Vyrai į amžinybę keliaudavo ginkluoti, o moterys - pasipuošusios

Kokie būdavo svarbiausi dalykai, dedami į įkapes? Kuo skyrėsi vyresnio amžiaus ir jaunų žmonių, vyrų, moterų, vaikų įkapės?

Pradžioje reikėtų pasakyti, kas gi tos įkapės yra. Įprastai archeologijoje įkapės apibrėžiamos kaip mirusiojo drabužiai ir aksesuarai bei daiktai, įdėti jį laidojant. Dažniausiai ir daugiausiai randamos I?XVI a. kapuose.

Būtina paminėti, kad archeologai paprastai atranda tik dalį įkapių, išlikusių per šimtmečius po žeme. Tai ilgaamžiai daiktai, pagaminti iš metalo, rečiau iš keramikos, akmens, stiklo, kaulo ir gintaro. O organinės kilmės daiktai išlieka itin retais atvejais, dažniausiai jie suyra ar randamos tik jų liekanos. Apie tokius daiktus daugiau sužinome iš istorinių šaltinių ir laboratorinių tyrimų.

Kartais archeologai prie įkapių priskiria kartu palaidotus gyvulius ar gyvūnus. Baltų genčių atstovų įkapėse dažniausiai randami žirgo griaučiai. Su žirgais buvo būdinga laidoti mirusius vyrus - raitelius.

Spėjama, kad žirgas pomirtiniame baltų pasaulyje buvo tarpininkas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, padėdavęs pernešti mirusįjį ir jo daiktus Anapilin.

Nedrįsčiau išskirti svarbiausių mirusiesiems dėtų daiktų, juk jų reikšmė žvelgiant iš dabartinių laikų gali būti suprantama skirtingai ir klaidingai. Verčiau kalbėčiau apie dažniausiai randamus daiktus, jų grupes. Taigi I?XVI a. dažniausiai mirusiesiems buvo dedami ginklai, papuošalai ir įrankiai.

Radiniai iš griautinio moters kapo. V a. pab.-VI a. pr. Vidgirių (Pagėgių sav.) kapinynas. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio.

Vyrų, moterų, vaikų ir suaugusiųjų įkapės išties skirdavosi. Pavyzdžiui, žemaičiai vyrams dažniausiai dėjo ietigalius, kirvius, peilius, iš papuošalų - seges ir žiedus. Moterų įkapių rinkinyje vyravo papuošalai, rečiau randami įrankiai. Laidojant moteris į įkapes buvo dedamos kaklo apvaros, smeigtukai, apyrankės, žiedai, iš įrankių - ylos ir verpstukai. Vaikams buvo būdinga dėti mažiau įkapių, dažniausios iš jų - kaklo apvaros ir smeigtukai.

Kuo baltų įkapės išskirtinės?~~Kuo jos skiriasi nuo kitų tautų? Galbūt~~skyrėsi ir skirtingų baltų genčių įkapės?

Negalėčiau pasakyti, jog baltų įkapės buvo išskirtinės lyginant su kitų tautų įkapėmis. Žinoma, skyrėsi dedamų daiktų tipai, jų kiekis, reikšmės, bet ir dauguma kaimyninių, ir ne tik, tautų turėjo šį laidotuvių paprotį.

Pažymėtina, kad mūsų kraštuose įkapių dėjimo paprotys gyvavo ilgiau. Kitur jis nunyko greičiau.

Turbūt tą patį būtų galima pasakyti ir apie atskirų baltų genčių įkapių dėjimo papročius. Visose gentyse buvo būdinga dėti panašius daiktus. Tik atidžiau įsižiūrėję pamatytume tam tikrus skirtumus, kurių yra tikrai ne vienas.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbant apie skirtumus svarbu atsižvelgti ir į laikotarpius, nes ir toje pačioje gentyje daiktų rinkiniai dedami į kapus nuolat keitėsi, kito ir jų reikšmės.

Kokie įkapių radiniai jums yra įdomiausi, paslaptingiausi ar mažiausiai tyrinėti?

Rašant disertaciją ir analizuojant I?XVI a. įkapių dėjimo paprotį Žemaitijoje mane labiausiai intrigavo atvejai, kuomet aptinkamos organinės kilmės įkapės ar jų liekanos, kurių, kaip minėjau, pasitaiko itin retai.

Papuošalai iš degintinio moters kapo. X-XI a. Girkalių-Ramučių kapinynas. Iš Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus (Berlynas) rinkinio.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Šios įkapės gali nušviesti mažiausiai matomą, bet ne ką mažiau reikšmingą įkapių dėjimo papročio pusę. Pavyzdžiui, keliuose XV-XVI a. kapuose buvo rasti kiaušinių lukštai. Būtų labai įdomu atlikti laboratorinius tyrimus ir sužinoti, kokio paukščio tie kiaušiniai buvo, ar buvo įdėti žali, ar virti. Kokią reikšmę šie kiaušiniai turėjo?

Ne mažiau įdomūs atvejai, kurie leidžia prisiliesti prie mirusių žmonių asmeninių istorijų. Pavyzdžiui, apie artimųjų ryšį, jų išgyvenimus mena suaugusiųjų žiedai, rasti kūdikių ir mažų vaikų kapuose.

Greičiausiai tai buvo artimųjų žiedai, kurių šie vaikai tikrai nenešiojo. Kokia jų simbolinė prasmė? Kodėl artimieji juos įdėjo į kapą?

Kodėl ir kada nunyko paprotys į mirusiojo įkapes dėti įvairius daiktus, papuošalus ir pan.?

Paprastai teigiama, kad įkapių dėjimo paprotys nutrūko XVI a. II pusėje-XVII a. Spėjama, kad šiam procesui daugiausiai įtakos turėjo krikščionybės įsitvirtinimas mūsų kraštuose, dvasininkijos draudimas laidoti mirusiuosius gausiai išpuoštus ir apdėtus daiktais.

Tačiau ne ką mažiau įkapių dėjimo paprotį, galima sakyti, jo supaprastėjimą lėmė ir vykusi reformacija, politiniai, ekonominiai įvykiai, karai, kraštą nusiaubęs maras ir badas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad keitėsi aprangos mados, kurios buvo tiesiogiai susijusios ir su mirusiojo apranga - nebeliko tiek daug metalinių aksesuarų.

Bet turbūt nesuklysiu teigdama, jog pakitęs šis paprotys išliko iki šiol. Juk ir dabar laidojant mirusįjį be įprastų religinių daiktų - rožančių, kryželių, šventojo paveikslėlių - įdedamos nosinės, papuošalai, akiniai (jei mirusysis nešiojo), gėlių, kartais mirusiojo itin mėgtas ar koks asmeninis daiktais. O tai tikrai yra įkapės!