Brandinama sportinė revoliucija kelia nerimą

Uostamiesčio politikai, pavargę nuo į bedugnę grimztančio Klaipėdos sporto, užsimojo imtis drąsių permainų. Tačiau per kelis mėnesius parengti sporto sistemos reformos metmenys tarp trenerių pasėjo baimę, jog gali išnykti mažiau populiarios sporto šakos ir daugybė vaikų bei trenerių atsidurs tiesiog gatvėje. "Niekaip nesuprantame, kodėl sporto reforma vykdoma tuomet, kai miestas neturi Sporto skyriaus vado? Be to, viskas vyksta patyliukais vasarą, kai daugelis trenerių atostogauja", - skundėsi Klaipėdos sporto bendruomenės atstovai.

Daug diskusijų sulaukė reformos autorių siūlymai, kad Klaipėda pasektų Estijos pavyzdžiu - pagal parengtą metodiką būtų apskaičiuojamas ir įvedamas bazinis sportininko krepšelis. Nustatytą krepšelio pinigų sumą gautų ta sporto šaka, kurią lanko konkretus vaikas. Nesvarbu, ar jis sportuoja biudžetinėse sporto įstaigose, ar klubuose.

Klaipėdos sporto srities finansavimui būtų skiriama ne mažiau, nei 3,5 proc. miesto biudžeto lėšų.

"Dabar vienas sportuojantis vaikas Klaipėdos savivaldybei atsieina nuo 1 500 iki 6 439 litų per metus. Suprantame, kad sporto šakos pagal savo prigimtį yra skirtingos: vienos - pigesnės, kitos - brangesnės. Sportininko krepšelio suma būtų nustatoma įvertinus sporto šakos pobūdį, sportininko pasiekimus, masiškumą, trenerių kvalifikaciją, sporto bazes, tradicijas", - aiškino vienas iš sporto reformos iniciatorių, Klaipėdos tarybos ir visuomeninės sporto tarybos narys Saulius Budinas.

Tačiau treneriai yra įsitikinę, kad bus sunku viską sukontroliuoti, kadangi, ypač jaunesni vaikai, laksto iš vieno būrelio į kitą.

"O ką darysime tuomet, kai vaikas savaitę palankys vieną sporto šaką, pasiims vadinamąjį krepšelį ir pabėgs į kitą sporto šaką?" - retoriškai klausė sporto specialistai.

Sumažės sporto šakų?

Dar daugiau erzelio ir panikos tarp trenerių sukėlė tai, jog viename iš reformos punktų rašoma, jog biudžetinėse įstaigose būtų mažinamas sporto šakų skaičius.

"Dabar iš miesto biudžeto pinigų yra skiriama 27 sporto šakų sportininkams ugdyti, o po reformos jų liktų mažiau. Turėtume susėsti ir bendrai sutarti, kurios šakos liktų biudžetinėse įstaigose. Nereikia suprasti, kad kitos sporto šakos turėtų išnykti. Juk treneriai, kurių sporto šakos nėra masiškos, galėtų pereiti į klubinę sistemą ir gauti finansavimą per sportininko krepšelį, - pabrėžė S. Budinas.

Tačiau jam oponuojantis Klaipėdos badmintono treneris Antanas Narvilas tvirtina, kad tai yra akivaizdus pasityčiojimas.

"Kaip sporto šaka išgyvens, jei treneris nepriklausys biudžetinei įstaigai ir negaus atlyginimo, turės nuomotis salę, pirkti inventorių ir panašiai. Vien iš sportininko krepšelio kitų sporto šakų klubai neišsilaikys. Tiesiog nepritrauks tiek sportininkų ir bus priversti pasitraukti iš sportinės veiklos", - kalbėjo badmintono specialistas.

Jam pritaria ir tinklinio, sportinės, meninės gimnastikos, regbio, sportinės aerobikos, orientavimosi sporto, šachmatų, šaškių treneriai. Jie ugdo Lietuvos, Europos čempionus, tarptautinių turnyrų nugalėtojus, tačiau jų kultivuojamos sporto šakos nėra masiškos.

S. Budinas pateikė pavyzdžių, kad net didesniuose Lietuvos miestuose biudžetinėse sporto įstaigose yra kultivuojama mažiau sporto šakų.

"Vilniuje - 24, Kaune - 25 sporto šakos. Akivaizdu, kad ir mes turime mažinti šį skaičių. Jei pažiūrėtume respublikos mastu, Kūno kultūros ir sporto departamento prioritetinių sporto šakų sąraše yra 21 sporto šaka. Be to, net trys iš čia esančių sporto šakų - penkiakovė, šaudymas ir žolės riedulys - mūsų mieste net nekultivuojamos. Taigi, lieka gerokai mažiau nei 27 sporto šakos", - sakė S. Budinas.

Neišnaudojamos sporto salės

Pateiktame reformos modelyje siūloma vienos iš dabar esančių biudžetinės įstaigos pagrindu įsteigti BĮ "Klaipėdos sporto bazės", kuriai būtų perduota didžioji dalis miesto sporto infrastruktūros objektų ir visas juos aptarnaujantis personalas (apie 130 darbuotojų).

Kiekviena iš BĮ "Klaipėdos sporto bazės" pavaldume esanti bazė turėtų administratorių, atsakingą už jos priežiūrą ir veiklą. Ši įstaiga užsiimtų ir papildomų sporto infrastruktūrų nuoma iš savivaldybės švietimo įstaigų bei privačių klubų ugdymo procesui užtikrinti bei sporto renginiams organizuoti. Neperduodamos būtų tik specializuotos sporto bazės, kurios didžiąją dalimi pritaikytos konkrečiai sporto šakai: Vlado Knašiaus krepšinio mokykla, "Gintaro" baseinas, imtynių salė, lengvosios atletikos maniežas, tačiau techninę jų priežiūrą atliktų BĮ "Klaipėdos sporto bazės".

"Būkime atviri, dabar Klaipėdoje yra prastas sporto salių administravimas. Sporto salės komerciniu laiku beveik negeneruoja lėšų. Tai visiškai neatitinka padėties: sporto salių užimtumas - didžiulis, tačiau lėšų - nėra. Nenormalu ir tai, kad mokyklų sporto salėse dviese žaidžia tenisą, o mūsų vaikams sportuoti nėra kur. Juk tai savivaldybės turtas, prioritetas turėtų būti vaikai. Žiemą vakare specialiai pravažiavome pro mokyklas ir pastebėjome, kad dažnai sporto salėse nedegė šviesos, o šių įstaigų vadovai teigia, kad vaikams patekti į šias sporto sales negalima, nes jos užimtos. Norime įvesti elektroninę sistemą, kurioje būtų apskaita ir aiškiai matytume sporto salių užimtumo grafiką. Tai padėtų šią situaciją kontroliuoti", - teigė S. Budinas.

GRIUVĖSIAI. Prastą Klaipėdos sporto situaciją apibūdina ir apgriuvusios sporto bazės. Nykiausias vaizdas - baseinų sektoriuje. Vadinamasis "Neptūno" baseinas jau daugiau nei dešimtmetį uždarytas. Pasigirdo siūlymų visų pirma sutvarkyti sporto bazes, o tik tuomet mąstyti apie kitas reformas.

Tarp reformos variantų yra ir siūlymas likviduoti visas biudžetines įstaigas. Tuomet sporto paslaugas savivaldybė pirktų iš klubų, kurie, priklausomai nuo juos lankančių vaikų skaičiaus, gautų atitinkamą sportininkų krepšelių kiekį.

Kitas galimas reformos variantas - palikti 5 biudžetinės įstaigas: Futbolo mokyklą, Krepšinio mokyklą, Plaukimo mokyklą, Lengvosios atletikos mokyklą ("Viesulas" arba KSC) ir Sporto mokyklą (kitos sporto šakos). Tuomet būtų finansuojami visi sportuojantys vaikai.

"Reformos bijo tinginiai"

Tiek Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas, tiek S. Budinas pabrėžia, jog būtina imtis sporto reformos ir kai kuriais atvejais - net drastiškų priemonių.

"Pažvelkite, kur per keliolika metų nugrimzdo Klaipėdos sportas. Mums reikia ne kosmetinio papudravimo, bet radikalių, situaciją iš esmės keičiančių veiksnių. Aišku, kad kai kurios sporto šakos išnyks, ir kas čia tokio? Klaipėdoje nėra žolės riedulio ir daugelio kitų sporto šakų, tačiau dėl to nieko neatsitiko. Turime žvelgti į visumą, bandyti prikelti Klaipėdos sportą, turėti aiškias vizijas, kurios sporto šakos mieste yra prioritetinės ir bandyti jas atgaivinti", - teigė vicemeras.

Anot jo, sporto pertvarkos bijo tik tie treneriai, kurie tingi dirbti ir nesurenka pilnų vaikų grupių.

"Kas gerai dirba ir rodo rezultatus, tas ir toliau dirbs. Sporto sistemos pertvarkos metmenų projektas yra geras. Jei bus dirbama pagal jį, Klaipėdoje galiausiai bus nustatytas tikslus sportuojančių vaikų skaičius, treneriai turės daugiau motyvacijos dirbti, susireguliuos sportuojantiems vaikams skiriamų pinigų srautai. Estija pagal tokią sistemą jau seniai sportuoja ir išugdė daug puikių sportininkų", - argumentavo Klaipėdos mero pavaduotojas.

Skaičiuojama, kad Klaipėdoje šiuo metu sportuoja maždaug 5 500 vaikų (apie 4 000 biudžetinėse sporto įstaigoje ir maždaug 1 500 - privačiuose klubuose). Jiems ugdyti per metus skiriama apie 10 mln. litų.

"Užsienio patirtis rodo, kad įkūrus privačius klubus sportuojančių skaičius išauga maždaug 40 procentų. Argi normalu, kad dabar biudžetinėse įstaigose dirba 205 treneriai ir net 130 personalo darbuotojų? Mes didžiąją dalį pinigų išeikvojame atlyginimų fondams. Tai - nenormalu. Akivaizdu, kad reikia kažką keisti", - teigė S. Budinas.

Teigiama, kad pagal dabartinę sporto sistemą biudžetinių įstaigų vadovai ir treneriai neskatinami dirbti kūrybiškai, trūksta motyvacijos, iniciatyvos ir yra akivaizdi sporto stagnacija. Iki šiol nėra sudarytas sportuojančių vaikų registras, dėl ko neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek vaikų kultivuoja konkrečią sporto šaką.

Reformatoriai - ne sporto specialistai

Klaipėdos treneriai ir sporto specialistai suabejojo reformos metmenys parengusios darbo grupės kompetencija. Į šią darbo grupę įėjo miesto Tarybos nariai S. Budinas, Vytautas Grublys, savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Jiems vadovavo Klaipėdos vicemeras V. Čepas.

"Kodėl sporto reformą ruošė žmonės, tarp kurių - nė vieno sporto specialisto. Nuo kada Vytautas Čepas sporto specialistas? Sporto reformą rengia žmonės, kurie apie tai net nenusimano", - piktinosi pasaulio dviračių sporto čempionas, miesto Tarybos narys Ivanas Romanovas. - Pripažįstu, kad sporte reikia pertvarkos, bet mes ne tuo keliu einame. Pirmiausia sutvarkykime sporto bazes ir tik tuomet kažko reikalaukime. Irklavimo sporto bazė prieš 30 metų atrodė taip pat, kaip ir šiandien. Argi tai normalu? Prieš daugelį metų treneris, buvęs Klaipėdos vicemeras Narsutis Dumbauskas su keliais politikais rengė sporto reformą ir patyrė fiasko: sportuojančių vaikų sumažėjo beveik perpus. Negi norime vėl tos pačios situacijos?"

Tarp trenerių pasigirdo ir tokių klausimų, kodėl pasirinktas būtent toks sporto reformos modelis.

"Kodėl neatlikta analizė, apklausos, ekonominiai skaičiavimai, o tiesiog keliese susėdo ir nori kažką keisti? Gal reikėtų kompleksiškai taisyti negeroves, o ne viską keisti iš pagrindų?, - klausė Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininkė Genovaitė Avižonienė.

Dalis trenerių paminėjo ir tai, kad tokia reforma gali atsiliepti aukšto meistriškumo sportininkų rengimui.

"Iš kur atsiras olimpiečiai, jei rems tik vaikus?", - nerimavo treneriai.

Steigs Regioninį olimpinį sporto centrą

Sporto reformoje įžvelgta ir itin naudingų dalykų. Vienas jų - siekis kartu su apskrities savivaldybėmis bei Kūno kultūros ir sporto departamentu įsteigti Regioninį olimpinį sporto centrą, kuriame treniruotųsi perspektyviausi Klaipėdos ir aplinkinių rajonų vaikai. Taip būtų ugdomas aukštas meistriškumas. Geriausieji sportininkai gautų stipendiją ir palaikymą, gyventų sportininkų bendrabutyje, būtų sudarytos sąlygos mokytis pagal atskirą programą.

Taip pat kyla minčių sporto skyriuje sukurti "Sportas visiems" padalinį (2-3 darbuotojai), kurio tikslas - masinių sporto renginių organizavimas ištisus metus, pagal patvirtintą metinį kalendorinį planą.

"Pripažinkime, kad Klaipėdoje stokojama masinių sporto renginių, ypač žiemą. Juk ne tik profesionalams, bet ir paprastiems žmonėms reikia propaguoti sportą ir sveiką gyvenseną", - pabrėžė S. Budinas.

Sporto reformos idėjos autoriai akcentavo, kad visi pateikti siūlymai - nėra galutiniai ir Klaipėdos sporto bendruomenės prašo iki rugsėjo 5 d. pateikti raštiškus savo siūlymus.

"Žinoma, galime nedaryti nieko, tačiau dirbame dėl bendro tikslo - dėl Klaipėdos sporto atgimimo", - teigė S. Budinas.