Kaip pamiršti "Lenino aikštę" II?

Istoriškai svarbi vieta?

Per du dešimtmečius vizijas, kaip būtų galima išnaudoti Atgimimo aikštės plotą, pateikė ir ne vienas garbus klaipėdietis.

Savo pateiktoje nuomonėj  VšĮ "Mažosios Lietuvos kultūra" direktorius Arūnas Trikūnas priminė, jog prieš metus Klaipėdos savivaldybės salėje galėjome išgirsti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros profesoriaus Algio Vyšniūno patarimus uostamiesčio Atgimimo aikštės ateities klausimu. Profesorius atkreipė dėmesį, kad dauguma Europos miestų plėtėsi būtent apie suprojektuotas aikštes, kurios tapo jų širdimi. Šie miestai, be abejonės, žavūs, dvelkia senove ir senųjų architektų išmintimi.

"Deja, senojoje Klaipėdoje viskas vyko truputį kitaip. Miestas plėtėsi tarp senųjų pilies įtvirtinimų, taip pat plėtėsi Vitės, Smeltės ir Frydricho priemiesčiai, kol XVII a. viduryje Klaipėda buvo tiek padidėjusi, kad aplenkė visus Mažosios Lietuvos miestus, išskyrus Karaliaučių. Ir kalbėdami apie Atgimimo aikštę mes žinome, kad ji susiformavo kitaip, negu kituose miestuose.

Praėjusio šimtmečio teritorinių pavaldumų bei sistemų kaita mums paliko būtent tokį architektūrinį miesto palikimą. Jį būtina išmintingai panaudoti.

Mes turime istorinę Atgimimo aikštę, kuri ribojasi su Prūsijos Karalystės laikinosios sostinės vyriausybės ir dvariškių rezidencija! Napoleono iniciatyva 1807 m. spalio 9 d. čia karalius pasirašė dokumentą, vėliau pavadintą Spalio Ediktu, kuris uždraudė baudžiavą Prūsijoje. Pagal Johaną Zembrickį, būtent šiame rotušės pastate generolas leitenantas Hansas Davidas Liudvikas fon Jorkas (Hans David Liudvig von York) redagavo ir sudarinėjo garsiąją Tauragės konvencijos sutartį, kurią ir pasirašė 1812 m. gruodžio 30 d. su rusų generolu Ivanu Dibičiumi Požėrūnų kaimo malūne. Tai tik keli iš daugelio istorinių faktų, kuriuos pavadinčiau "naudingais istoriniais koziriais"", - savo rašinyje teigė A.Trikūnas.

Ar tikrai verta užstatyti?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas Algis Vyšniūnas tuometinio vizito Klaipėdoje metu stebėjosi, jog istorinę miesto erdvę žiūrimą, kaip į paprasčiausią žemės sklypą, kurį neva būtina užstatyti, o ne kaip į miesto lankytiną vietą, kurią urbanistiškai būtų galima išnaudoti.

"Svarbiausia ne dydis, o formatas. Niekas neprojektuoja perimetrinių aikščių. Reikia sutvarkyti Atgimimo aikštės kraštines, padaryti įėjimą ir viskas bus gerai. Negalima skubėti jos užstatyti vien dėl to, jog kažkada čia buvo tokia ar anokia užstatymo linija", - teigė A. Vyšniūnas.

Pasak urbanistikos specialisto, aikštė yra upės ir senamiesčio apsaugos elementas. Ji ir kitoje senamiesčio pusėje, šalia senojo turgaus, esanti aikštė esą sudaro senamiesčio apsaugos šliuzą, kurį būtina išsaugoti.

"Atgimimo aikštės problemą apsvarsčiau ir su savo studentais. Yra įdomių idėjų, kaip aikštę "nutempti" iki upės bei gražiai sujungti su Muzikiniu teatru. Kodėl neapsvarsčius tokios idėjos?" - klausė Urbanistikos katedros vedėjas.

Anot jo, tik sutvarkius aikštės perimetrą galima pradėti galvoti apie jos funkciją, esą po to galima joje įkurti ir žaliąsias erdves, ir pramogas, ir kitokias funkcijas atliekančius dalykus.

Kituose rašiniuose pateiksime daugiau žinomų architektų bei urbanistikos specialistų minčių, susijusių su Atgimimo aikštės architektūriniais sprendimais.