Versle išliks tie, kurie buvo pasiruošę krizei

Tris dešimtmečius gyvuojančios Sauliaus Jokužio leidyklos-spaustuvės savininkas pastebėjo, jog kova su koronavirusu nepanaši nei į Rusijos blokadą, nei į ekonominę krizę.

"Šįsyk situacija - kitokia. Man regis, kad ji turi trečiojo pasaulinio karo požymių. Visi kariaujame su koronavirusu. Šiame kare priemonių, kurias taikėme anksčiau, nepakanka. Šįsyk nepakaks tik susiveržti diržus", - prognozavo S. Jokužys ir paragino liautis panikuoti, kritikuoti, ar tinkamų veiksmų imtasi, ar laiku ir pan.

"Svarbu netrukdyti dirbti kitiems ir patiems daryti tai, ką pataria kvalifikuoti specialistai. Apmaudu, kad situacija Lietuvoje koordinuojama tik iš Vilniaus, manau, kad atrišę rankas savivaldai laimėtume daugiau.

Kokia verslo temperatūra?

Vis dėlto net ir dabartinėmis aplinkybėmis mes, klaipėdiečiai, turime vienytis, komunikuoti ir veikti, nes nuo mūsų taip pat labai priklauso šalies ekonomika.

Suprantu, kad dabar esame susirūpinę išgyvenimu, medicininėmis priemonėmis, testais, kaukėmis ir t. t., tačiau taip pat svarbu jau dabar parengti atsigavimo po krizės planą.

Tam pirmiausia jau dabar turime matuoti verslo temperatūrą, diagnozuoti, kokia yra padėtis, išsiaiškinti, kurios įmonės gyvos, kurios - uždarytos. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonininkų asociacija ir kitos panašios organizacijos galėtų būti tie tarpininkai, kurie padėtų komunikuoti su verslo bendruomene.

Vietos savivaldybėms surinkti šią informaciją daug paprasčiau negu valstybiniu lygmeniu. Be to, joms tai yra svarbu, nes nuo surinktų mokesčių priklausys biudžetas", - stebėti ir analizuoti situaciją kvietė spaustuvininkas.

Mokesčių ir antstolių virvė

Anot S. Jokužio, šiuo metu labai svarbu atkreipti dėmesį į mokesčių politiką. "Jeigu "Sodra" dėl nedidelių vėlavimų be atsiklausimo ims nubraukinėti lėšas ir įšaldys įmonių sąskaitas, mažas ir vidutines įmones tai užsmaugs.

Labai svarbu šiuo metu būtų pažaboti ir tokių finansinių represinių struktūrų kaip antstoliai apetitą, greitųjų kreditų įmonių veiklą. Krizės metu apie juos niekas negalvoja, o nuo jų labiausiai nukenčia silpniausi.

Tie, kurie dabar pateko į antstolių akiratį, turėdami vos kelių šimtų eurų skolą, po krizės jau turės kelių tūkstančių skolą, o kitus ir visiškai paskandins. Mes neturime tiek vietų nakvynės namuose..." - svarstė pašnekovas.

S. Jokužys siūlė jau dabar uostamiestyje įkurti fondą, kuris padėtų verslui. "Avarija įvyksta per keletą sekundžių, o automobilį po jos tenka remontuoti keletą mėnesių. Nereikia galvoti, kad įveikę virusą taip lengvai atsigausime. Ypač jeigu nesusitelksime ir nepadėsime vieni kitiems. Manau, jau dabar reikia Klaipėdoje įkurti fondą. Daugiau perteklinių pinigų turinčios įmonės per šį fondą galėtų padėti toms, kurioms sunkiau, kad šios neįklimptų į skolas ir neatsidurtų antstolių akiratyje", - vylėsi pašnekovas.

Ieško kitų galimybių

Pasak S. Jokužio, jo įkurta leidykla-spaustuvė šiuo metu yra viena iš labiausiai nukentėjusių kultūros pramonės šakų, tačiau ieško ir kabinasi už naujų galimybių.

"Esame tokioje pat padėtyje kaip ir spauda, kultūros bendruomenė. Mūsų produkcija buvo skirta mokykloms, bibliotekoms, kultūros įstaigoms, restoranams, kavinėms, kino teatrams ir kitoms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, kurių veikla šiuo metu uždrausta. Dabar nereikia spausdintų bilietų, valgiaraščių, lankstinukų viešbučiams.

Labai daug kas atšaukė užsakymus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau pastebėjome, kad išaugo pakuočių paklausa.

Tad persiorientuojame gaminti pakuotes, lipdukus, informacinius lapukus, kurie aktualūs šiuo metu", - pasakojo S. Jokužys.

"Visi kariaujame su koronavirusu. Šiame kare priemonių, kurias taikėme anksčiau, nepakanka. Šįsyk nepakaks tik susiveržti diržus", - svarsto Saulius Jokužys.

Anot vadovo, leidykla-spaustuvė dabar kontaktinių užsakymų nebepriima, dirba tik nuotoliniu būdu. "Mus šiek tiek gelbėja eksportas ir tai, kad esame seniai pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu.

Pas mus veikia terminalai, vadybininkai ir kiti darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, nes turi priėjimus prie duomenų bazių, darbų planavimo ir kt. Esame dėkingi, kad Lietuvoje galime naudotis supergreitu internetu, tai mums suteikia pranašumų. Tačiau taip pat svarbu, kad sklandžiai veiktų ryšiai, logistika.

Svarbiausia, kad įmonės darbuotojai puikiai supranta, kas vyksta. Supranta, kad neišeis užsidirbti tokios algos kaip anksčiau ir reikės susiveržti diržus, kad įmonė išliktų. Jeigu įmonė neišliks, iš viso nebus ką valgyti", - aiškino S. Jokužys.

Ekonomika negriūva

Dvidešimt šešerius metus skaičiuojančios logistikos kompanijos UAB "Limarko" direktorius Vytautas Lygnugaris mano, kad padėtis yra sudėtingesnė, nei buvo galima tikėtis, tačiau ekonomikos krizė negresia.

"Man regis, baimės akys - didelės, bet tam, kad bijotum, reikia turėti priežasčių. Žinoma, koronaviruso efektas rinkoje jau dabar juntamas, ir pajusime jį tuo aštriau, kuo ilgiau tęsis pandemija.

Jau dabar trūkinėja tiekimo grandinės, stringa atsiskaitymai tarp įmonių. Tai jaučia didieji koncernai, ypač tos įmonės, kurios susijusios su Kinija. Skaičiuojama, kad per pirmuosius šių metų mėnesius Kinijos eksportas sumažėjo 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai yra labai daug.

Neabejotinai sunkiausia bus nedidelėms kompanijoms, ypač toms, kurios turi mažai apyvartinių lėšų ir neturi galimybių atidėti mokėjimų savo tiekėjams ar paslaugų gavėjams.

Logistikos kompanijos "Limarko" direktorius Vytautas Lygnugaris mano, kad padėtis yra sudėtingesnė, nei buvo galima tikėtis, tačiau ekonomikos krizė negresia.

Vis dėlto nemanau, kad šie sutrikimai bus ilgalaikiai. Manau, kad, virusui atslūgus, ekonomika labai greitai atsigaus.

Galbūt šiais metais Lietuvos ekonomika kiek susitrauks, tačiau kitais metais augs daugiau nei įprastai. Tad nedrįsčiau šių laikinų sunkumų dėl koronaviruso lyginti su 2008-2009-ųjų krize, nes tai nėra ekonomikos griūtis", - optimistiškai kalbėjo V. Lygnugaris.

Pašnekovas pažymėjo, jog dabar ir lietuviškos įmonės yra daug stipresnės negu tada, kai ištiko ekonominė krizė prieš daugiau kaip dešimtmetį.

Išgyvenimo planas

Paklaustas, ko pirmiausia turėtų šiuo metu imtis verslas, kad išgyventų, V. Lygnugaris apgailestavo, kad neturi ką patarti. "Kiekviena įmonė yra labai individuali ir kiekvienas vadovas turi surasti ir priimti geriausius sprendimus savo įmonėje. Žinoma, yra keletas pagrindinių dalykų, kurie gelbsti visada: "Reikia taupyti, sudaryti išgyvenimo planą, galbūt susimažinti, apkarpyti išlaidas. Kaštų kontrolė yra vienas iš svarbiausių būdų krizei įveikti.

Šiandien negalime planuoti to, ką planavome anksčiau. Reikia įvertinti, kur galime sutaupyti, ką atidėti.

Galbūt šiuo metu nėra būtina kažką atnaujinti ar diegti naujas technologines linijas. Galbūt kurį laiką galima išgyventi be to, pakentėti. Svarbiausias dalykas šiuo metu - išlaikyti žmones. Vis dėlto tikėtina, kad šiais metais bus atleidimų iš darbo banga", - prognozavo direktorius.

Tarptautinėje rinkoje dirbanti UAB "Limarko", anot vadovo, kol kas didelių sunkumų nepatiria. "Prekių judėjimas vyksta. Laivai, kuriais mes operuojame, kol kas turi užsakymų ir juos vykdo.

Dėl karantino šiek tiek lėtėja tempas, mažėja apimtys. Jeigu laivas daugiau kaip 14 dienų plaukia jūroje, jam karantinas nėra taikomas, tačiau jeigu iš uosto A į uostą B laivas plaukia 7 dienas, tai kitas 7 dienas jam tenka laukti uoste, karantine. Dėl to paslauga gali brangti, tačiau mus džiugina naftos kainos.

Kuras atpigo, o jis sudaro daugiau kaip 30 procentų mūsų paslaugų kainos. Taigi, vienur galime laimėti, kitur - pralošti", - kalbėjo V. Lygnugaris.

Saugo darbuotojus

Dvidešimt devynerius metus uostamiestyje veikiančios stiklo paketų gamybos įmonės "Etna" vadovas Kęstutis Grigaitis sakė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiria darbuotojams apsaugoti ir išsaugoti.

"Užsakymų turime daug, tačiau svarbiausia - išsaugoti darbuotojus, kad jie galėtų užsakymus įgyvendinti. Jeigu kas nors atsidurs ligoninėje, visa pamaina bus karantinuota ir gamyba sustos.

Tad darome viską, kad apsaugotume savo darbuotojus. Žvelgiame truputį į priekį, truputį atgal ir laikomės drausmės. Bet kuri didesnė įmonė visada turi planus A, B, C. Kadangi mes dirbame su tokiomis įmonėmis, taip pat privalome turėti kelis planus.

Turime net planą, ką darytume, jeigu kiltų gaisras. Vis dėlto visiems atvejams plano neparengsi ir 100 proc. saugus niekada nebūsi. Kaip sakoma, net ir gudri višta kartais dilgėlėse išsidilgina", - pajuokavo K. Grigaitis.

Įmonės "Etna" vadovas Kęstutis Grigaitis sakė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiria darbuotojams apsaugoti ir išsaugoti.

Anot "Etnos" vadovo, koronaviruso košėje neišvengiamai kažkas žus. "Kas teisingiau sudėlios balansą - tas išgyvens. Kas sudėlios blogiau - turės daugiau problemų. Labai svarbu tokioms situacijoms turėti finansinį rezervą, nes niekas iš tiesų nepadės. Mūsų Vyriausybės žadama parama - pusė milijardo eurų - juokinga suma. Tai gali būti šiaudas kavinėms ir restoranams, ne gamybai", - kalbėjo verslininkas.

Malonės nelaukia

Pašnekovas įsitikinęs, kad išgyvens tik tie verslai, kurie niekuo nepasikliaus ir iš nieko pagalbos ir malonės nelauks. "Vyriausybė niekada nepadės, gali padaryti tik blogiau.

Priminsiu, kad Lietuvoje buvo daug kelininkų įmonių. Jos strategiškai galvojo, kad normali valstybė visada investuos į kelių kokybę, tačiau prieš dvejus metus mūsų valstybė netikėtai sumažino finansavimą keliams ir tie, kurie nespėjo pabėgti į Lenkiją, žlugo. Taip pat visi tikėjosi, kad nuo ekonominės krizės 2009-aisiais valstybė gelbėsis investuodama į pastatų renovaciją, tačiau mūsų valstybė priėmė priešingą sprendimą.

Dabar mūsų pastatus renovuoja lenkai, nes mūsų statybinės įmonės išmirė. Tokių krizių pas mus prikuriama nuolat", - pateikė pavyzdžių K. Grigaitis.

Koronavirusui plečiantis verslininkas abejoja valstybės pažadais atidėti mokesčius. "Mokesčių jie išsireikalaus anksčiau ar vėliau.

Jeigu nepribaigs koronavirusas, pribaigs Mokesčių inspekcija.

Valstybinėse įstaigose draugų nėra. Bankai taip pat skėtį duoda tik tada, kai saulė šviečia, o kai lyja lietus - skėtį atima", - įspėjo K. Grigaitis.

"Etnos" vadovas įsitikinęs, kad dabartinėje situacijoje geriausiai tvarkytųsi kariškiai. Europietiška demokratija, anot pašnekovo, krizės terminą tik ištęs.

"Nemanau, kad susitvarkysime taip greitai kaip kinai. Europoje per daug demokratijos, ir bėdų dėl jos turėsime daugiau. Lietuvoje tikrai turėsime bėdos, nes mūsų valdininkai nesugeba greitai ir efektyviai spręsti problemų. Jie gali būti nepastebimi nieko nedarydami, bet tada, kai reikia veiksmų - jie beviltiški.

Mano nuomone, baudų dydis kaip veiklos įrodymas krizės aplinkybėmis neveikia. Visų, kas nesisaugo ar be kaukės vaikšto, nenubausi. Šiandien problemas reikia spręsti kitaip", - svarstė K. Grigaitis.

Net neabejojama, kad koronaviruso pandemija palies daugelį verslo struktūrų. Pašnekovai svarsto, kad išgyvens tie verslai, kurie niekuo nepasikliaus ir iš nieko pagalbos ir malonės nelauks. Redakcijos archyvo nuotr.