Stanislavas Kaueris. Karaliaučiaus skulptorius

Stanislavas Kaueris. Karaliaučiaus skulptorius

1924 m. Įsrutyje buvo pastatytas paminklas 12-ajam lietuvių ulonų pulkui, įkurtam 1860 m. Prūsijos kariuomenėje. Šis pulkas dalyvavo Prūsijos-Austrijos, Vokietijos-Prancūzijos bei I pasauliniame karuose ir kitose karinėse operacijose.

Užrašas ant monumento skelbia: "Das littausche ulanen Regiment No. 12 seinen gefallenen Kameraden" - "Lietuvių ulonų pulkas Nr. 12 žuvusiems kovų draugams". Skulptūrą sukūrė Karaliaučiaus meno akademijos profesorius Stanislavas Kaueris (Stanislaus Cauer, 1867-1943).

1950 m. paminklas buvo sugriautas, 2006 m. atstatytas naujai.

Apie skulptorių

Kauerių giminėje buvo daug skulptorių: Stanislavo senelis Emilis (gimęs Drezdene), tėvas Robertas, brolis Frydrichas...

Stanislavas gimė Vokietijos pietvakariuose, Reino krašte-Pfalce, Kroicnacho mieste (vok. Kreuznach). Skulptūros meno nuo 15 metų mokėsi Romoje. Ten dirbo iki 38 savo gyvenimo metų. 1905 m. apsigyveno Berlyne, 1907 m. atvyko į Karaliaučių - Meno akademijos vadovo Liudvigo Detmano (Ludwig Dettmann) kvietimu.

LIETUVIŲ ulonų pulkui. Paminklą Įsrutyje 1924 m. sukūrė Stanislavas Kaueris. (Prusia39.ru nuotr.)

S. Kaueris profesoriavo akademijoje ir vadovavo skulptūros dirbtuvėms 26 metus - iki pat išėjimo į pensiją 1933-iaisiais.

BARELJEFAI, išlikę ant Karaliaučiaus pastatų. (Prusia39.ru nuotr.)

Mirė sulaukęs 76 metų amžiaus, 1943-iaisiais, ir buvo palaidotas prie Judyčių katalikų bažnyčios sienos Karaliaučiuje. Antkapį 1938 m. buvo susikūręs pats. (Kapas neišliko.)

SENELIS Emilis Kaueris (1800-1867) ir tėvas Robertas Kaueris (1831-1893) taip pat buvo skulptoriai.

Gyvendamas Karaliaučiuje, S. Kaueris sukūrė daug skulptūrų miestui, kai kurios jų išvengė sunaikinimo: fontanas "Putti", "Po maudynių", "Motina ir vaikas", paminklas Frydrichui Šileriui.

FONTANAS "Putti" (itališkai "amūrai") 1908 m. buvo išsiųstas į tarptautinę parodą Poznanėje ir ten laimėjo pirmąją vietą. Vietos valdžia iš skulptoriaus norėjo skulptūrą nupirkti, tačiau autorius nesutiko parduoti - grąžino į Karaliaučių. (Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.)

Skulptorius taip pat buvo sukūręs arti 100 mažosios plastikos darbų; keletas bareljefų ("Genijus", "Heraklis") ant pastatų išliko iki šių dienų.

S. Kaueris buvo dukart, 1934 ir 1942 m., apdovanotas Karaliaučiaus miesto aukso medaliu.

AKADEMIJA. S. Kaueris profesoriavo Menų akademijoje ir vadovavo skulptūros dirbtuvėms 26 metus - iki pat išėjimo į pensiją 1933-iaisiais. Antroje nuotraukoje matyti jo skulptūra "Po maudynių". ("Wikiwand" nuotr.)


PO MAUDYNIŲ ("Nach dem Bade"). Marmurinė skulptūra buvo sukurta 1906 m. Karaliaučiuje, 1922 m. ją įsigijo Meno akademija, kurioje dirbo prof. S. Kaueris. (Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.)

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder