Dragūniečiai moksleivius supažindino su rankiniu

Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Edmundas Kvederis pasakojo apie idėją moksleivius supažindinti su įvairiomis sporto šakomis ir Klaipėdos miesto komandomis, sportininkais, su jų kasdienybe, sudominti ir motyvuoti moksleivius rinktis sportą kaip laisvalaikio leidimo būdą. Ne paslaptis, kad daliai jaunimo trūksta motyvacijos mokytis, o sportas yra puikus būdas ugdyti discipliną ir motyvaciją.

„Dragūno“ žaidėjai Modestas Vaitekūnas, Lukas Simėnas ir Gintaras Cibulskis Laivininkų mokyklos bendruomenei pasakojo, kiek žaidėjų žaidžia rankinį, kokio dydžio aikštelė, kokios yra pagrindinės taisyklės, kiek kartų per dieną treniruojamasi, kas yra svarbu sportininkams bei kokios savybės praverčia ne tik sporte.

„Žaisdamas komandinį sportą išmoksti bendrauti. Komandos draugai visada turi bendrauti, komunikuoti tarpusavyje, klausytis vienas kito aikštelėje, nes kitaip nieko nebus. Žaidimui vadovaujantis žaidėjas nurodo, ką kuris rankininkas turi daryti, jie turi klausytis. Tenka šaukti, pavyzdžiui, „Mode, ką darai, eik į kraštą, į kraštą!“ – vaizdingai pasakojo Lukas Simėnas.

Rankiniu besidomintis mokyklos direktorius E. Kvederis atkreipė dėmesį, kad rungtynių metu žaidėjai ir treneriai dažnai nesuvaldo emocijų ir vartoja necenzūrinius žodžius. Žaidėjai juokavo, kad tokios leksikos iš trenerio susilaukia, kai neklauso ir nedaro to, ką jis sako – taip prasiveržia emocijos ir sportinis pyktis, nors reikėtų nuo to susilaikyti.

Gintaras Cibulskis akcentavo, kad sportininkams svarbu drausmė ir valia – reikia klausyti trenerio nurodymų, lankyti treniruotes, atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis. „Treneriai, kaip ir mokytojai, žino, kas yra geriausia, todėl reikia jų klausyti, net jeigu ir nepatinka. Galbūt iškart to nesupranti, bet vėliau suvoki, kad tikrai vertėjo klausytis“, – moksleiviams patarė patyręs rankininkas G. Cibulskis.

Žaidėjai pasakojo, kad rankinis yra kontaktinis sportas, todėl įvairios traumos yra neišvengiamas dalykas, pavyzdžiui, patempiami, sutrenkiami raumenys, plyšta kojų raiščiai, sausgyslės, o kartais, kai gaunamas smūgis į veidą, gali būti ir kraujo. Tad rungtynėse visuomet budi gydytojas ar kineziterapeutas, kuris gali suteikti pagalbą.

Dragūniečiai ne tik pasakojo apie rankinį, bet ir parodė, kaip galima stabdyti varžovus, net pargriaunant, kaip prasižengusius žaidėjus baudžia teisėjai, kokiose pozicijose žaidžia rankininkai, kaip metami baudiniai, kokiu greičiu gali lėkti rankinio kamuolys – net 120 kilometrų per valandą! Negailint jėgų L. Simėno paleistas kamuolys su įspūdingu garsu trenkėsi į sieną ir leido Laivininkų mokyklos bendruomenei suvokti, kokius smūgius tenka atlaikyti vartininkams. G. Cibulskis juokavo, kad vartininkai turi būti šiek tiek „crazy“, nes esą normalus žmogus savo noru į rankinio vartus tikrai nestotų.

Patys moksleiviai taip pat pabandė mesti rankinio kamuolius į vartus. Kai kurie stebėjosi, kad kamuoliai limpa prie rankų, bet šiame žaidime tai reikalinga. Dragūniečiai moksleiviams buvo paruošę smagių užduočių – pataikyti į vartus įveikiant trumpam vartininku tapusį M. Vaitekūną ar į vartų konstrukciją. Taikliausi moksleiviai buvo apdovanoti „Dragūno“ marškinėliais ir šalikais.

Dovanų gavo ir dragūniečiai – asmenines padėkas už apsilankymą ir originalią Lietuvos trispalvę, sukurtą moksleivių iš jūrinių mazgų. Visus moksleivius G. Cibulskis pakvietė apsilankyti „Dragūno“ rungtynėse kitą šeštadienį ir pabrėžė, kad visi moksleiviai „Dragūno“ rungtynes žiūri nemokamai – tereikia turėti moksleivio pažymėjimą.

„Labai smagu jaunimui pasakoti apie rankinį ir duoti pabandyti patiems „pačiupinėti“, kas tai per sportas. Norime, kad kuo daugiau klaipėdiečių, ypač jaunimo, žinotų apie rankinį, ateitų į rungtynes, o vaikai lankytų ne tik krepšinio ar futbolo treniruotes, bet pasirinktų ir rankinį. Klaipėda yra tapusi tikru rankinio miestu, turinčiu daugkartinį čempioną „Dragūną“, norime, kad žinia apie rankinį sklistų dar plačiau ir kuo daugiau žmonių susipažintų su šiuo sportu ir jį pamėgtų“, – kalbėjo dragūniečiai.