Aprangos idėja kilo iš dangaus

Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių liko 100 dienų. Ta proga vakar Vilniuje buvo pristatyta dvejus metus kurta ir iš 64 modelių sudaryta Lietuvos olimpinės rinktinės aprangos kolekcija „Rio2016“. Jos meninė idėja kilo pažvelgus į Lietuvą iš dangaus, paukščio skrydžio. Tai pirmoji olimpinė kolekcija, kurioje panaudota mėlyna spalva, simbolizuojanti mūsų šalies ežerus ir upes. Lygumas, šimtamečius miškus ir pievas atspindi žalia, o Kuršių nerijos kopas bei lūžtančias Baltijos jūros bangas - balta. Šių spalvų derinys sportininkams turėtų priminti gimtąjį kraštą ir suteikti gamtos stiprybės. Kolekcijoje taip pat stiprus ąžuolo - galingiausio Lietuvos medžio - motyvas. Jis turėtų olimpiečius įkvėpti siekti didesnių tikslų. Lietuviams uniformas nuo 2000 metų kuria sporto aprangos bendrovė „Audimas“.

Airinė Palšytė, Šuolininkė į aukštį:

Kol kas negavau dar viso komplekto. Tad negaliu pasakyti, ar viskas tinka ir patinka. Bet jei spręstume pagal tai, ką matau ant manekenų, atrodo visai įdomiai. Aišku, mėlyna spalva šiek tiek stebina, nes ji mums neįprasta, esame pripratę prie žalios. Nors ir žalios atspalvių yra, taigi turėtume jaustis savi. Aišku, trūksta gal ryškumo. Lietuviai visada išsiskiria geltona, žalia, bent lengvaatlečiai, iškart būname pastebimi, kaip ir jamaikiečiai ar brazilai. Dabar būsime kiek blankesni, bet tikimės, jog mūsų rezultatai nebus blankūs. Kai dalyvauji tokio lygio varžybose, svarbiausia, kad tavęs apranga nevaržytų, kad jaustumeisi patogiai. Aišku, nesinorėtų nelietuviškų spalvų, norėtųsi savų. Norėtųsi išsiskirti ne tik tuo, jog aprangos patogios ir rodome gerus rezultatus, bet ir gražiai atrodyti.

Brigita Virbalytė-Dimšienė, Ėjikė:

Matyti mėlyną pirmą kartą yra truputėlį keista, nes buvome pripratę prie kitų spalvų derinio. Apranga nebėra tokia ryški, kaip buvo 2012 m. Londone. Tačiau pati labai tamsią mėlyną spalvą mėgstu. Tik ji man neatrodo tiek lietuviška, ji dažniau kitų valstybių aprangose būdavo. Visada mes, lietuviai, išsiskirdavome. Norėtųsi, kad taip būtų ir šį kartą. Man visada patiko, kai aprangoje buvo šiek tiek raudonos spalvos. Dažnai ją asocijuojame su buvusiais laikais, kai buvome Sovietų Sąjungoje, todėl daugumai ši spalva nepatinka.

Simona Krupeckaitė, Dviratininkė:

Labai patogios aprangos ir man labai patiko. Patinka jų kokybė, labai komfortiškos. Net nėra ką lyginti su ankstesnėmis olimpinėmis aprangomis, juk gero su geru nereikia lyginti. Man kaip tik nesinori tų ryškių spalvų kaip daugumai. Jau esu pavargusi nuo to ryškumo, kuris buvo Londono olimpiadoje, kai buvo ryškiai žalios ir geltonos aprangos. Manau, dėvėti maloniau tamsesnes, ne taip erzina. O šiaip aišku, kad aprangos turi būti gražios, juk visi nori būti gražūs. Taip pat patinka ta ąžuolo lapų idėja.

Evaldas Petrauskas, Boksininkas:

Apranga tikrai nebloga. Svarbiausia, aišku, patogumas, nors turi būti ir gražu. Visos mūsų aprangos būdavo gražios, tiek Londone, tiek pirmosiose Europos žaidynėse, ir dabar. Aš - ne dizaineris, nežinau, kaip galėčiau pakeisti aprangas. Man gerai taip, kaip padaro. Galiausiai šios aprangos turėtų atspindėti mūsų šalį.

Aurimas Didžbalis, Sunkiaatletis:

Šias aprangas vertinu teigiamai. Aišku, keistoka, nes, palyginti su ankstesnėmis dviem olimpiadomis, skiriasi, bet ir ši patraukli akiai. Tiesiog reikia priprasti. Grožis gal aktualesnis moterims, jos nori būti ryškesnės. Svarbiausia, kad būtų patogu. Apie demonstruojamus simbolius manau, kad viskas puikiai atspindima, gal tik kažkiek dar labiau norėtųsi Lietuvą pabrėžti, kad mūsų nesupainiotų su kitais, o juk mūsų daug ir nėra. Aišku, tai mes galime kompensuoti savo pasiekimais. Mėginsime tai padaryti.

Diana Lobačevskė, Maratonininkė:

Tinka, patinka, ryški. Tačiau ir sportininkui svarbus ne tik patogumas, bet ir grožis. Ypač tai svarbu moterims. Jei galėčiau pati prisidėti prie olimpinės aprangos kūrimo, daryčiau ją daug ryškesnę. Nors marškinėliai labai gražūs, gal norėtųsi, kad kelnės būtų kiek ryškesnės. Juk reikia, kad visi mus matytų, žinotų, kad čia yra Lietuva.

Rasa Drazdauskaitė, Maratonininkė:

Apranga tikrai labai graži. Užsivilkus jausmas labai malonus, medžiagos geros. Svarbiausia, kad vasarą uniforma būtų lengva. Tačiau ji turi būti ne tik patogi, bet ir graži. Jei galėčiau prisidėti prie aprangos kūrimo, norėčiau, kad ant jos būtų mūsų šalies herbas, kad būtų patogi, gražių spalvų, dar kažkokie Lietuvos inicialai ar vėliava, ir turbūt užtektų. Svarbiausia, kad aiškiai matytųsi, jog esame lietuvaičiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“