Andrius Jokšas: "Noriu daugiau laiko skirti šeimai"

Kodėl nusprendei pakabinti "bucus" ant vinies? - pokalbį pradėjome su jau buvusiu atlantiečiu.

Amžius. Viskam ateina laikas. Juk reikia paragauti ir "pensininko" duonos. Ne paslaptis, kad siūlo man dar pažaisti gimtojo Gargždų miesto "Bangos" komandoje, viename iš Lenkijos antrojoje lygoje rungtyniaujančių klubų. Tačiau aš tvirtai pasakiau "ne". Noriu daugiau laiko skirti šeimai. Tiesa, kaip ir anksčiau, su sportu draugausiu. Dar pažaisiu futbolą salėje, atstovausiu senjorų komandoms.

Tau teko parungtyniauti ne tik geriausiuose mūsų šalies klubuose, bet ir Ukrainoje, Rusijoje bei Baltarusijoje. Kur labiausiai patiko?

Maloniausi prisiminimai yra iš Ukrainos. Ir ne dėl to, kad šioje šalyje su Krivoj Rogo "Krivbas" klubu iškovojau bronzos medalį. Man apskritai patiko Ukrainos futbolo stilius.

Užsienio klubuose ilgai neužsibūdavai, o štai "Atlante" iškentėjai net keturis sezonus, per kuriuos sužaidei 85 rungtynes ir pelnei tris įvarčius...

Tokį mano pastovumą nulėmė šeimyniniai reikalai. Norėjosi žaisti arčiau namų, nesiblaškyti po margą pasaulį. Manau, kad šiek tiek prisidėjau prie "Atlanto" laimėjimų - iškovotų sidabro ir bronzos medalių.

Du kartus su Vilniaus "Žalgiriu" ir Panevėžio "Ekranu" tapai Lietuvos čempionu. Kuris titulas tau yra brangiausias?

Ko gero, su žalgiriečiais 1999 metais iškovoti aukso medaliai. Tada antroje vietoje likusią Šiaulių "Karedą" aplenkėme tik vienu tašku. O štai su "Ekranu" 2011 metais čempionais tapome gerokai lengviau.

DOVANA. Klubas Andriui Jokšui padovanojo įrėmintus marškinėlius su "Atlanto" futbolininkų parašais. fkatlantas.lt nuotr.

Septyniolika rungtynių sužaidei Lietuvos rinktinėje, daug kartų tapai šalies čempionatų prizininku. Ar daug įsimintinų akimirkų buvo per tavo sportinę karjerą?

Aišku, kad įsimintiniausios buvo tos, kai tapome čempionais. O štai iškovotus sidabro ar bronzos medalius, kurių mano kolekcijoje yra nemažai, aš nelabai vertinu. Aš pripažįstu tik pirmąją vietą.

Išeinant iš "Atlanto" tau vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija puse lūpų pasiūlė likti dirbti klube sporto direktoriumi. Tačiau klubo generalinis direktorius Vacys Lekevičius viename interviu pareiškė, kad Jokšas sporto direktorium taps tik "per mano lavoną"...

Kam man tie "lavonai"? Todėl ir atsisakiau šių pareigų.

Taigi kuo užsiimsi išėjęs į "pensiją"?

Su žmona Jurgita esame įsukę keletą versliukų. Esame įkūrę vaikų pramogų klubą, turime pramogų kompleksą ant Minijos kranto. Anksčiau didžiausias krūvis tekdavo žmonai. Dabar jai bus lengviau, nes galės tikėtis daugiau pagalbos ir iš manęs. Jei mūsų verslui iškiltų grėsmė, vėl grįšiu į futbolą (juokiasi).

O kokių pomėgių turi judviejų atžalos?

Dešimtmetė dukra Patricija lanko pramoginių šokių treniruotes, o ketveriais metais jaunesnis sūnus Joris mokosi futbolo abėcėlės Klaipėdos futbolo mokykloje pas trenerį Mindaugą Jonelį. Jiems šie užsiėmimai labai patinka. Prieš Naujuosius metus mūsų visa šeima buvo išvykusi į Laplandiją. Ten pabūti yra kiekvieno vaiko svajonė. Maniškiai šia išvyka liko labai patenkinti.

Ko norėtum palinkėti "Atlantui" šių metų sezone?

Viešėdamas Laplandijoje aš palikau Kalėdų Seneliui voką su prašymu, kad jis šiemet į Klaipėdą "Atlantui" atsiųstų maišą su aukso medaliais.