Lietuvos jūrų muziejus - pradžia

Lietuvos jūrų muziejus - pradžia

Kai 1973-1976 metais dabar jau šviesaus atminimo žurnalisto Vytauto Bajoro, nušviesdavusio miesto statybas, klausdavome, kas vyksta Kopgalyje, jis tik paslaptingai šypsodavosi ir sakydavo: "Ne jūsų reikalas. Ir niekieno reikalas".

Tuomet svarstydavome, kad gal kokį karinį objektą toje Smiltynėje renčia... Dabar iš metų aukštumėlės galvoju: kiek Klaipėdoje žmonių žinojo apie "legaliai nelegalią" Jūrų muziejaus statybą, bet skundikų neatsirado nė vieno. O 1979 liepos 28 dieną įvyko didinga Jūrų muziejaus atidarymo ceremonija, į kurią tarsi į atlaidus plūdo ne tik klaipėdiečiai, bet šimtai žmonių iš visos Lietuvos.

Pastatėlis Herkaus Manto g.

Šiandien praeidamas pro Herkaus Manto 14-ąjį namuką, kur dabar pardavinėjami dėvėti drabužiai, Aloyzas Každailis nesusituri jo nepastuksenęs. Jam šis pastatėlis - šventa vieta, nors ir labai sunkiai sekėsi jį remontuoti. "Remontininkai - girtuokliai, darbų vykdytojas - melagis",- dabar su šypsenėle mena tuomet Kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus vedėjas.

Jūrų skyrius lankytojų skaičiumi bemat aplenkė visas Kraštotyros muziejaus ekspozicijas

Kol remontininkai leisdavo sau visai neateiti į darbą, o ir atėję dažniausiai stikliukus "į sveikatą" kilnodavo, jau virė paruošiamieji muziejaus ekspozicijos darbai. Pirmajame aukšte - laivybos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, antrajame buvo planuojama įkurdinti locmano Felikso Rimkevičiaus surinktų kriauklių ekspoziciją. Buvo galvojama ir apie pirmųjų specialistų - biologo ir ichtiologo - viliones: iš Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto su paskyrimais pavyko prisikviesti Eugenijų Buivydą, Algirdą Stankevičių.

Bet tai jau buvo vėliau, kai Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius jau egzistavo. O jo atidarymui, galima sakyti, rengėsi vienas A. Každailis. Pats vadovas, pats ir darbininkas, ir krovikas. Tiesa, smulkiems techniniams darbams moksleivių buvo prisiviliojęs. Štai - ir visa Jūrų skyriaus kūrimo komanda.

Nenumaldomai artėjo skyriaus atvėrimo diena - 1971 liepos 11-oji, per Jūros šventę. "Viskas strigo, viskas vėlavo. Paskutinį vakarą prieš atidarymą darbuojuosi kabinete - karpau etiketes prie eksponatų - ir girdžiu baisiausią žvangesį, bildesį. Vitrinų projektuotojui netiksliai apskaičiavus konstrukcijų atsparumą, sugriuvo lentynos. Ir sudužo Felikso Rimkevičiaus kriauklių kolekcijos pasididžiavimas - Australietiškas trimitas, - pasakojo A. Každailis.

Jūrų muziejaus "kapitonu" nuo pat pradžių tapo Vilniaus universitetą baigęs istorikas Aloyzas Každailis

Kriauklių savininkas - pažaliavęs, Jūrų skyriaus vedėjas - perbalęs. Na, susipakuos atgal kriaukles į dėžes ir ką rytoj pamatys lankytojai? Bet F. Rimkevičius kriauklių nesusikrovė, o baigė dėlioti į vitrinas. Muziejukas duris lankytojams atvėrė, kaip ir buvo numatyta.

Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius lankytojų gausa pranoko visą muziejų. Atvykstantieji į Klaipėdą pirmiausiai ieškodavo Herkaus Manto g. 14-ojo namo. O ypač jaunieji klaipėdiečiai kasdien atbėgdavo pasižiūrėti, kas tame muziejuke naujo.

"Toks ir buvo tuometinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio sumanymas - sudominti. O jau paskui imtis ir grandiozinio darbo Kopgalyje", - šiandien tvirtina A. Každailis.

Kitose ciklo dalyse skaitykite:

Kas buvo muziejaus kūrimo komanda ir kas buvo jos treneris?

Kas ir kokius atradimus padarė, bet nepatentavo?

Kieno stebuklingos rankos kūrė eksponatus, kai Jūrų muziejus tebuvo tik statomas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder