, Lietuvos čempionas, vicečempionas, dukart LRF taurės nugalėtojas (2015 ir 2017 m.), Lietuvos universitetų studentų čempionas.

Rezultatyviausios rungtynės: šiais metais Baltijos lygos rungtynėse į Estijos "Viljandi" komandos vartus įmečiau 8 įvarčius.

Saldžiausia pergalė: šiais metais iškovota LRF taurė.

Debiutas "Dragūno" komandoje: į komandos sudėtį esu įtrauktas nuo 2013 m.

Šeimyninė padėtis: nevedęs, vienišas.

Mėgstamiausias patiekalas: "Havajų" pica su vištiena.

Gyvenimo kredo: "Nėra taip blogai, kad negalėtų būti dar blogiau."

Talentingiausias aktorius: Džimas Keris (Jim Carrey).

Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: "Prestižas" (2006).

Labiausiai "vežantis" muzikos kūrinys: "Future - Mask off".

Gyvenimo žygdarbis, sukėlęs daugiausiai adrenalino: neatsimenu arba dar tokio neturėjau.

Niekada neišdrįstum... atlikti šuolio su parašiutu.

Didžiausia su rankiniu susijusi svajonė: išvažiuoti į garsų rankinio klubą.

Šiandien 19 val. "Dragūno" rankininkai savo namų aikštelėje (Taikos pr. 61A) žais trečiąsias Lietuvos rankinio lygos finalo serijos rungtynes su Alytaus "Varsos-Stronglaso" ekipa.