Linksmos nuobiros iš Klaipėdos laivyno praeities

Netikęs prekės ženklas

Aštuonioliktajame amžiuje iš Klaipėdos (Memelio) uosto į Angliją, Olandiją, Bremeną, Liubeką ir Štetiną buvo išplukdoma nemažai linų pluošto bei sėklų (sėmenų). Į Klaipėdą linai ir sėmenys patekdavo iš Žemaitijos ir Šiaurės Rytų Lietuvos valstiečių ūkių. Geresnės kokybės sėmenys buvo naudojami sėklai, iš kitų spausdavo aliejų.

Kaip ir kiekvieną eksportuojamą prekę, sėmenis įvertindavo tam skirti autoritetingi pareigūnai - brokuotojai, kurie nustatydavo jų kokybę, rūšiuodavo ir prižiūrėdavo išpilstymą į statines. Kiekvieną statinę žymėdavo raide M (Memel), kad importuotojas žinotų, iš kur gauna kokybiškus sėmenis.

Anot vieno amžininko, toks žymėjimas patyrė visišką fiasko. Taip jau atsitiko, kad tokie patys Liepojos (tuo metu Libava Rusijos imperijoje) uosto pareigūnai iš ten gabenamas į Vakarų Europą sėmenų statines irgi žymėjo pagal miesto pavadinimą: LB. Europoje prancūziškai mokantys pirkliai savaip iššifravo ženklus ant statinių. Liepojos sėmenys buvo laikomi gerais (prancūzų kalboje "le bon" - geras), o klaipėdietiški - blogais ("mal" - blogas). Pasakojama, kad Klaipėdos pirkliai dėl tokio nesėkmingo prekės ženklo pasirinkimo turėję nemažų nuostolių.

Kaip tampama giminėmis

Dažnas Klaipėdos burlaivis devynioliktajame amžiuje kursavo tarp Klaipėdos ir Didžiosios Britanijos uostų. Į Klaipėdą atplaukdavo daugybė anglų laivų. Čia gyveno gausios anglų ir škotų kilmės pirklių giminės, sudariusios kalvinistų bendruomenę. Ryšiai su Britanija buvo labai glaudūs. Jie diktavo ir "angliškas" manieras miestiečių bei viešajame gyvenime.

Ne vienas klaipėdietis jūreivis ūkanotojo Albiono uostuose susirasdavo sau porą. Taip kurioziškomis aplinkybėmis atsitiko ir klaipėdiečiui brigo kapitonui ir savininkui Johanui Georgui Šulcui 1854 ar 1855 metais. Išdidus trisdešimtmetis škiperis nuplaukė į Hulo uostą ir pastatė laivą uosto meistro nurodytoje vietoje viename iš baseinų. Uostas nebuvo šliuzų sistema apsaugotas nuo Šiaurės jūros potvynių ir atoslūgių, todėl čia stovintys laivai reguliariai tapdavo "sausi" - taip jūreiviai vadino situaciją, kai nuslūgus vandeniui laivo korpusas atsiremia į dugną.

1848 METAIS Prūsijoje pastatytas brigas "Berta". Tokiais laivais Klaipėdos prekės pasiekdavo Angliją.

Klaipėdietis sėdo į valtį ir nuirklavo prie krantinės. Vanduo buvo nukritęs, o krantinė aukšta. Kad išlipti būtų patogiau, jaunasis kapitonas pririšo savo valtį prie šalia krantinės stovinčios burinės jachtos ir bildėdamas sunkiais jūreiviškais batais patraukė per išpuoselėtą jos denį. Į Johano Georgo batų dundėjimą buvo sureaguota: iš kajutės laivo viduje pasigirdo žvėriškas kriokimas ir į denį iššoko raudonas iš pykčio laivo šeimininkas. Jis pripuolė prie neprašyto svečio ir, nė žodžio netaręs, pasveikino jį galingu smūgiu į pasmakrę. Tokio "svetingumo" nesitikėjęs klaipėdietis perskrido per relingą ir kaip torpeda nunėrė į purviną dumblėtą vandenį.

Išsikapanojęs į purvynės paviršių, jis pirmiausiai pamatė anglą su pypke dantyse, atsirėmusį į relingą ir labai patenkintą savimi. Šis nenustojo šypsotis, kol klaipėdietis vėl užsiropštė ant denio, taškydamasis purvais priėjo prie laivo šeimininko ir kirto jam į smakrą.

Anglas ir jo pypkė nuskrido į vandenį skirtingomis trajektorijomis. Atėjo svečio eilė stebėti, kaip jachtos savininkas ropščiasi į laivą.

"Eime, turiu viskio", - sumurmėjo britas ir mirktelėjo klaipėdiečiui.

Ilgokai buvo tylu, tačiau po kiek laiko iš kajutės ėmė sklisti garsus juokas, ilgainiui peraugęs į laukinį stūgavimą. Praėjo nemažai laiko, kol abu išsiruošė į krantą ir nusvyravo į miestą, vis susidurdami. Dumblini drabužiai po truputį džiūvo.

Pasirodo, anglo laivininko viloje buvo ne tik puiki vonia, bet ir gražuolė duktė. Kumščiais mojuoti daugiau neteko. Meri Vatson tapo klaipėdiečio kapitono žmona.

PJŪVIS. Iki XX amžiaus daugelis prekių burlaiviais buvo gabenamos statinėse. XVII amžiaus burlaivio korpuso pjūvis.

O 1858 m. balandžio 27 dieną klaipėdietis laivadirbys B. Piperis J. G. Šulcui ir jo kompanionui Klaipėdoje nuleido barką "Meri Džein". Laivas buvo pavadintas savininko dukters vardu ir plaukiojo net 36 metus.

Senojo fišmeisterio išdaigos

Praėjusio amžiaus pradžioje Klaipėdos vyriausiojo žvejybos prižiūrėtojo (fišmeisterio) pareigas ilgą laiką ėjo Hermanas Vilhelmas Ziboldsas - pareigingas ir uolus tarnautojas, kartu - spalvinga asmenybė. Daug metų jis plaukiojo jūromis Klaipėdos barko "Aurora" šturmanu bei barko "Asia" kapitonu.

Amžininkai mena linksmą jo "Miunhauzeno būdą", kuriam atsiverti padėdavo viena kita stipraus gėrimo taurelė. Pasakojama, kad vienos linksmos iškylos laiveliu į Tauralaukį metu fišmeisteris neišsilaikė ant denio ir pliumptelėjo į Dangę. Kompanionai supuolė gelbėti. Ranką ištiesė ir laivu plaukęs Ziboldso bičiulis, kurio pareigose buvo Klaipėdos miesto kapinių priežiūra. Tai išvydęs, gelbėjamasis sušuko: "Paduoti ranką duobkasiui? Niekada!"

Kiekvieno fišmeisterio pareigų simbolis ir pasididžiavimas buvo uniforminis kardas. Vieno pokylio, surengto Urbšaičio restorane, metu, užglaistant konfliktą dėl žvejybos plotų ribų tarp Smeltės žvejų ir jų kaimynų, kažkoks nedorėlis nušvilpė Ziboldso kardą. Norėdamas fišmeisteriui padaryti tarnybinių nemalonumų, jis kardą perdavė tiesioginiam fišmeisterio bosui - apskrities viršininkui H. Krancui.

Šis išsikvietė pavaldinį ir, laikydamas kardą rankose, paklausė, ką jis matąs.

"Man atrodo, kardas", - kuo ramiausiai atsakė fišmeisteris.

H. Krancas pasiteiravo, ar tas kardas nieko neprimena pareigūnui. Ziboldsas pastebėjo, kad kardas labai panašus į jo paties uniforminį ginklą.

"Tai ir yra kažkur pamestas jūsų kardas", - griežtai rėžė viršininkas.

Fišmeisteris šaltai pareiškė, kad to negali būti, nes jo kardas kabo kabinete. Įniršęs apskrities viršininkas pareikalavo tuoj pat jį atnešti, ką H. V. Ziboldsas ir padarė, nekalta veido išraiška pristatydamas visiškai tokį patį kardą.

H. Krancui teko patirti pralaimėjimo kartėlį ir pripažinti, kad kažkas sumanė keršyti senajam tarnautojui. Fišmeisteris nuoširdžiai pritarė darbdavio nuomonei.

Viskas labai paprasta: jis turėjo du identiškus kardus...