Didžiojo teniso pasaulio valdovai

Teniso pasaulio galingieji - serbas Novakas Džokovičius (Novak Djokovič), ispanas Rafaelis Nadalis (Rafael Nadal), šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer) ir škotas Endis Miurėjus (Andy Murray) pasiskirstė įtakomis zonomis. 2012-aisiais keturi pajėgiausi planetos tenisininkai išsidalijo keturių prestižinių „Didžiojo kirčio“ („Grand Slam“) teniso turnyrų čempioniškas regalijas. Šiais metais N. Džokovičius pirmasis sėkmingai pradėjo - ir užbaigė - savo titulo gynybą.

Istorinis pasiekimas

Praėjusį sekmadienį Melburne 25-erių N. Džokovičius tapo pirmuoju tenisininku, kuriam pavyko tris kartus iš eilės iškovoti atvirojo Australijos teniso čempionato („Australian Open“) nugalėtojo titulą. Nuo 1968 m., kai prasidėjo „atvirojo“ teniso era ir į „Didžiojo kirčio“ turnyrus buvo įleisti profesionalūs tenisininkai, po du atvirojo Australijos teniso čempionato nugalėtojo titulus iš eilės pelnė 8 tenisininkai. N. Džokovičiui teko garbė perrašyti šį teniso istorijos puslapį.

Antrą kartą per pastaruosius trejus metus finale Serbijos tenisininkui teko įveikti bendraamžio E. Miurėjaus pasipriešinimą. 2011 m. N. Džokovičius su varžovu susitvarkė be didesnių sunkumų - 6-4, 6-2, 6-3, o šį kartą E. Miurėjus „pasispardė“ šiek tiek rimčiau. Tačiau ir trečiasis 25-erių škoto mėginimas pralaužti ledus atvirojo Australijos teniso čempionato finale buvo nesėkmingas. E. Miurėjus laimėjo pirmą setą (7-6 (7-2), bet vėliau sąlygas diktavo „Australijos valdovas“ N. Džokovičius. Serbijos tenisininkas antrame sete palaužė varžovą 7-6 (7-3), o trečiame ir ketvirtame setuose galutinai pribaigė išsikvėpusį E. Miurėjų - 6-3 ir 6-2.

Šį kartą po pergalės N. Džokovičius neplėšė marškinėlių, nešūkavo ir nedemonstravo galingų raumenų, kaip po 2012 m. finalo, kuriame nugalėtojo titulą apgynė po beveik 6 val. trukusios epinės kovos su ispanu R. Nadaliu. „Be abejo, tai labai malonus jausmas, - po paskutinės pergalės ramiai konstatavo N. Džokovičius. - Tikiuosi, kad šis titulas man suteiks dar daugiau pasitikėjimo siekiant naujų pergalių šį sezoną“.

Jėgų pusiausvyra

Pasitikėjimo pirmąją vietą pajėgiausių pasaulio tenisininkų klasifikacijoje užimančiam N. Džokovičiui tikrai prireiks, jei jis nori šiais metais prie Australijos užkariautojo karūnos prijungti ir kitus „Didžiojo kirčio“ turnyrų nugalėtojo titulus. Paskutinį kartą visų keturių „Grand Slam“ titulų valdovu 1969 m. buvo legendinis australas Rodas Laveras. Šiame amžiuje keli tenisininkai buvo priartėję prie šios fenomenalios atžymos. Bet nei R. Federeriui, nei R. Nadaliui, nei tam pačiam N. Džokovičiui nepavyko įrodyti savo pranašumo visuose keturiuose turnyruose.

2006 ir 2007 m. R. Federeriui iki absoliutaus čempiono titulo pritrūko tik pergalių atvirajame Prancūzijos čempionate. Abu kartus Šveicarijos tenisininkas finale nesugebėjo įveikti grunto karaliaus - ispano R. Nadalio. 2010 m. jau Ispanijos teniso talentas abiem rankomis rinkosi „Didžiojo kirčio“ turnyrų nugalėtojo titulus, bet tąsyk jam pritrūko atvirojo Australijos teniso čempiono karūnos. O ją - likimo ironija - užsidėjo R. Federeris. 2011-ieji neabejotinai priklausė N. Džokovičiui. Tačiau įspūdingomis pergalėmis metus pradėjęs (ir baigęs) serbas taip ir nesugebėjo prisijaukinti raudono Prancūzijos „Roland Garros“ teniso aikštynų grunto. Čia ir vėl stipriausias buvo R. Nadalis.

O praėjusiais metais teniso pasaulyje nusistovėjo absoliuti jėgų pusiausvyra. Pirmą kartą nuo 2003 m., kuriuos galima vadinti R. Federerio eros pradžia, net keturi skirtingi tenisininkai meiliai rankose laikė solidžius „Didžiojo kirčio“ turnyrų nugalėtojų trofėjus. N. Džokovičius antrą kartą iš eilės (ir iš viso trečią kartą) triumfavo Australijoje. R. Nadalis trečią kartą iš eilės (iš viso septintą) - dominavo Prancūzijoje. Maestro R. Federeris po dvejų metų pertraukos susigrąžino Vimbldono čempiono titulą (beje, septintą per savo šlovingą karjerą). O Jungtinėse Amerikos Valstijose, sintetiniuose Niujorko teniso aikštynuose, išmušė E. Miurėjaus valanda. Finale po sekinančios penkių setų kovos įveikęs N. Džokovičių Didžiosios Britanijos tenisininkas tapo visateisiu „Didžiojo ketverto“ nariu.

Visi į kovą!

Be abejo, niekas negalėtų garantuoti, kad šiais metais teniso „didiesiems“ pavyks apginti savo pozicijas. Tiesa, N. Džokovičius savo darbą jau padarė. Ir po finalo Melburne Serbijos tenisininkas neslėpė, kad norėtų dar vieną žingsnį žengti ir Paryžiuje. „Tikrai, norėčiau šiais metais „Rolan Garros“ aikštyne nueiti visą kelią. Pernai pasiekiau finalą, bet pralaimėjau R. Nadaliui. Aišku, jis yra tikrasis favoritas žaidžiant ant grunto, bet manau, kad šiais metais turiu geresnes galimybes laimėti“, - samprotavo šešis „Grand Slam“ titulus per savo karjerą iškovojęs N. Džokovičius. Tiesa, jo trofėjų kolekcijoje kol kas nėra būtent atvirojo Prancūzijos teniso čempionato nugalėtojo titulo.

Antrasis kalendorinis „Didžiojo kirčio“ turnyras Paryžiuje vyks šių metų gegužės-birželio mėn. Nuo praėjusių metų vidurio dėl traumų nežaidžiantis R. Nadalis į teniso aikštyną planuoja sugrįžti vasario viduryje San Paulo mieste vyksiančiose atvirose Brazilijos pirmenybėse. Šiuo metu į penktą vietą Profesionalų teniso asociacijos (ATP) reitinge nusmukęs 26-erių ispanas praleido atviruosius JAV ir Australijos čempionatus. Bet jei jo kūnas bus pasirengęs atlaikyti sekinančių teniso batalijų iššūkius, R. Nadalis neabejotinai bus pagrindiniu pretendentu į „French Open“ nugalėtojo karūną.

Nereikėtų nurašyti ir legendinio R. Federerio. Nors po 2009 m. 31-erių šveicaras laimėjo tik du „Didžiojo kirčio“ titulus (iš 13-os įvykusių) ir kartą pralaimėjo finale, bet Vimbldono aikštyne R.Federeris vis dar gali duoti teniso pamokų net ir gerokai jaunesniems varžovams. 2003-iaisiais būtent Londone iškovojęs pirmąjį karjeros „Grand Slam“ titulą, šiais - 2013-aisiais R.Federeris gali savo kolekciją papildyti jau 8-uoju Vimbldono trofėjumi.

Daugiausiai neaiškumų kyla dėl paskutinio - ketvirtojo „Didžiojo kirčio“ turnyro. Rugpjūčio-rugsėjo mėn. Niujorko „Queens“ teniso aikštynuose vykstančias atvirąsias JAV teniso pirmenybes pastaruosius ketverius metus laimėjo keturi skirtingi tenisininkai. Nuo 2004 m. iki 2008 m. Niujorke dominavęs R. Federeris 2009-aisiais netikėtai finale nusileido argentiniečiui Chuanui Martinui del Potrui (Juan Martin del Potro). 2010 m. pirmą - ir kol kas - vienintelį „US Open“ nugalėtojo titulą į savo trofėjų lentynėlę įsidėjo R. Nadalis, finale įveikęs N. Džokovičių. Po metų jau triumfavo serbas, finale nukarūnavęs ispaną. O pernai N. Džokovičių iš balno finale išmušė E. Miurėjus. Specialistai sutaria, kad septynerius metus savo pirmosiose pergalės „Grand Slam“ turnyruose ieškojęs škotas turi visas galimybes „prisijaukinti“ Niujorko teniso aikštyną. Tiesa, šiuo klausimu savo nuomonę turi ir N. Džokovičius. Kad nebus lengva apginti iškovotą titulą, E. Miurėjus suprato jau Australijoje. Iki pat finalinio mačo Melburne be rimtesnių problemų žygiavęs 25-erių škotas atsimušė į serbo sieną. Tai buvo 18-asis jų susitikimas teniso aikštelėje - ir 11-as E. Miurėjaus pralaimėjimas.

„Puikiai žinau, kad dar niekam nepavyko iškovoti antrojo „Didžiojo kirčio“ nugalėtojo titulo iš karto po pirmojo, - po pralaimėto finalo kalbėjo E. Miurėjus. - Tai tikrai nėra taip lengva. Taip, aš buvau labai arti šios pergalės, bet man nepavyko. Tačiau tai - ne pasaulio pabaiga. Praėjusių kelių mėnesių patirtis rodo, kad aš einu teisingu keliu. Tikiuosi, kad ateityje manęs dar laukia daug galimybių kovoti dėl titulų“.

Galingųjų reikalai

Iš tiesų, bent jau N. Džokovičius (ATP-1), E. Miurėjus (ATP-3) ir R. Nadalis (ATP-5) gali drąsiai svajoti apie ateityje jų laukiančias pergales „Grand Slam“ turnyruose. Šiais metais serbui ir škotui sukaks 26-eri, Ispanijos tenisininkui - 27-eri. Jei jiems pavyks išvengti traumų, artimiausius 4-5 metus pagrindiniuose teniso turnyruose skambės šių puikių žaidėjų vardai. Galbūt kiek vėliau prie jų prisijungs ir jaunieji talentai - bulgaras Grigoras Dimitrovas, kanadietis Milošas Raoničius ar australas Bernardas Tomičius. Gal pasaulio galingiesiems, palankiai susiklosčius galimybėms, iššūkį mes ir dabartiniai pirmojo dešimtuko tenisininkai - ispanas Davidas Fereras (David Ferrer), čekas Tomašas Berdychas, jau kartą nustebinęs argentinietis Ch. M. del Potras arba prancūzas Žo Vilfredas Conga (Jo-Wilfried Tsonga). Tačiau jie gali tik nustebinti, o pasaulio teniso hierarchijos lyderiai išsiskiria didmeistrišku stabilumu.

O kaipgi R. Federeris? Šveicarui šiais metais sueis 32-eji. Savo karjeros viršūnėje universalumu žavėjęs R. Federeris pastaraisiais metais vis dažniau „Grand Slam“ turnyruose sustodavo ties pusfinalio arba net ir ketvirtfinalio riba. Tačiau žaliuose Vimbldono aikštynuose Šveicarijos tenisininkas visada liks valdovas, pasiruošęs ginti savo karalystę iki paskutinio atodūsio.